BŽŪP
EK siūlo novatorišką Europos Sąjungos biudžetą (papildyta)
2011-06-30

Briuselis, birželio 30 d. Europos Komisijos (EK) pateiktu 2014-2020 m. daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto pasiūlymu atsižvelgiama į šiandienos rūpesčius ir rytdienos poreikius. Jame daugiausia dėmesio skiriama prioritetiniam ES lygmens finansavimui, kuriuo sukuriama tikra pridėtinė vertė. EK pranešime teigiama, kad novatoriškas ES biudžetas tebėra kryptingas: bendra kitiems septyneriems metams siūloma suma yra 1 025 mlrd. eurų įsipareigojimų (1,05 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 972,2 mlrd. eurų mokėjimų (1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). Žemės ūkiui numatoma skirti 371,72 mlrd. eurų.

Europos infrastruktūros tinklų priemone bus finansuojami tarpvalstybiniai energetikos, transporto ir informacinių technologijų projektai, kad vidaus rinkos pagrindas sutvirtėtų; daug daugiau lėšų teks moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų investuojama į mūsų konkurencingumą; ir daug daugiau lėšų bus skiriama Europos jaunimui - tai tik keli naujų Komisijos pasiūlymo aspektų pavyzdžiai.

Už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Komisijos narys Januszas Lewandowskis paaiškino: „Kai visoje ES taikomos fiskalinės ribojamosios priemonės, Komisija pateikė plataus užmojo, bet realistišką kitos daugiametės finansinės programos pasiūlymą: racionaliai perskirstę biudžetą, sukūrėme galimybes finansuoti naujas prioritetines sritis, tokias kaip tarpvalstybinė energetikos ir transporto infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir plėtra, švietimas ir kultūra, išorės sienų apsauga ir mūsų pietinių ir rytinių kaimynių stiprinimas. Be to, atnaujinome beveik visas politikos sritis - supaprastinome savo programas ir numatėme daugiau lėšų panaudojimo sąlygų."

Sieks ekologiškesnio ir modernesnio žemės ūkio sektoriaus

Moderni bendra žemės ūkio politika, kuriai skiriama 371,72 mlrd. eurų ir kuri yra tikrai bendra Europos politika, tebėra strategiškai svarbi ES ekonomikai ir aplinkai, saugių ir sveikų maisto produktų gamybai ir kaimo bendruomenių plėtrai. Ji parodo, kad išleidžiant kiekvieną eurą galima ir privaloma įgyvendinti daug tikslų.

30 proc. tiesioginės paramos ūkininkams priklausys nuo jų veiklos ekologiškumo. Be to, Komisija siūlo leisti ūkininkams naudotis ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Be to, tiesioginės išmokos valstybėms narėms taps vienodesnės.

(papildymas) Žemės ūkio srityje, tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams didės vidutiniškai trečdaliu per visą laikotarpį. Jos palaipsniui augs nuo 459 litų už hektarą iki 614,6 litų. Svarbu pažymėti, kad išmokos bus skiriamos tik realiai žemę dirbantiems ūkininkams. Žemdirbiams bus taikomi griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai.

Lietuvos ūkininkai prireikus turės galimybę pasinaudoti ir naujais ES finansavimo instrumentais. Vienas jų skirtas  padėti žemdirbiams krizinėse situacijose, pavyzdžiui kaip pastarojo meto krizė dėl maisto produktų saugumo. Taip pat siūloma Europos globalizacijos fondo lėšomis leisti pasinaudoti ir ūkininkams, kuriems reikia prisitaikyti prie naujos rinkos situacijos dėl globalizacijos poveikio.

ES struktūrinių fondų paramos intensyvumas, neskaičiuojant augsiančios paramos šalies žemės ūkiui, Lietuvai išliks tarp didžiausių Europoje. t.y. 873,6 litai vienam gyventojui per metus (ES vidurkis yra 341,8 litai).

Sieks ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

Nauja Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama padidinti visos Europos infrastruktūros projektų vertę. Preliminariai numatyta, kad 40 mlrd. eurų iš šios priemonės ir dar 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo bus skiriama transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų projektams, kuriais siekiama visoje Europoje sukurti daugiau jungčių.

Tvarus ekonomikos augimas prasideda mūsų miestuose ir regionuose. Didelė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatoma suma (376 mlrd. eurų visam laikotarpiui) bus glaudžiau susieta su strategijos „Europa 2020" tikslais.

Be to, Komisija siūlo sustiprinti švietimo ir profesinio mokymo programas. Investicijos į jaunimą - vienas geriausių verslo planų. Kad priemonės nebūtų tokios suskaidytos kaip dabar, Komisija siūlo sukurti integruotą 15,2 mlrd. eurų vertės švietimo, mokymo ir jaunimo programą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama įgūdžių tobulinimui.

Per kitus septynerius metus itin padidės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Įgyvendinant bendrą ES strategiją „Horizontas 2020", pagal kurią bus skiriama 80 mlrd. eurų, didės Europos konkurencingumas pasaulyje ir ateityje bus sukurta darbo vietų bei pateikta naujų idėjų.

Norėdami, kad Europa būtų saugesnė, turime gerinti aplinką ir saugoti klimatą. Komisija siūlo derinti šių sričių politiką. Ji ketina kovai su klimato kaita skirtų lėšų dalį padidinti iki mažiausiai 20 proc. lėšomis iš skirtingų politikos sričių, atsižvelgus į poveikio vertinimą.

Komisija taip pat siūlo investuoti 4,1 mlrd. eurų į Europos saugumą, t. y. kovą su nusikalstamumu ir terorizmu, ir 3,4 mlrd. eurų į migracijos ir prieglobsčio politiką.

Šis biudžetas taip pat padės Europai užsitikrinti svarbią vietą pasaulyje, nes išorės santykių srities biudžetas didinamas iki 70,2 mlrd. eurų. Kadangi aljansai kinta ir iškyla naujos jėgos, Europa turi labiau siekti svarbesnio vaidmens. Ir toliau bus vykdome įsipareigojimai padėti neturtingiausiems pasaulio gyventojams.

Geresni ES biudžeto ištekliai

Naujojo daugiamečio ES biudžeto lėšos bus skaidresnės ir teisingesnės, o valstybių narių įnašai bus mažesni ir paprastesni. Komisija vietoje dabartinių nuosavų išteklių siūlo naujus, kaip numatyta Sutartyje. Siekiama ne padidinti ES biudžetą, o padaryti jį racionalesnį ir sumažinti tiesioginius valstybių narių įnašus.

Naujuosius nuosavus išteklius sudarytų finansinių sandorių mokestis ir naujas modernizuotas PVM. Todėl būtų panaikintas dabartinis PVM grindžiamas išteklius (valstybių narių surenkamo nacionalinio PVM dalis).

Šiuo metu administravimo išlaidos sudaro tik 5,7 proc. viso ES biudžeto. Komisija siūlo kitu finansiniu laikotarpiu administravimo išlaidų nedidinti. Be to, remdamasi 2004 m. vykdyta personalo reforma (dėl kurios jau sutaupyti 3 mlrd. eurų, o iki 2020 m. bus sutaupyti dar 5 mlrd. eurų), Komisija siūlo vėl pakeisti ES pareigūnų tarnybos nuostatus.

Visas EK dokumentas dėl ES biudžeto:

http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/30062011_finansine_programa_es_biudzetas_lt.htm

EK atstovybės Lietuvoje inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai