Gyvenimas toks...
Pamirštas atsargumas kartais kainuoja gyvybę
2019-01-08
Asociatyvi nuotr.

Druskininkai/Kaunas. Dar viena tragiška nelaimė Lietuvos mėsinių galvijų ūkyje Dzūkijoje ūkininkams primena, kaip svarbu laikytis elgesio su gyvuliais taisyklių.

Ricieliuose (Druskininkų r.) antrąją Kalėdų dieną žuvo mėsinių galvijų augintojas, kurį, manoma, mirtinai sužalojo angusų veislės bulius. Nors, regis, ūkininkams seminaruose neretai primenama, kad tokių nelaimių pasitaiko kasmet, kad būtina paisyti atsargumo priemonių, vis dėlto jų išvengti nepavyksta. Elgesio su gyvuliais tema tampa vis aktualesnė ir dėl to, kad pastaruoju metu mėsinių galvijų augintojų gretos plečiasi, į šį sektorių ateina naujų žmonių, neturinčių pakankamai patirties bendrauti su gyvuliais. Pradedančiųjų galvijų augintojų kategorijai galima priskirti ir žuvusį vyrą. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariu jis tapo tik 2018-ųjų pradžioje, tiesa, ūkininkauti jis galėjo pradėti šiek tiek anksčiau.

LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis teigė, jog ūkininką pražudęs angusų veislės bulius, jo žiniomis, buvo gero charakterio, glostomas, pripratęs prie šeimininko. Angusai yra beragiai, ši veislė labai populiari visame pasaulyje. „Bet niekada negali žinoti, kas sukels gyvuliui stresą ir kaip jis sureaguos, kaip elgsis, todėl atsargumo priemonių reikia laikytis“, - kalbėjo M. Kinderis. Jis prisiminė vieną aukcioną Prancūzijoje, kai bulius, vos tik pabandęs truputį rodyti charakterį, iškart buvo išimtas - tokio gyvulio parduoti ir veisti negalima. Tačiau iki aukciono to buliaus elgesys nekėlė jokių rūpesčių, jis buvo vedžiojamas, ramus ir nežinia, dėl ko pajuto stresą.

„Kaip sako prancūzai, 80 proc. gyvulio elgesio priklauso nuo šeimininko. Jeigu jis nuolat bendrauja su gyvuliais, nešaukia ant jų, negąsdina, nemuša, jie pasitiki žmogumi. Bet galvijų elgesį labai paveikia stresas, o kas jį gali netikėtai sukelti, negali žinoti. Todėl tie patys prancūzai sako, kad į bandą visada turi eiti su lazda – tai prevencijos priemonė, gyvulys turi pripažinti žmogaus autoritetą“, - žiniomis dalijosi LMGAGA direktorius, pats auginantis mėsinius galvijus.

Arūnas Rutkauskas, LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvūnų klinikos vadovas, Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius, auginantis limuzinų veislės galvijus, dažnai savo paskaitas pradeda primindamas apie gyvulių elgesį – juk daug žino ne tik iš teorinės, bet ir praktinės pusės. Kai paklausia ūkininkų, ar mėsiniai galvijai yra pavojingi, vieni sako „taip“, kiti – „ne“, o pats lektorius atsako – jie gali būti pavojingi ir tai būtina nepamiršti. Gyvulys, pasak A. Rutkausko, taps pavojingu, jeigu sukelsime jam stresą. Stresą jis pajus pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, atvežus į naują bandą. Stresą gali sukelti nepažįstamas kvapas, garsas, plevėsavimas ir kita.

„Augintojams reikia žinoti gyvūno psichologiją. Yra vadinamoji apsaugos zona, kurią turi kiekvienas gyvulys. Pažeidus ją galvijas arba bėga, arba puola. Ramus gyvulys dažniausiai pabėgs. Bet juk vertindami mėsinius galvijus mes dažniausiai žiūrime jo eksterjerą, tipą, veršelių svorį, bet niekur nerašome apie charakterį. Turėjau vieną veislinį bulių, kuris, man įlipus į gardą, akimis žaižaruodavo – jis greitai iškeliavo į skerdyklą, nes jo palikti veislei negalima. Ir negalima parduoti tokio buliaus – iki nelaimės vienas žingsnis. Atrodo, genetika gera, bet kartais išlenda jautresni senelio ar prosenelio genai, dėl kurių žmogus negali jo prisijaukinti“, - pabrėžė veterinarijos gydytojas.

Patyręs specialistas pataria stebėti gyvulio kūno kalbą – jeigu akys išsprogusios, ausimis karpo, nesitraukia, į jo gardą nereikėtų eiti. Tam yra tvoros, užtvarai, bet labiausiai vertėtų tokį gyvulį brokuoti. Reikia labai atsargiai elgtis ir su karve dvi savaites po veršelio atvedimo. Tokiu būdu yra stipriai nukentėjęs ir patyręs augintojas. „Būtina saugotis patiems“, - akcentavo A. Rutkauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis ūkininkų domisi, kaip šerti, kaip laikyti gyvulį, o kaip elgtis su juo – ne. Be to, dar nemažai ūkininkų taupo metaliniams užtvarams, pasikliauja medine tvora, kuri negalėtų atlaikyti buliaus jėgos. Fiksavimo staklės, mobilios nešiojamos tvoros galvijų ūkyje, teigia A. Rutkauskas, yra būtinos.

LMGAGA planuoja organizuoti šviečiamųjų renginių apie saugumą ir gyvulių elgsenos ypatumus. Pasak M. Kinderio, dar gajus mitas, kad mėsinė gyvulininkystė „tinginių verslas“ – gyvulius paleidi ir jie patys auga. „Tačiau tai sudėtingas, daug specifinių žinių reikalaujantis verslas, todėl dauguma pradedančių ūkininkų tuo labai domisi. Bet nuo nelaimių niekas nėra apsaugotas, su gyvuliais reikia elgtis labai atsargiai“, - kalbėjo ir M. Kinderis.

Užsienio šalyse gyvulių charakteriui skiriama daug dėmesio

Užsienio šalių lektoriai ne kartą pasakojo, kaip kontrolinio auginimo stotyse buliukams atliekami agresyvumo testai – bent menkiausių abejonių sukeliantys gyvuliai eliminuojami iš bandos.

Prancūzijos genetikos įmonės „Interlim“, kuri specializuojasi veisdama limuzinų veislės galvijus, departamento vadovas Olivjė Ramberas (Olivier Rambert) Lietuvos augintojams yra pasakojęs apie Lano (Lanaud) kontrolės stotį. Kasmet būna atrenkama apie 2 tūkst. jaunų buliukų, kurie pagal savo genetines savybes galėtų būti penimi Lano stotyje, bet iš jų atrenkama tik 700, iš kurių po dar vienos sveikatingumo ir genetinės kontrolės stotyje augti paliekami 500-600 galvijų. Tikslas – iš jų atrinkti 400-500 pačių geriausiųjų buliukų, būsimų reproduktorių. Po adaptacijos periodo šiems galvijams pirmiausiai atliekamas agresyvumo testas, kurio tikslas – kad blogo charakterio gyvuliai nebūtų veisiami ir neišplatintų savo genų. Atliekant testą gyvulys uždaromas į visiškai akliną patalpą kartu su vienu iš stoties darbuotojų. Temperamentas vertinamas nuo 1 iki 4 balų pagal tai, ar gyvulys prisilietė prie žmogaus ir kaip stipriai. Šiuo atžvilgiu labai daug dirba ir patys ūkininkai, tad neramaus charakterio gyvulių stotyje nebūna daug, maždaug 3-5 procentai.

Kad vis didesnis dėmesys kreipiamas ir į gyvulių temperamentą, akcentavo Čekijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentas, angusų asociacijos valdybos narys Miroslavas Vrablikas, taip pat Vokietijos įmonės „RinderAllianz“ agronomė-inžinierė dr. Sabina Šmit (Sabine Schmidt). Bulius ji rekomenduoja pirkti aukcionuose, nes tokie gyvuliai yra vedžiojami, pripratę prie žmogaus, gero charakterio. Jeigu jau bulius vedamas už pavadžio, jo temperamentas ir charakteris, pasak lektorės, nekelia rūpesčių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kodėl 2018 m. Jums nuostolingi?
Orai