BŽŪP
EK pristatė žemės ūkio sektoriaus prognozes
2018-12-14
pixabay.com nuotr.

Briuselis. Per ateinantį dešimtmetį dirbamos žemės ir daugiamečių ganyklų plotai Europos Sąjungoje mažės, trauksis javų ir šiek tiek plėsis pašarų gamybos plotai, nurodoma Europos Komisijos pranešime apie ūkininkavimo perspektyvas 2018–2030 metais.

Žemės ūkio paskirties žemės plotas mažės lėčiau nei per pastarąjį dešimtmetį – jis susitrauks nuo 178 (2018 m.) iki 176 mln. ha (2030 m.). Ši tendencija nulems pagrindinių javų ir daugiamečių ganyklų plotų mažėjimą. Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemės plotai pašarų gamybai šiek tiek padidės, o 2030 m. pasieks 22 mln. ha.

Lauko pasėliai

Sveikatinimo iniciatyvos ir vartotojų įpročių pokyčiai nulems cukraus produkcijos vartojimo sumažėjimą Europos Sąjungoje 5 proc. Manoma, kad iki 2030 m. cukraus gamyba visoje bendrijoje sudarys 19,3 mln. t, palyginti su 18,6 mln. t 2018 metais.

Grūdų gamyba turėtų augti ir 2030 m. pasiekti 325 mln. t (2018 m. sudaro 284 mln. t). Šį augimą nulems padidėsiantis grūdų naudojimas pramonėje, šiek tiek išaugęs pašarų poreikis ir eksporto perspektyvos.

Mažai tikėtina, kad rapsų pasėlių plotai ateityje plėsis, nes šias galimybes ribos biokuro politika po 2020 m. Baltyminių augalų paklausa ir toliau išliks didelė, augs jų naudojimas pašarų ir maisto pramonėje. Tačiau baltyminiai augalai užima tik 1,4 proc. bendro ES pasėlių ploto.

Pieno ir pieno produktų rinka

Prognozuojamu laikotarpiu gyventojų skaičiaus ir pajamų augimas padidins pieno produktų vartojimą ir pasaulinę paklausą. Iki 2030 m. ES šalys galėtų patenkinti beveik 35 proc. pasaulio pieno paklausos, skirdamos didžiausią dėmesį aukštos pridėtinės vertės produktų (ekologiškų, pažymėtų geografinėmis nuorodomis ir t. t.) gamybai.

Manoma, kad ES pieno produktų eksportas augs apytiksliai po 330 tūkst. t pieno ekvivalento per metus. Kalbant apie ES rinką, metinis paklausos augimas sudarys papildomai beveik 900 000 t, o jį nulems tradicinių pieno produktų, ypač sūrio, paklausos augimą. Pieno gamyba ES 2018-2030 m. turėtų vidutiniškai augti 0,8 proc. per metus.

Mėsos rinka

ES mėsos rinkai įtakos turės vartojimo įpročių pokyčiai, eksporto potencialas ir pelningumas. Bendras mėsos suvartojimas ES sumažės nuo 69,3 kg vienam gyventojui 2018 m. iki 68,6 kg 2030 metais.

ES jautienos gamyba 2018 m. sudaro 8,2 mln. t. Tačiau manoma, kad gamyba trauksis dėl sumažėsiančių bandų, mažo pelningumo ir mažėsiančios paklausos. Avienos ir ožkienos gamyba, įvertinus augsiančias gyventojų pajamas ir paramos šiam sektoriui lygį, didės ir 2030 m. pasieks 950 tūkst. t, palyginti su 903 tūkst. tonų 2018 metais.

Kiaulienos vartojimas ES mažės nuo 32,5 kg vienam gyventojui 2018 m. iki 31,7 kg 2030 m. Šį mažėjimą kompensuos išaugsiantis eksportas, pasaulinė importo paklausa, kuri 2018-2030 m. augs vidutiniškai 0,7 proc. kasmet.

Paukštininkystė yra vienintelė mėsos sektoriaus šaka, kurios gamyba gerokai išaugs. Prognozuojama, kad ES paukštienos gamyba 2030 m. pasieks 15,5 mln. t, palyginti su 14,2 mln. t 2018 m. Augant pasaulinei paklausai didės ES paukštienos eksportas.

Vynas, vaisiai ir daržovės

ES vyno sektoriaus gamybai ir vartojimui prognozuojama stabilizacija. Daroma prielaida, kad vyno suvartojimas vienam bendrijos gyventojui gali sumažėti nuo 26 litrų 2018 m. iki 25,3 litrų 2030 m. Vyno eksportas turėtų stabiliai augti, o eksportuojamos produkcijos struktūroje didžiausias augimas prognozuojamas geografinėmis nuorodomis pažymėtam ir putojančiam vynui.

Obuolių gamyba 2030 m. turėtų stabilizuotis ties 12,4 mln. t riba (2018–2019 m. sezono rezultatas – 12,7 mln. t). Tam įtakos turės mažėsiantys sodų plotai ir didesnis derlingumas.

Šviežių pomidorų gamyba, nepaisant didėsančio derlingumo, kurį nulems ilgėsiantys vegetacijos sezonai, išliks stabili (2018 m. – nuo 7 mln. t, 2030 m. – 6,8 mln. t).

Pajamų iš žemės ūkio veiklos prognozės

Europos Komisijos pranešimas apie ūkininkavimo perspektyvas 2018–2030 m. pagrįstas rinkų raidos analize, leidžia pažvelgti, kaip keisis ūkininkų pajamos per prognozuojamą laikotarpį.

Analizė rodo žemės ūkio pajamų stabilumą vienam ūkiui per visą prognozuojamą laikotarpį. Tai galima paaiškinti žymiu žemės ūkio produkcijos padidėjimu (+ 17 proc. per visą laikotarpį). Tačiau panašiai augs gamybos sąnaudos (daugiausia dėl didesnių energijos kainų ir didesnio nusidėvėjimo). Be to, dėl struktūrinių pokyčių mažės užimtumas.

Aplinkosaugos aspektų prognozės

Pranešime pateiktas rinkos pokyčių poveikio tam tikriems klimato ir aplinkos rodikliams vertinimas. Pavyzdžiui, pokyčiai gyvulininkystės sektoriuje bus pagrindiniai veiksniai, kurie nulems dujų emisiją. Todėl numatomas gyvulių skaičiaus sumažėjimas ES iki 2030 m. padės sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau dėl intensyvesnės augalininkystės ir trąšų naudojimo išmetamų teršalų kiekis padidės. Dėl šios priežasties šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų lygis 2030 m. bus toks pats kaip 2012 m., o amoniako išmetimas sumažės 9 procentais.

Kalbant apie azotą, prognozuojama, kad jo išplovimas iš dirvožemio ir patekimas į ES vandenis sumažės 8 proc. palyginti su 2012 m. Augalų biologinės įvairovės požiūriu potencialių augalų rūšių sudėtis labai nesikeis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kodėl 2018 m. Jums nuostolingi?
Orai