Energetika
Lietuva sieks prisijungti prie bendros dujų rinkos
2018-11-19

Vilnius. Estijai, Latvijai ir Suomijai spalį pasirašius supratimo memorandumą dėl bendros dujų rinkos, Lietuva dar ieško kompromiso dėl kainodaros, bet deklaruoja tikslą iki 2020 metų įsilieti į bendrą regioninę dujų rinką.

Lietuvos dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ teigia, kad siekiama visoms pusėms naudingos integracijos.

„Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių bei Suomijos tikslas, - iki 2020 metų integruoti atskiras nacionalines gamtinių dujų rinkas į regioninę dujų rinkos zoną ir jis nesikeičia. Iki šio momento daugelis darbų numatytų regioninės dujų rinkos zonos sukūrimo plane vyksta pagal numatytą grafiką. Kiek ilgiau nei numatyta užsitęsė derybos dėl bendros zonos kainodaros klausimų. Tai yra labai techninis klausimas“, - BNS teigė  „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vadovas Danas Janulionis.

„Iki 2020-ųjų yra likę daugiau kaip metai ir dedame visas pastangas, kad bendra zona būtų suformuota numatytu laiku. Derybose siekiame, kad rinkos būtų integruotos visoms šalims naudingomis sąlygomis“, - pridūrė jis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, lapkričio pradžioje BNS komentavęs trijų šalių memorandumą, teigė, kad bendras Baltijos šalių dujų rinkos planas, patvirtintas 2016 metų pabaigoje, susideda iš „kelių etapų ir viename jų Lietuva kol kas dar siekia kompromiso.

„Nedalyvavimas šitame etape nereiškia, kad mes nedalyvausime visame bendrame Baltijos šalių bendros dujų rinkos kūrimo procese. Bendri darbai toliau vykdomi ir daromi, tiesiog mes šiame etape, dalinantis kaštus už infrastruktūrą ir naudą, pagal tuos parametrus, kurie buvo pasiūlyti, kol kas negalėjome dalyvauti. Bet bendros dujų rinkos kūrimo planas iki 2020 metų jis išlieka“, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Operatoriai: durys Lietuvai atviros

BNS kalbinti regiono energijos perdavimo operatoriai teigia, kad memorandumas atviras prisijungti ir kitoms šalims.

Latvijos dujų perdavimo bendrovės „Conexus Baltic Grid“ atstovė Dacė Baltabola teigė, kad pasirašytasis supratimo memorandumas apibrėžia bendrus būsimos vieningos Baltijos rinkos sąjungos principus.

„Lietuvos perdavimo sistemos operatorius („Amber Grid“ - BNS) nepasirašė memorandumo, nes Lietuvos dalyvavimui reikalingi kai kurie papildomi sprendimai. Bet memorandumas sumanytas kaip atviras bet kuriai pusei įstoti, jeigu esminiai principai jai yra priimtini“, - BNS teigė D. Baltabola.

„Conexus Baltic Grid“ požiūriu, vertėtų siekti tikslo turėti Baltijos ir Suomijos dujų rinką, į kurią įtraukta ir Lietuva. Dabartinis pasirašytas supratimo memorandumas esąs tarpinis žingsnis visų keturių rinkų integracijos kelyje.

Estijos energijos perdavimo operatoriaus „Elering“ atstovas Ainas Kosteris teigia, kad supratimo memorandumas suteikia kryptį tolesniems veiksmams.

„Mūsų tikslas yra bendra rinka, šiuo metu kalbame apie Suomiją, Estiją ir Latviją. Šis žingsnis tiesiog suteikia kryptį. Yra techninių detalių, kurios turi būti suderintos prieš sakant, kad viskas sutarta“, - BNS sakė A. Kosteris.

Suomijos bendrovės „Baltic Connector“ vadovas Herkko'as Plitas (Herkas Pitas) teigė, kad supratimo memorandumas rodo Suomijos, Estijos ir Latvijos pasiryžimą tęsti derybas siekiant susitarti dėl perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo mechanizmo (angl.Inter-TSO Compensation Mechanism, ITC).

„Mes tikimės, kad Lietuva vėliau prisijungs prie rinkos integravimo proceso“, - atsakyme BNS teigia H. Plitas.

Savo ruožtu, Suomijos gamtinių dujų įmonė „Gasum“, į klausimą, ar kaip vertina galimybę, kad bendroji dujų rinka ateityje apims visas tris Baltijos šalis ir Suomiją, bendrovė teigė, kad tai įmanoma.

„Tai gali būti įmanoma tam tikrame etape“, - BNS sakė „Gasum“ komunikacijos viceprezidentė Olga Vaisanen.

Estijos, Latvijos ir Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai „Elering“, „Conexus Baltic Grid“, „Gasum“ ir „Baltic Connector“ spalio 12 dieną pasirašė supratimo memorandumą dėl klausimų, kuriuos reikės išspręsti, jeigu šalys nuspręstų ateityje harmonizuoti regionines dujų rinkas.

Memorandume raginama bendrą Estijos, Latvijos ir Suomijos gamtinių dujų regioną sukurti iki 2022 metų.

Dirbama ir įstatymų lygiu

Lietuvos Vyriausybė spalio 3 dieną pritarė regioninei dujų rinkai reikalingoms prielaidoms. Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Gamtinių dujų įstatymo pakeitimams. Teisės aktų pakeitimai reglamentuos regioninės rinkos zonos suformavimo, veikimo ir kainodaros nustatymo principus, kontrolės ir priežiūros mechanizmus.

Atitinkami teisės aktų pakeitimai, reikalingi regioninės dujų rinkos suformavimui atliekami Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje.

Pasak Energetikos ministerijos, regioninės rinkos iniciatyva siekiama suvienodinti rinkos taisykles regione, atskirų nacionalinių rinkų sujungimas sukurtų palankesnes sąlygas prekybai ir didintų konkurenciją, regioninė dujų rinka taptų patrauklesnė tarptautiniams rinkos žaidėjams.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai