BŽŪP
Briuselyje protestavo Baltijos šalių žemdirbiai (papildyta)
2018-12-13

Briuselis. Daugiau kaip du šimtai Lietuvos žemdirbių šiandien dalyvavo protesto akcijoje, reikalaudami didesnių tiesioginių išmokų. Kartu protestavo Latvijos ir Estijos žemdirbiai.

Protesto akcija surengta prie pastato, kuriame prasidėjo Europos Vadovų Tarybos posėdis. ES šalių narių vadovai susirinko svarstyti naujo ilgamečio 2021-2027 m. ES biudžeto projektą. Žemdirbiai reikalauja, kad tiesioginės išmokos siektų ES vidurkį – 266 eurus už hektarą. 

Į protesto akciją Lietuvos žemdirbiai nuvyko 4 autobusais: po 1 nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų.

3 Paragrafas delaval

Akcija prie Europos Vadovų Tarybos būstinės prasidėjo dainomis, skandavimu: Lie-tu-va, Lat-vi-ja, Es-ti-ja. Su protesto dalyviais susitiko į posėdį atvykusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šiandien tik pradedame kalbėtis dėl biudžeto. Derybos nusikelia į 2019-ųjų rudenį. Tad jums gali tekti dar atvažiuoti“, - sakė D. Grybauskaitė. Žemdirbiai šmaikštavo, kad tokiu atveju geriau nesiskirstyti.

Prezidentė pabrėžė, kad protesto akcija yra reikšminga paspirtis visų trijų Baltijos šalių vadovams derantis dėl didesnio biudžeto žemės ūkiui ir didesnių tiesioginių išmokų.

Su protestuotojais taip pat susitiko Estijos premjeras Juris Ratas (Jüri Ratas) ir Latvijos premjeras Maris Kučinskis (Māris Kučinskis).

Protesto akcija truko apie 3 valandas. Baltijos šalių protestuotojus palaikė Europos pieno taryba, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemdirbiai.

„Protesto akcija praėjo gana sklandžiai ir smagiai – su dainomis, grojant armonikai. Toks šios akcijos formatas. Tikslas buvo atkreipti savo buvimu ES vadovų dėmesį į tiesioginių išmokų problematiką, palaikyti mūsų šalių vadovų pozicijas, taip pat, kad mus pastebėtų, išgirstų. Manau, tikslą pasiekėme“, – sakė vienas iš akcijos dalyvių, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis „Mano ūkiui“ sakė, kad protesto akciją galima vertinti kaip puikiai pavykusią. „Jautėsi vieninga nuotaika, žemdirbiškas solidarumas. Mus palaikyti atvyko belgai, vokiečiai, olandai. prancūzai. Tikriausiai pirmą kartą taip aiškiai pajutau, kad mes, Europos Sąjungos žemdirbiai, vienijamės“, – įspūdžiais dalijosi P. Puskunigis.

Jo manymu, akcijai svorio pridėjo ir aktyvus Prezidentės D. Grybauskaitės dalyvavimas. „Vilties suteikia Prezidentės įtaka Europos Komisijoje, kuri neabejotinai išliks ir pasibaigus jos prezidentavimo laikotarpiui. Mus labai džiugina ir ministro Giedriaus Surplio kabineto galimybės daryti įtaką, kalbėtis, derėtis. Klaidos, kurios buvo padarytos iki šio ministro atėjimo, turės būti ištaisytos ir ministerija pradės dirbti tai, ką reikia“, – viliasi P. Puskunigis.

Bendrumo jausmas, savo problemų priminimas Europai ir išreikšta nuostata, kad Lietuvos žemdirbiai daugiau nebenori taikstytis su esama situacija – šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Tačiau realių derybinių sprendimų išmokų suvienodinimo klausimu dar teks palūkėti.

Po akcijos P. Puskunigis ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas J. Vilionis buvo pakviesti valandos pasitarimui į eurokomisaro Vytenio Andriukaičio kabinetą, kur dalyvavo ES žemės ūkio komisaro Filo Hogano atstovai. Pasak P. Puskunigio, buvo duota suprasti, kad konkrečios derybos dėl išmokų dydžio atidedamos bent jau iki 2019 metų.

„Mums paaiškino, kad ES kyla didelių finansinių sunkumų dėl Brexit‘o – trūksta apie 20 proc. planuotų lėšų“, – paaiškino P. Puskunigis pridurdamas, kad jokių realių pažadų lietuviams niekas taip ir nedavė.

***

Akcijos išvakarėse Lietuvos žemės ūkio taryba (kurią sudaro Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos grūdų augintojų, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos) kartu su Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijomis išsiuntė laišką ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos Federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui, kuriame ragina teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas.

Laiške akcentuojama, kad nuo tada, kai trys Baltijos šalys įstojo į Bendriją, lyginant su kitomis ES narėmis, jos gauna gerokai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui.

Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos remiantis referenciniais duomenimis, kuomet šalys pereidinėjo iš sovietinio ekonomikos modelio prie laisvos rinkos modelio. Nepaisant nuolatinių politinių įsipareigojimų ištaisyti šią istorinę anomaliją, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Ir visa tai yra nepaisant fakto, kad jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį.

„Akivaizdu, kad dėl dabartinės BŽŪP 2013 m. vienbalsiai priimtas Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 Eur už hektarą dabartinėmis kainomis“, nebus įgyvendintas. O pasiūlymai pateikti 2021-2027 m. laikotarpiui, ir toliau nepadės išspręsti nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo. Baltijos šalių ūkininkų tiesioginės išmokos siekia tik 54-60 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o jų gamybos sąnaudos sudaro atitinkamai 129 proc. (Estijoje), 112 proc. (Lietuvoje) ir 113 proc. (Latvijoje). Be to, Baltijos šalių ūkininkai turi laikytis tų pačių aplinkos apsaugos reikalavimų, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, negaudami už tai panašių kompensacijų“, – rašoma Baltijos žemdirbių laiške.

Remiantis BŽŪP reformos pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. birželio mėn., matyti, kad iki 2027 m. Baltijos šalių žemdirbių tiesioginės išmokos vis tiek siektų tik 77 proc. ES vidurkio. Trijų Baltijos šalių žemdirbiai ragina Europos institucijas siekti 100 proc. teisingumo.

MŪ inf.

Nuotraukos iš socialinio tinklo Facebook paskyrų: Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Mindaugo Maciulevičiaus, Zemnieku Saeima, Biedriba Losp

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai