BŽŪP
Lietuva dėl išmokų suvienodinimo bus principinga
2018-06-15
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką Tasas Haniotis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, žemės ūkio ministro patarėjas Rolandas Taraškevičius

Vilnius. Prasidėjęs derybų procesas dėl žemės ūkio politikos ateities primena krepšinio aikštę, kurioje žaidžiama pagal skirtingas taisykles, skirtingo dydžio kamuoliais ar net ne krepšinio kamuoliais. Taip kalbėta diskusijoje dėl BŽŪP ateities, kurioje Lietuvos žemdirbiai dalijosi nuomonėmis su Europos Komisijos atstovu.

Diskusiją apie ES žemės ūkio politiką po 2020 m. surengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Jos pagrindinis svečias – Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką Tasas Haniotis (Tassos Haniotis).

Anot Briuselio atstovo, dabartinė BŽŪP reforma vyksta visiškai naujomis sąlygomis, t. y Jungtinei Karalystei traukiantis iš bendrijos. Antra, pasaulio prekyba tarpo dvišale ir regionine. Trečia, kyla naujų įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir tvarumo.

„Pirmą kartą BŽŪP biudžetas mažinamas 5 proc. (nominaliomis kainomis). Tačiau žemės ūkio politika išlieka bendrąja politika. Numatome glaudesnes jos sąsajas su kitomis sritimis, įskaitant aplinkosaugą. Parama bus visiems ūkininkams, dideliems ir mažiems, bet skirstoma teisingiau, grindžiama modernizavimu ir naujomis technologijoms“, – kalbėjo T. Haniotis.

Jis paaiškino, kad iš ES žemės ūkio biudžeto atimta toji dalis, kuri buvo skiriama britams. Todėl visoms šalims parama sumažinta 3,9 proc. Keliamas uždavinys efektyviau panaudoti likusius pinigus.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką Tasas Haniotis (Tassos Haniotis)

Pirmą kartą Bendrajai žemės ūkio politikai formuojami konkretūs ekonominiai, socialiniai, aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslai, neišskiriant nė vieno iš jų svarbos. Socialiniai tikslai apima kaimo gyvybingumą, kartų kaitą, gyvūnų sveikatą. Briuselio atstovas išskyrė antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje rodiklio taikymą, kuris bus labai reikšmingas siekiant konkrečių tikslų sveikatos srityje.

Kaip kompleksiniai naujosios BŽŪP tikslai įvardijami tvarumas, modernizavimas ir supaprastinimas. „Mes iš Briuselio nediktuosime, ką turite daryti, pavyzdžiui, dėl sėjomainų, bet kelsime bendrus tikslus: mažinti dirvožemio eroziją, išsaugoti biologinę įvairovę ir kt., o valstybė pati spręs, kokias priemones taikyti. Ūkininkai, kurie kreipsis paramos pagal priemones, privalės griežtai laikytis reikalavimų“, – apie naująjį BŽŪP įgyvendinimo modelį kalbėjo T. Haniotis.

BŽŪP supaprastinimą Europos Komisija sieja su modernizavimu. „Kinai, kanadiečiai, amerikiečiai aktyviai taiko žemės ūkyje skaitmenines ir kosmines technologijas, metas ir mums tą patį pradėti daryti visos ES mastu“, – sakė svečias.

Kita naujovė, kurią pristatė Europos Komisijos atstovas, yra vadinamojo „sąlygiškumo“ (conditionality – angl.) principo taikymas, t. y. kai vietoje atskirų žalinimo elementų bus taikomas bendras visiems ūkiams privalomas nustatytų sąlygų kompleksas.

Lietuvos reikalavimas – vienodinti išmokas

Žemės ūkio ministro patarėjas Rolandas Taraškevičius, palyginęs prasidėjusį teisėkūros procesą su krepšinio aikšte, kurioje žaidžiama pagal skirtingas taisykles, skirtingo dydžio kamuoliais ar net ne krepšinio kamuoliais, pabrėžė, kad būtina žaisti laikantis bendrų taisyklių.

„Lietuvos prioritetinis punktas – tiesioginių išmokų išorinė konvergencija (suvienodinimas) – susijęs su biudžeto derybomis. Bet situacija yra beprecedentė, nes dokumentuose jau įrašyti konkretūs skaičiai, tiesioginių išmokų, kaimo plėtros finansinių vokų dydžiai. Skaidrumo prasme tai teigiamas dalykas, bet, derantis dėl vokų perskirstymo, ši aplinkybė nėra palanki“, – pastebėjo R. Taraškevičius.

Žemės ūkio ministro patarėjas Rolandas Taraškevičius

Komentuodamas Europos Komisijos skaičiavimus, kuriais grindžiamas teiginys, esą Lietuva gaus didesnę paramą, R. Taraškevičius pabrėžė: „Mes negauname daugiau ir nesame patenkinti. Nors konvergencijos tikslų siekiama, tačiau jei įvyktų taip, kaip siūloma, ateityje būtume dar gerokai nutolę nuo ES tiesioginių išmokų vidurkio. Breksitas negali nepalikti pėdsakų biudžeto mažėjimo prasme, bet Europos Komisija atsiradusią naštą bando paskirstyti tiesiogiai ir vienodai visoms valstybėms narėms, o jau sumažinusi finansavimą mėgina taikyti konvergencijos principą. Mes su tokiais skaičiavimais nesutinkame, Baltijos šalių padėtis yra prastesnė. Lygindami esamą ir būsimą perspektyvas matome, jog galime likti pralaimėję“, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Jis kritiškai vertino kaimo plėtrai skiriamų lėšų mažinimą ir Lietuvos priskyrimą prie visiškai išsivysčiusių šalių, nes tai reikš didelę naštą nacionaliniam biudžetui. Jei iki šiol europinės lėšos sudarė 85 proc. bendrojo finansavimo voko, tai siūloma šią dalį mažinti iki 43 proc. Lietuvos biudžetas nebus pajėgus tokia apimtimi finansuoti kaimo plėtros.

Kartu R. Taraškevičius pažymėjo, kad BŽŪP architektūra yra priimtina, Lietuva norėtų ilgesnių ir kokybiškesnių derybų, tačiau supranta, kad laiku nesutarus dėl būsimo BŽŪP modelio įgyvendinimo gali sutrikti mokėjimai žemdirbiams.

Briuselio pozicija: suvienodinti neįmanoma

Diskusijose kalbėjęs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas siejo paramos kaimui dydį ir emigracijos procesus. Milžiniški atlyginimų skirtumai verčia dalį Lietuvos žmonių emigruoti, demografinė duobė šalyje gilėja, europinė parama kaimui mažėja, o tai dar labiau paskatins emigraciją į Vakarų šalis. Lietuva neišeis iš šio užburto rato, o ES šalys senbuvės turtės, gaudamos mūsų valstybės lėšomis parengtus specialistus ir emigrantų mokamus mokesčius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas

Atkreipdamas dėmesį, kad meteorologiniai reiškiniai nuolat kelia riziką žemės ūkiui, A. Stančikas pasiūlė kurti europinį rizikos valdymo fondą, į kurį būtų nukreiptos lėšos visų valstybių, gaunančių didesnes už ES vidurkį tiesiogines išmokas.

T. Haniotis replikavo, kad diskusijose pamirštama, kas yra tiesioginės išmokos ir koks jų tikslas. Tiesioginės išmokos yra saugumo garantas žemdirbiams, jos pradėtos taikyti siekiant palaikyti žemdirbių pajamas, kai kitos priemonės tapo neefektyvios.

„Tik palyginę vidutines ūkininkų pajamas ES šalyse su alternatyviais kaštais kituose tų šalių sektoriuose matysime tikrąjį vaizdą. Jei visose šalyse mokėsime tą pačią išmoką už hektarą, tai pamatysime, kad labai sumažės ūkių pajamos iš tiesioginių išmokų tose šalyse, kur jos buvo didelės, ir labai išaugs ten, kur jos mažos, bet tai visai nepagerins konkurencinių sąlygų, nesustabdys emigracijos ir kitų neigiamų dalykų, todėl bendras kontekstas yra labai svarbu“, – pabrėžė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius T. Haniotis.

Jis kalbėjo ir apie tai, kad ES ūkininkaujama skirtingose klimato juostose, skirtingo reljefo teritorijose ir visos šalys susiduria su tam tikromis kliūtimis bei rizikomis, turi specifinių poreikių, todėl lankstumas valstybėms narėms labai svarbu.

„Europinė parama skiriama ne tam, kad būtų sprendžiamos siauros vieno sektoriaus problemos, o atsižvelgiant į jų visumą. Jei išmokas padvigubinsime, žemė pabrangs 2 kartus, tad kas didžiausią naudą iš to gaus? Sutinku, Baltijos valstybės turi gauti daugiau lėšų, bet negalima pamiršti ekonominio vystymosi ir klimato kaitos reikalų“, – sakė T. Haniotis.

Problemą mato skirtingai

Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Algis Baravykas kalbėjo apie tai, kad sumažėjus gyvulių mažėja ir žemdirbių pajamos. Šalies žemės ūkio daroma tarša irgi mažėja, tačiau aplinkosaugos reikalavimai ES šalyse taikomi vienodai griežti, jiems netaikomas proporcingumas. Jei proporcingumas taikomas tiesioginei paramai, tai gal ir reikalavimams jis galėtų būti taikomas?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas priminė Stojimo akte įtvirtintą nuostatą, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2013 m. turėjo siekti 100 proc. ES išmokų dydžio, tačiau taip iki šiol nėra ir ateityje nebus. E. Pranauskas kritikavo Briuselį, kad Europos Komisijos pasiūlytame BŽŪP reglamento projekte manipuliuojama skaičiais užuot vykdžius Stojimo sutarties nuostatą dėl išmokų suvienodinimo.

Europos Komisijos atstovas ginčijo, sakydamas, kad ūkininkų pajamos tiesiogiai nepriklauso nuo tiesioginių išmokų. „Kad ir kokie teisingi būtų komentarai, reikia atsižvelgti ir kitus elementus. Tarkime, visi ES ūkiai gauna vienodas išmokas hektarui. Kas tiki, kad ūkių pajamos bus visose šalyse vienodos? Nebus. Nes pajamos priklauso nuo derlingumo ir kitų elementų, kuriuos net techniškai sunku įvertinti. Žemės kaina, darbo jėgos kaina irgi lemia. Kurdami strategijas turėsite įvertinti, koks bus sprendimo poveikis žemė kainai, kapitalo investicijoms, technologijoms, realizavimo rinkoms“, – sakė T. Haniotis.

Paramos lubos ir socialinis teisingumas

Žemės ūkio ir maisto tarybos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė Europos Komisijos atstovo dėmesį, kad į bendriją leidžiama įvežti pigius augalų apsaugos produktus iš trečiųjų šalių, kurių sudėtyje yra draudžiamų ES naudoti veikliųjų medžiagų. Taip sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad dviejų greičių politika Europos Sąjungos žemės ūkyje spartėja, kiršinamas smulkūs ir stiprūs ūkiai, stambiems ūkiams nepagrįstai nustatomos išmokų lubos.

Atsakydamas į pastabas, T. Haniotis nurodė, kad Briuselis priima sprendimus remdamasis mokslininkų išvadomis ir rekomendacijomis dėl saugių ir nesaugių veikliųjų medžiagų, produktų. „Negalime kontroliuoti trečiųjų šalių standartų, bet kontroliuojame įvežimą, saugodami savo vartotojus. Jūs akcentuojate kainą, o ne saugą“, – pastebėjo svečias.

Jis pabrėžė nuostatą, kad už darbą žemės ūkyje turi būti atlyginama visiems ūkininkams ir jų šeimų nariams. „Yra labai mažų efektyvių ir našių ūkių bei mažų labai neefektyvių ir darančių žalą ūkių. Yra stambių pažangių ir didelių neefektyvių ūkių. Tad dydis nenulemia efektyvumo, palankumo aplinkai. Tačiau dydis svarbu tuo atveju, kai kalbame apie masto ekonomiją. Tai socialinio teisingumo klausimas. Jei 1 proc. ūkių gauna 50 proc. išmokų, tai nėra teisinga. Viršutinė išmokų riba nustatoma ne tam, kad būtų sutaupyta pinigų, o tam, kad būtų pasiekti rezultatai, kurių paprastai siekiami mokestinėmis priemonėmis, t. y. suvaldyti poveikį“, – pažymėjo T. Haniotis.

Optimistinė gaida

Apibendrindamas diskusiją, jis ragino žvelgiant plačiau, sakydamas, kad žemės ūkis nėra problemiškiausias sektorius, nes visame pasaulyje maisto poreikiai auga sparčiau negu gamyba. „Labai svarbu ūkininkams pasakyti: maisto gamybos srityje laukia labai gera ateitis, tik būtina transformuoti žemės ūkio sektorių ir užtikrinti sinergiją tarp ūkininkų. Kaip ir ką gaminti – ne Briuselio, o šalių reikalas. Briuseli tik nužymi bendrą perspektyvą“, – kalbėjo Tasas Haniotis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius, atsakingas už strategiją, paprastinimą ir politiką.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai