Kaunas. Naujajame 2015-2020 m. finansiniame laikotarpyje valstybėms narėms ir toliau paliekama galimybė mokėti tiesiogines išmokas ir pereinamojo laikotarpio nacionalinę  paramą. Kokia turėtų būti tiesioginės paramos schema, praėjusią savaitę sprendė žemdirbių savivaldos atstovai Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje.

Tiesioginių išmokų finansinį voką (TIFV) sudaro 7 komponentai.  Du iš jų – „žalinimas“  ir jaunųjų ūkininkų schema – yra privalomi. Likusius 5 – susietoji parama, perskirstymo išmoka, išmoka už plotus su gamtinėmis kliūtimis, smulkiųjų ūkininkų bei vienkartinės išmokos už plotus schema (VIPS)  – valstybės narės gali pasirinkti laisvanoriškai.

Pagal VIPS sistemą, tiesioginių išmokų voko dalis (apskaičiuota atėmus sumas, kurios bus skiriamos pagal kitas tiesioginių išmokų schemas) yra padalijama iš visų tinkamų paramai hektarų. Gauta suma atitinka išmokos vienam ha vertę. Būsimajame periode bus tęsiama dabar galiojančios schemos dalis.

„Žalinimas“ – tai aukštesnių biologinės įvairovės, dirvožemio, vandens bei klimato apsaugos standartų siekimas didžiojoje dalyje Europos žemės ūkio paskirties žemėje, kur vykdoma augalininkystė, įskaitant intensyvios žemdirbystės vietoves.

Pasak Žemės ūkio ministerijos  Išmokų už plotus vyriausiojo specialisto Antano Karbausko, „žalinimui“  keliami trys pagrindiniai reikalavimai: pasėlių įvairinimas, daugiamečių pievų išlaikymas bei ekologiniu požiūriu svarbios vietovės išskyrimas. Žemdirbių savivaldos atstovai įsitikinę, kad šio reikalavimo Lietuvos ūkininkams nebus sunku laikytis. Dirbantys iki 30 ha ariamos žemės  privalės auginti 2 kultūras, daugiau kaip 30 ha – tris.

„Jei žemdirbiai nesilaikys „žalinimo“ reikalavimų, jiems grės skaudžios - 125 proc. - sankcijos, mat negaus visos  „žalinimo“ ir 25 proc. bazinės išmokos“, – teigė A. Karbauskas

Jaunieji ūkininkai – fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal VIPS arba bazinės išmokos schemą pateikimo dienos bei paraiškos pagal VIPS arba bazinės išmokos schemą teikimo metais yra ne vyresni nei 40 metų amžiaus.

Pabrėžiama, kad išmoka kiekvienam ūkininkui skiriama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tas laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi.

Jaunųjų ūkininkų rėmimas pagal reglamentą taip pat privalomas. Iš TIFV  tam galima skirti iki 2 proc. Kadangi trūksta gilesnės analizės, ŽŪR prezidiume dar neapsispręsta, kiek tiksliai naujajame finansiniame periode procentų reikėtų skirti jauniesiems ūkininkams remti.

Smulkiesiems ūkininkas galima skirti iki 10 proc. TIFV. Schema neprivaloma, tačiau jeigu valstybė narė nuspręstų  ją taikyti, ūkininkai patys rinktųsi dalyvauti joje ar ne. Tačiau norintys dalyvauti schemoje turėtų atitikti reikalavimus paramai pagal VIPS gauti (arba turėti teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą) ir išlaikyti deklaruojamus hektarus.

Prezidiumo nariai nusprendė smulkiesiems ūkininkas neskirti paramos iš TIFV

Smulkiesiems ūkininkams  neturėtų vykdyti „žalinimo“ veiklų, taip pat jie  būtų atleidžiami nuo kai kurių Cross compliance reikalavimų. Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką turėtų pateikti iki 2014 m. spalio 15 d. Vėliau prie šios schemos negalėtų prisijungti, tačiau galėtų bet kada pasitraukti,  o išmoka negalėtų viršyti 1250 eurų (4320 Lt) vienam ūkiui.

Iš keliolikos šakinių organizacijų už smulkių ūkininkų rėmimą tebuvo viena – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS).

„Šioje vietoje matome didžiules spragas, kurios galėtų atsirasti siekiant gauti pinigus ir tuo piktnaudžiauti“, – sakė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Tuo tarpu  LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis ragino nesivadovauti principu  –  kas būtų,  jeigu būtų.  Jo nuomone, taikant šią schemą atsirastų  ankstyvas sugrįžimas į ūkį. „Ši problema labai aktuali Lietuvai, nesvarbu, kurį sektorių bepaimtume. Tai būtų šiaudas, už kurio galima kabintis. Nebūtina palikti 10 proc., užtektų  ir  penkių“,  –  mano V.  Juodsnukis.

Prezidiumo posėdyje balsų dauguma nuspręsta naujajame finansiniame  periode netaikyti šios schemos. Tokio pat likimo sulaukė ir išmoka už plotus su gamtinėmis kliūtimis, kuriai galima skirti iki 5 proc. Siūlyta šią išmoką mokėti iš kaimo plėtros lėšų.

Motyvuojant, kad trūksta analizės, prezidiumo nariai atidėjo susietosios paramos ir perskirstymo išmokos komponentų  svarstymą.

Valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą  – iki 30 proc. – išmoką už pirmuosius ūkininko deklaruotus hektarus.  Jei apsisprendžiama perskirstymo išmokai atiduoti ne mažiau kaip 5 proc. TI voko, valstybė narė galės netaikyti laipsniško išmokų mažinimo.

Žemės ūkio ministerija, siekdama mažinti pajamų skirtumus tarp didžiausią ir mažiausią tiesioginę paramą gaunančių žemės ūkio produkcijos gamintojų, siūlo taikyti perskirstymo išmoką ir šiai schemai  skirti 10 proc. TI voko, paremiant pirmuosius 30 ha ūkio deklaruotų hektarų.

Tokiu atveju, pasak A. Karbausko, ūkiams iki 30 ha pagrindinė parama už plotus  didėtų vidutiniškai 10 proc., o didesniems ūkiams mažėtų. Riba, nuo kurios bendra išmokų suma mažėtų – 60 ha, o ūkiai  nuo 500 iki 1000 ha  gautų apie 10 proc. mažesnes  išmokas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas išsakė nuogąstavimą, kad taikant šią schemą šalyje taip pat gali prasidėti piktnaudžiavimas ir dirbtinis žemės valdų skaldymas.

Žemdirbių savivaldos atstovai dar neturi  nuomonės, kiek  procentų iš TIFV derėtų skirti savanoriškajai susietajai  parama. Jai finansuoti galima skirti iki 13 proc. lėšų, tiek, kiek  reikia siekiant paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

 Parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, krakmolingų bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

Kaip beapsispręstų Lietuva, minėtos išmokos būtų mokamos nuo 2015 metų.

MŪ inf.