Gyvenimas toks...
Glifosato gamintojo paslaptis saugojo lietuvių kilmės mokslininkas
2018-03-23

San Franciskas. JAV prasidėję teismai, kuriuose šimtai vėžiu sergančiųjų dėl juos užklupusios ligos kaltina glifosatą sukūrusią „Monsanto“ bendrovę, atskleidė naujų faktų, kaip pramonės gigantė bandė nuslėpti tyrimus apie šio herbicido žalą.

Paaiškėjo, kad už tai atsakingas „Monsanto“ darbuotojas Džordžas Levinskas (George Levinskas), kuris anksčiau norėjo nuslėpti ir polichlorintų bifenilų keliamą pavojų.

Kalifornijoje, San Francisko teisme, paviešinti slapti „Monsanto“ dokumentai, kurie rodo, kaip „Monsanto" organizavo išpuolį prieš Tarptautinę vėžio tyrimų agentūrą (IARC), kai ši 2015 m. paskelbė, jog glifosatas yra tikėtinas žmogaus kancerogenas, rašo „The Huffington Post“.

Išlindo lietuviška pavardė

Teisme paviešinti dokumentai rodo, kad „Monsanto" darbuotojas Dž. Levinskas devintajame dešimtmetyje darė įtaką JAV Aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) dėl jos siekio glifosatą įvardinti kaip galimą kancerogeną.

„Monsanto“, taip pat daugelis mokslininkų ir reguliavimo institucijų, ilgai gynė glifosato saugumą. Kompanija teigė, kad nėra ryšio taro susirgimų vėžiu ir šio herbicido. Kaip pranešė „Monsanto“, šiuo metu 960 asmenų JAV yra kreipęsi į teismą dėl glifosato poveikio sveikatai.

San Francisko teisme sugrįžta į 1983 metus, kai buvo paskelbti tyrimo apie glifosato poveikį pelėms rezultatai. Dvejų metų trukmės „Monsanto" tyrimas vyko nuo 1980 iki 1982 m. Tyrime dalyvavo 400 pelių, suskirstytų į grupes po 50 patinų ir 50 patelių. Joms buvo skiriamos trys skirtingos glifosato dozės, o kai kurios pelės visai negavo glifosato. Kai kurios pelės, veikiamos glifosato, susirgo navikais statistiškai reikšmingais dažniais. Be to, nė viena pelė, negavusi glifosato, nesusirgo vėžiu.

1984 m. vasario mėnesį  JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) užkrečiamųjų medžiagų toksikologas Viljamas Dykstra (William Dykstra) paskelbė savo išvadas: „Iš pelių onkogeniškumo tyrimo matyti, kad glifosatas yra onkogeniškas, sukelia inkstų vamzdelių adenomas, retą naviką".

Inkstų navikų paplitimas tarp pelių, susidūrusių su glifosatu, tyrėjams kėlė susirūpinimą: nors adenomos paprastai būna nepiktybinės, jos gali tapti piktybinės ir netgi nevėžinėse stadijose gali daryti žalą kitiems organams.

„Monsanto“ nesutiko su išvadomis, teigdama, kad navikai nesusiję su glifosatu. Bendrovė pateikė papildomų duomenų, siekdama įtikinti EPA.

Agentūra neabejojo

Tačiau EPA toksikologijos ekspertai nebuvo nepalenkiami. EPA statistikos ir toksikologijos filialo narys Herbertas Lakajas (Herbert Lacayo) 1985 m. vasario mėnesį rašė, kad nesutinka su „Monsanto“ pozicija. „Atsargus asmuo atmestų „Monsanto“ prielaidą, kad glifosato dozavimas neturi įtakos inkstų naviko gamybai. Glifosatas yra įtartinas. „Monsanto“ argumentas yra nepriimtinas", - tuomet rašė H. Lakajas.

Aštuoni EPA toksikologijos grupės nariai buvo susirūpinę pelių inkstuose aptiktais navikais, todėl 1985 m. kovo mėn. jie pasirašė konsensusą dėl glifosato, nurodydami, kad jie klasifikavo glifosatą kaip C kategorijos onkogeną, „galimai kancerogenišką žmonėms“.

Tokia išvada nepatiko „Monsanto“, bendrovė siekė sumažinti susirūpinimą dėl inkstų vėžinių susirgimų. 1985 m. balandžio 3 d. „Monsanto“ Aplinkos vertinimo ir toksikologijos direktorius Dž. Levinskas vidaus susirašinėjime su kitu kompanijos mokslininku atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė pasirūpino, kad žinomas patologas dr. Marvinas Kušneris (Marvin Kuschner) peržiūrėtų inkstų audinių tyrimų duomenis.

M. Kušneris dar nebuvo supažindintas su tyrimu, tačiau Dž. Levinskas vidiniame susirašinėjime nurodė, kad palankus rezultatas bus užtikrintas. „M. Kušneris peržiūrės inkstų tyrimo duomenis  ir pateiks savo vertinimą EPA, siekdamas įtikinti agentūrą, kad tirti navikai nėra susiję su glifosatu", - rašė G. Levinskas.

Vėliau M. Kušneris savo išvadose nurodė, kad navikai atsirado ne dėl glifosato. Jis pareiškė, kad rado naviką ir tarp tų pelių, kurios negavo glifosato. „Monsanto“ pirminiame pranešime tokios išvados nebuvo. Tai buvo reikšmingas pareiškimas, nes sudarė pagrindą išvadai, kad glifosatas neturėjo reikšmingos įtakos susidaryti navikams.

„Monsanto“ 1985 metais pateikė dar vieną „patologijos darbo grupės“ ataskaitą, kuri taip pat neigė 1983 m. tyrime nustatytą ryšį tarp glifosato ir inkstų navikų. Patologijos darbo grupė teigė, kad „spontaninė lėtinė inkstų liga“ buvo „dažniausiai pastebėta tarp vyresnių pelių“. EPA toliau nesutiko su tokiomis išvadomis. Ginčai su „Monsanto" tęsėsi.

Prašė ginti nuodus

JAV žiniasklaidoje pažymima, kad 2005 m. miręs Dž. Levinskas taip pat prisidėjo prie to, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtyje būtų sumenkinti kito tyrimo rezultatai. Buvo nustatyta, kad žiurkės, kurios buvo veikiamos „Monsanto“ pagamintais polichlorintais bifenilais (PCB), susirgo navikais.

1975 m. laboratorija pateikė tyrimo su žiurkėmis rezultatus. Išvadų juodraštyje buvo sakoma, kad kai kuriais atvejais PCB sukėlė navikus. Dž. Levinskas rašė laboratorijos direktoriui, prašydamas pakeisti ataskaitą ir skelbti, kad medžiaga nėra kancerogeninė. Galutinėje ataskaitoje neliko nuorodų į navikus.

Polichlorinti bifenilai (PCB) 1929 - 1990 metais buvo plačiai naudojami pramonėje kaip medžiaga gerinanti šilumos pernešimą lubrikantuose, kaip rišamoji medžiaga ar plastifikatorius gumos gamyboje. „Monsanto" iki 1978 metų pagamino daugiau nei pusę milijono tonų PCB.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) PCB vadina galimu karcinogenu, kuris taip pat kenkia žmogaus endokrininei, imuninei, nervų ir reprodukcinei sistemoms. 1987 m. Tarptautinė vėžio tyrimo asociacija paskelbė, kad PCB priklauso kancerogeninių medžiagų grupei.

Gyveno tarp lietuvių

Dž. Levinskas gimė 1924 metais mažame Tarifvilio miestelyje Konektikuto valstijoje. Daug lietuvių čia atvyko 1880-1890 metais. Šioje valstijoje dabar gyvena apie 33 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Dž. Levinsko tėvas buvo France Levinskas, motina - Julia Eurkūnas.

DŽ. Levinskas studijavo Veslajano (Wesleyan) universitete Konektikuto valstijoje. Nutraukęs studijas, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje. Po karo 1949 metais jis įgijo bakalauro laipsnį, 1953 metais apsigynė farmakologijos daktaro laipsnį Ročesterio universitete. Dėstė Pitsburgo universitete Pensilvanijos valstijoje, vėliau sugrįžo į Konektikuto valstiją, kad būtų šalia savo šeimos.

Nuo 1971 metų pradėjo dirbti „Monsanto" bendrovėje Sent Luise. Taip pat vedė pamokas pradinėje mokykloje. Buvo vedęs, su žmona Ruth susilaukė dviejų vaikų, šešių anūkų. Dž. Levinskas mirė 2005 metais.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai