BŽŪP
Vienijasi bendrai pozicijai dėl BŽŪP
2018-07-09

Vilnius. Lietuvoje susitikę devynių šalių žemdirbių savivaldos atstovai pasirašė komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir ES biudžeto po 2020 m.

Trijų Jūrų regiono žemdirbių savivaldos organizacijos - Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Kroatijos žemės ūkio rūmai, Bulgarijos grūdų augintojų organizacija ir Latvijos ūkininkų parlamentas, atstovaujantis Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijas – ketvirtadienį suformulavo bendrą poziciją dėl BŽŪP po 2020 m.

Komunikate nutarta toliau laikytis Bratislavos deklaracijoje ir jos prieduose nustatytų principų. Šalys sutarė tęsti bendrą darbą siekiant, kad BŽŪP po 2020 m. atitiktų bendrus pasirašiusių valstybių žemdirbių interesus. Nuspręsta, kad jei yra sričių, kuriose pasirašiusiųjų valstybių žemdirbių interesai išsiskiria, jose sprendimai būtų palikti valstybių narių kompetencijai.

Taip pat pripažinta, jog žemdirbių lygiateisiškumas, vienodos galimybės ir sąžininga konkurencija turėtų būti pamatinės vertybės, kuriomis grindžiama ES politika. Nutarta šių užsibrėžtų tikslų siekti vykdant bendrus politinius  veiksmus ir kampanijas, įskaitant galimybę drauge organizuoti protesto akcijas ES lygmenyje.

Prieš komunikato pasirašymą apie tai, kas laukia ES žemės ūkio po 2020 m. dvi dienas diskutuota Žemės ūkio rūmų surengtoje tarptautinėje konferencijoje Vilniuje. Jos metu pristatyta BŽŪP reforma ir daugiametės finansinės programos projektas bei Lietuvos Seimo ir Vyriausybės pozicijos dėl BŽŪP ateities.

Konferenciją atidaręs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus akcentavo, kad bendroji žemės ūkio politika - visos ES žemdirbių veiklos pagrindas. Tad būtina ją tinkamai finansuoti.

ŽŪR pirmininkas A. Svitojus atkreipė dėmesį į pagrindines kaimo problemas – senstančius ūkininkus ir emigraciją.

„Tam, kad būtų užtikrintos vienodos ir sąžiningos konkurencinės sąlygos visų ES šalių ūkininkams, būtina, kad tiesioginės išmokos Europos Sąjungoje būtų sulygintos. Dažnai girdimas argumentas, jog mažiausias išmokas gaunančiose ES valstybėse ūkininkai patiria mažesnius žmogiškųjų išteklių, energetikos ir kitus gamybos kaštus, yra neteisingas. Būtina atsižvelgti į tai, kad žemės ūkio paskirties žemės plotai Lietuvoje smarkiai išaugo, o tiesioginių išmokų vokas skaičiuojamas pagal pasenusį referencinį laikotarpį, kas dar labiau mažina ūkininkų realiai gaunamas išmokas“, - kalbėjo A. Svitojus.

BŽŪP projektą pristatęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius  Tasas Haniotis (Tassos Haniotis) dar kartą susirinkusiems priminė, kad BŽŪP formuojama „didžiųjų iššūkių“ fone: iš ES traukiasi D. Britanija, rinka nestabili, vis daugiau dėmesio būtina skirti aplinkosaugai ir klimato kaitai.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius  Tasas Haniotis (Tassos Haniotis) kvietė suprasti, kad EK turi įvertinti iššūkius, su kuriais susidurs visos 27 ES narės

Jis akcentavo kompleksinius BŽŪP tikslus – supaprastinimą, modernizavimą ir tvarumą. Kalbėdamas apie tiesiogines išmokas ir skirtumus tarp šalių T. Haniotis priminė nevienodas sąlygas šalyse narėse. „Daugelis jūsų moka atlyginimus. Ar jūs mokate tą patį, kaip ir kitos valstybės? Žemės nuomos kaina. Ar ji tokia pati, kaip ir kitose valstybėse?“ , - klausė T. Haniotis.

Vėliau pasisakę tiek Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, tiek Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad tokie argumentai – neįtikinantys.

„Argumentai, kurie buvo išsakyti, manęs neįtikina. Kodėl, pavyzdžiui, Baltijos šalys mažiausiai turi gauti? Darbo užmokesti žemas, pigi žemė – čia ne argumentai (...) Žemės kaina pakito, nes mūsų ūkininkų galimybės pasikeitė, jų pajamos padidėjo ir atitinkamai ta vertė pasikeitė. Tas pat liečia ir darbo užmokestį. Jei šiandien mūsų ūkininkų pajamos būtų kaip senųjų šalių ūkininkų - ir už parduodamą produkciją, ir išmokos – manau, kad ir atlyginimai darbuotojams būtų ženkliai didesni“ , - kontrargumentavo ir plačiau diskutuoti kvietė A. Stančikas.

Tai, kad sveikintina turėti kelis aiškius prioritetus minėjo žemės ūkio ministras G. Surplys, tačiau pradėjęs kalbėti apie mūsų šalies ūkininkų gaunamas mažesnes tiesiogines išmokas, lygino jas su bandymu lenktyniauti nepilnu baku degalų, kai tikslas ir taisyklės – visiems vienodos.

„Lietuviai Dakaro lenktynėse yra pasiekę aukščiausią 12 vietą. Tai yra geriausias mūsų rezultatas, nors lenktynininkams pripilamas pilnas bakas degalų. Kaip galime konkuruoti žemės ūkyje, kai mūsų bake tik 70 procentų degalų?“ – klausė žemės ūkio ministras, pasidžiaugęs ŽŪR iniciatyva apie tai diskutuoti tarptautinėje konferencijoje.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys BŽŪP vaizdžiai lygino su lenktynėmis, įpylus traktoriams skirtingą kiekį degalų

„Galime kalbėti - reikia ar nereikia mažinti finansavimą. Gal jį reikia didinti, nes auga įsipareigojimai aplinkosaugai, maisto kokybei ir kiti. Atsiranda naujų prioritetų, bet mums, Lietuvai, svarbu, kad sąlygos būtų vienodos. Jos gali būti geresnės, gali būti blogesnės – mes tą suprasime. Bet sąlygos, mūsų manymu, turi būti vienodos“, - sakė G. Surplys.

Anot jo, infliacija Lietuvoje yra du kartus didesnė nei euro zonoje, kai kurios kainos tokios pat kaip ES ar net aukštesnės. Būtent dėl to reikia vienodinti sąlygas.

Ministras tiek EK aparato atstovui, tiek kitiems susirinkusiems sakė, kad Lietuva nėra nepatenkinta, neprašo daugiau pinigų, bet turi tris kertinius nuogąstavimus, dėl kurių gali būti nepasiekti BŽŪP keliami tikslai. Tie trys kritiniai taškai: bendras kaimo paramos arba II ramsčio mažėjimas, tiesioginės išmokos ir tai, kad Lietuva nauju programiniu periodu pripažįstama labiau išsivysčiusiu regionu. Tai nulemia didesnį kofinansavimą iš savo lėšų. „Baiminamės, kad tiek valstybė, tiek pavieniai ūkininkai nebus pajėgūs įgyvendinti tiek projektų“, - sako G. Surplys.

„Ir paskutinis argumentas – socialinis. Mes esame bendroje rinkoje ir šioje vietoje, atsakydamas į tai, ką kalbėjo T. Haniotis, sakau: Lietuva pirmauja ES pagal emigracijos skaičių. Ir šioje vietoje taip pat veikia europinė rinka. Turime BŽŪP, prekiaujame, bet turime ir laisvą asmenų judėjimą. Paprastai pasakius, kiekvienas lietuvis gali pasirinkti: ar vairuoti šitą traktorių su 70 proc. degalų, ar išvažiuoti vairuoti traktorių toje šalyje, kur ūkininkai gauna daugiau“, - emocinga Lietuvos žemės ūkio ministro kalba buvo palydėta susirinkusių žemdirbių plojimais.

G. Surplys dar kartą akcentavo, kad Lietuva neprašo poreikių lygybės, jai reikalinga galimybių lygybė, nes negali prašyti žmogaus palaukti, kol galimybės susivienodins - jis pakuojasi lagaminą čia ir dabar. Ir išvažiuoja skinti braškių į tuos ūkius, kurie gali mokėti daugiau.

Konferencijoje dalyvavęs Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) politikos patarėjas Robertas de Greifas (Robert de Graeff) priminė, kad be visų diskusijų, pozicijų derinimo dar labai svarbu ne tik kokie, bet ir iki kada bus priimti sprendimai, nes kitąmet laukia Europos parlamento rinkimai ir naujos Europos Komisijos formavimas.

Visų šalių atstovai akcentavo, jog ypač svarbu išlaikyti BŽŪP biudžetą, dviejų ramsčių struktūrą, užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas ūkininkams visoje Europoje. Lietuvos ŽŪR pirmininkas A. Svitojus pabrėžė, jog labai svarbu supaprastinti dabartinius BŽŪP mechanizmus, užtikrinant, kad ūkininkams būtų sumažinta administracinė našta.

MŪ inf.

Kartu

(5)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Ministras puikiai gaudosi ir žino kas yra kas. Kritikuojantiems reikia turėti mintyje kad jį pastatė Lanzbyyrgio vagys, tai jis ir rems Lanzbyyrgio vagis.

  • alio

    (89.117.209.117)

    palaikau smulkius ukius man atrodo ministras nelabai gaudosi apie zemes uki jeigu jis bando remtu stambius ukius

  • Ekologas

    (193.189.87.89)

    Visos išmokos turi būti apribotos iki 60000 Eur, kaip siūlo Europos Komisija (tada būtų lygybė, ir prancūzas gautų 60000 Eur ir lietuvis savo 60000 Eur ir lenkas savo 60000). Mūsų šalis su tokiu pasiūlymu prisidėtų ir prie bendros ES politikos vienybės ir visų lenktynių sąlygos būtų vienodos. Paprasta ir lengvai įgyvendinama mintis.

  • pirma

    (78.58.149.97)

    pirmiausia reiktu savoj valstybej susitvarkyti su stambiu ukio latifundijomis per visa gimine, kur paimta po desimt jaunuju ukininku paramu ir panasiai. Kaip jus drystat europos prasyti daugiau pinigu ir remtis tuo jog kovojate nelygioje kovoje??????? Taigi Lietuvoje tokia pati situacija, smulkieji su stambiais ukiais lenktyniauja su 70 % baku degalu, stambieji visas paramas susislave dzipams pirkti, tai kur teisybe?smulkiems ukiams remti numetama 6milijonai eur, o stambiems virs 100 milijonu eur, tad pirmiausia vyrai padarykite taip jog smulkus su stambiais galetu lenktyniauti versle su tiek pat degalu, o tada zyskite europos daugiau pinigu. Smulkieji ukiai tikrai nepalaiko tokio zyzimo, nes zino jog visi es pinigai atiteks stambiems ukiams ir ZUB

  • Jonas Talmantas zulikas

    (78.58.149.97)

    Zodziu nutarta mokam tiesiogine ismokas iki 60000 eur ribos, o kas virs nebemokam 100 %. Plius taikom ukiu susietuma, jei ukiai susieti, tai apribojimas taikomas visiems bendrai. Tik po tokiu taisykliu atsigaus kaimas. Visi sutaupyti pinigai perkeliami i priemone parama smulkiems ukiams. Kur tai matyt, jog stambiems ukiams buvo istaskomi simtai milijonu euru modernizavimui o smulkiems ukiams numetami keli milijonai..nelygybe nematyta

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai