Kaunas. Europos Parlamento Peticijų komiteto sprendimas tęsti Lietuvos žemdirbių peticijos svarstymą yra geriausias rezultatas, kokio buvo įmanoma tikėtis, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas antradienį išklausęs Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Europos Komisijos atstovų pozicijas nusprendė „neužbaigti peticijos“.

EP Peticijų komiteto posėdyje Lietuvos žemės ūkio tarybai atstovavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos įgaliotas pranešimą perskaitė E. Pranauskas. Pranešime nurodoma, kad Europos Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 m. įrašyta diskriminacinė nuostata, leidžianti Lietuvos žemdirbiams geriausiu atveju tikėtis 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o ne 100 proc.

Antra, Lietuvos žemdirbiai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo, tačiau jiems mokama žalinimo išmoka yra daugiau kaip 30 proc. mažesnė negu vidutiniškai ES.

Trečia, nevykdomas Europos vadovų Tarybos sprendimas, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. turi būti ne mažesnės kaip 196 Eur/ha.

Ketvirta, Europos Komisija nesilaikė 2003 m. Stojimo akte sutartos nuostatos, kad 2013 metais išmokos Lietuvos ūkininkams sudarys 100 proc. ES senųjų narių išmokų dydžio (2013 m. Lietuvos ūkininkams mokamos išmokos siekė tik apie 144 Eur/ha, o ES vidurkis sudarė 280 Eur/ha.

Žemdirbių poziciją pristatė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas. Nuotrauka iš EP Peticijų komiteto posėdžio transliacijos

„Tolesnio problemų ignoravimo Lietuvos ūkininkai toleruoti nebegali. Ir nebetoleruos, pasitelkdami visas prieinamas viešąsias priemones, socialinius tinklus, o, reikalui esant, ir teisines institucijas“, reziumavo Lietuvos žemės ūkio tarybos poziciją E. Pranauskas.

Europos Komisijos atstovė, reaguodama į Lietuvos pranešimą, teigė, kad reikia skirti du dalykus: politinę diskusiją dėl paramos valstybėms narėms paskirstymo ir dalykus, dėl kurių buvo nutarta praeityje.

Jos teigimu, Europos Komisija siūlo būsimus konvergencijos žingsnius, kurie bus naudingi ir Lietuvos ūkininkams. Vykstantis teisėkūros procesas užtikrina kompromisinius sprendimus, kurie atitinka Lietuvos siekį – gauti didesnes tiesiogines išmokas.

Dėl praeities sprendimų EK atstovė buvo kategoriškesnė. Jos teigimu, praeityje išmokos valstybėms narėms buvo skiriamos ne pagal hektarų skaičių, o pagal kitus kriterijus, kompensuojant kainų sumažėjimą. Dėl to esą išmokos valstybėse narėse skiriasi.

Lietuvos žemdirbių peticijos svarstymo pradžia - nuo 11.36 val

EK atstovė pabrėžė, kad Lietuva dalį tiesioginių išmokų buvo perkėlusi į kaimo plėtros voką. Deklaruojamos žemės plotai didėjo, todėl Lietuva ir atsidūrė tokioje situacijoje. „Lėšų perkėlimas nėra neteisėtas dalykas, bet nereikia painioti ir suplakti į vieną tai, kas buvo praeityje, ir kas vyksta dabar“, – aiškino EK atstovė.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad jei klausimas negali būti išspręstas šiandien, tai vertėtų žinoti, kada ir kokiomis sąlygomis jis bus išspręstas. „Lietuvos ir Baltijos šalių lūkesčiai gauti didesnes išmokas yra teisėti, nes buvo ES Vadovų Tarybos sprendimas dėl išmokų suvienodinimo 2013 m. Lūkestis yra išlikęs, jis yra tikras ir realus. Grupė parlamento narių iš Baltijos šalių kreipėmės dėl šio klausimo sprendimo, bet išgirdome atsakymą, kad dabar tam trukdo Brexit‘as. Tai nesusiję dalykai“, - savo prašymą „neuždaryti klausimo“ argumentavo B. Ropė.

Lietuvos žemdirbių peticiją palaikė ir Latvijos atstovas Europos Parlamente Miroslavas Mitrofanovas (Miroslavs Mitrofanovs). „Naujų valstybių narių ūkininkai diskriminuojami. Viliamės, kad ateityje bus pasiektas kompromisas, užtikrinantis konvergenciją tarp valstybių narių tiesioginių išmokų srityje, tik ar sparčiai vyks konvergencija? Kaimas jau šiandien nyksta. Todėl socialinis aspektas irgi labai svarbus“, - pažymėjo M. Mitrofanovas.

Peticijų komiteto pirmininkė švedė Sesilija Vikstiom (Cecilia Wikström) reziumavo, kad geriausia, ką šiame etape įmanoma padaryti, tai „neužbaigti peticijos“. Komitetas pavedė EP Žemės ūkio komitetui parengti šiuo klausimu labai tikslią nuomonę. „Vyksta derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos ir mes turime kelti ši klausimą“, – sakė S. Vikstriom.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, šiuo atveju klausimas yra kilstelėtas į aukštesnį lygmenį – kalbama apie Lietuvos žemdirbių orumo gynimą.

„Tai, kad klausimas nebuvo uždarytas (jį galėjo uždaryti dar rudenį), kad buvo išgirsti Lietuvos žemdirbių argumentai ir jo svarstymas bus tęsiamas, yra didžiausias pasiekimas. Kol Europos Parlamentas svarsto peticiją, Europos Komisija negali ignoruoti mūsų reikalavimų. Mes atvėrėme teisingas duris, pasirinkę ginti orumą, kaip europinę vertybę“, – sakė J. Motiejūnienė trečiadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, pristatydama peticijos svarstymo eigą Europos Parlamente.

***

Peticiją, kurią 2018-ųjų pradžioje inicijavo Lietuvos žemės ūkio taryba, pasirašė 52 359 Lietuvos piliečiai. Nors Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga sukurta ir yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pan., Lietuvos žemdirbiai nesijaučia esantys visateisiai ES žemdirbių visuomenės nariais. Lietuvos žemdirbių gaunamos išmokos yra mažiausios ES - 176 Eur/ha, o ES vidurkis yra 260 Eur/ha, todėl jie yra priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis bendroje ES rinkoje.

MŪ inf.