BŽŪP
Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas irgi apkarpys
2017-07-03

Briuselis/Kaunas. ES politikos, tarp jų ir žemės ūkio, fondai nėra apsaugoti nuo biudžeto apkarpymo. Dėl pabėgėlių krizės, išorinių sienų apsaugos, ES piliečių saugumo ir britų pasitraukimo iš ES biudžete veriasi skylės, kurias norint užkamšyti, siūloma mažinti išlaidas.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės (nuotr.), ES žemės ūkio organizacija COPA-COGECA ragina nemažinti BŽŪP biudžeto, nes kitaip žemės ūkio sektorius negalės atremti iššūkių.

Europos Komisijai paskelbus Diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities, ES biudžeto komisaras Güntheris H. Oettingeris pabrėžė būtinybę išplėsti ES biudžetą sudarančių tradicinių nuosavų šaltinių sąrašą. Diskusijų dokumente teigiama, kad bet kokie nauji nuosavi ištekliai turėtų būti sudaryti taip, kad jais ne tik būtų finansuojama ES biudžeto dalis, bet jie būtų susieti su jo pagrindinėmis politikos sritimis.

Šiuo metu nuosavi ištekliai yra trijų pagrindinių rūšių: pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti įnašai, prie ES išorės sienų surinkti muitai ir valstybių narių įnašai pagal jų pajamų lygį, matuojamą bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP). Pastarasis tarifas, pasak komisaro, galimai augs iki 1-1,10 proc. (tačiau negali būti daugiau 1,20 proc. per metus).

Maždaug 80 proc. ES biudžeto finansuojama iš nacionalinių įnašų, pagrįstų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis ir pridėtinės vertės mokesčiu. Įnašai pagal BNP pajamas paprastai laikomi teisingais, nes gerai atspindi santykinį valstybių narių pajėgumą mokėti. Pajamos iš muitų laikomos tikrais nuosavais ištekliais, nes jos gaunamos vykdant bendrą prekybos politiką, kurios papildo ES biudžetą. Tačiau, bėgant metams, numatyta įvairių korekcijų, nes kai kurioms valstybėms narėms atrodė, kad jų įnašas į ES biudžetą pernelyg didelis, palyginti su iš jo gaunamomis lėšomis.

Dabartinė ES finansavimo sistema tapo sudėtingesnė ir sunkiau suvokiama. Ši didžia dalimi valstybių narių įnašais pagrįsta sistema taip pat sustiprino klaidingą įsivaizdavimą, kad ES biudžeto vertė valstybei narei gali būti matuojama pagal grynąjį įnašų ir gautų lėšų santykį. Kaip nurodoma dokumente, tai trukdo suvokti, kas yra modernizuoto ES biudžeto esmė - tai pridėtinė vertė, gaunama sujungus išteklius ir pasiekus rezultatus, kurių negalima pasiekti nekoordinuotomis nacionalinėmis išlaidomis. Ši platesnio pobūdžio ekonominė nauda pernelyg dažnai lieka nepastebėta. Panašiai nuvertinama priklausomybė didžiausiai pasaulyje ekonominei zonai ir prekybos blokui.

Mažinimas neaplenks žemės ūkio

Žemės ūkio ir sanglaudos išlaidos bėgant metams mažėjo, tačiau iki šiol jos kartu sudaro daugiau kaip 70 proc. visų išlaidų. Vis daugiau lėšų skiriama tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai, transeuropiniai tinklai bei išorės veiksmai ir tiesiogiai Europos lygmeniu administruojamoms programoms.

Komisijos nuomone, didžiausios bendrosios programos, tokios kaip BŽŪP, sanglauda bei moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat turi būti modernizuotos, efektyvios ir pasirengusios būtinam biudžeto mažinimui. Drastiško biudžeto, skiriamo žemės ūkio sektoriui, mažinimo nežadama, bet panašu, kad žemės ūkio ir aplinkosaugos uždaviniai bus apjungti į vieną ir šios dvi sritys per artimiausią dešimtmetį bus dar tampriau susietos.

Kaip rašoma diskusijoms skirtame dokumente, žemės ūkio veikla vystoma beveik pusėje ES teritorijos. Taigi ūkininkų vaidmuo išsaugant gamtos išteklius (vandenį, orą, dirvą ir biologinę įvairovę) yra labai svarbus - jie vykdo klimato politikos veiksmus ir formuoja vertingus gamtovaizdžius.

Pagal BŽŪP nustatytos būtinos taisyklės ir paskatos, kuriomis užtikrinama, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektorius prisidėtų sprendžiant visuotinės svarbos aplinkosaugos bei klimato problemas ir tiekiant gyventojams reikalingas viešąsias gėrybes. Šios pagrindinės priemonės apima ir BŽŪP agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, kuriomis ūkininkai skatinami priimti ir pritaikyti valdymo politiką bei praktiką ir imtis veiksmų, kuriais gerinami ir išsaugomi vandens telkinių, dirvos, biologinės įvairovės ir gamtovaizdžio teikiami privalumai ir švelninamas klimato kaitos poveikis bei prie jo prisitaikoma.

Vis dėlto vis aktyviau reikalaujama BŽŪP dar labiau orientuoti į tiekiamas viešąsias gėrybes, susijusias su aplinkos apsauga ir klimato kaita. Tokiam perorientavimui būtinos tikslingesnės regionams pritaikytos paramos priemonės.

Kokias pajamas remti

Šiandien nėra bendro sutarimo dėl pajamų rėmimo masto, kurio reikėtų atsižvelgiant į konkurencingumą žemės ūkio sektoriuje. Kai kuriais atvejais tokios išmokos neskatina struktūrinės sektoriaus plėtros, o greičiau didina žemės kainas ir taip gali trukdyti jauniesiems ūkininkams patekti rinkon.

„Tiesioginės išmokos vis dar smarkiai orientuotos į nuo seno įtvirtintas teises į išmokas ir dažniausiai į stambius ūkius ir žemės savininkus turtingesnėse valstybėse narėse. Vidutiniškai ES 20 proc. paramos gavėjų gauna maždaug 80 proc. išmokų. Tačiau apibendrintas vaizdas neleidžia pamatyti didžiulių skirtumų tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, 92 proc. Rumunijos ir 97 proc. Maltos ūkininkų ūkininkauja smulkiuose ūkiuose, o Vokietijoje smulkių ūkių - mažiau nei 9 proc.", - rašoma dokumente.

Siekiant tinkamai reaguoti į riziką ir nenumatytus nepageidaujamus įvykius žemės ūkio sektoriuje, siūloma apsvarstyti tinkamą būsimos BŽŪP priemonių darną, politikos priemonių ir finansinių paketų, dotacijų ir finansinių priemonių, rizikos valdymo priemonių ir kitų rinkos priemonių derėjimą.

Žemdirbių organizacijų reakcija

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, reaguodama į pasirodžiusį dokumentą, COPA-COGECA pabrėžia, kad lėšų mažinimas neleis žemės ūkiui išlaikyti tvarumą kovojant su klimato kaitos padariniais ir siekiant ES tvarios plėtros tikslų. COPA-COGECA ragina nemažinti BŽŪP skiriamo biudžeto.

Tik ekonomiškai gyvybingas ir stabilus žemės ūkio sektorius gali tenkinti aplinkosaugos ir visuomenės poreikius bei teikti paslaugas, kurių tikisi visuomenė. Šiandien žemės ūkiui kaip niekad reikia užtikrinto stabilumo ir saugumo garantijų, tęsiant tikrai bendrų taisyklių taikymą.

„COPA-COGECA atmeta Briuselio siūlymus nustatyti nacionalinio bendro finansavimo dydį tiesioginėms išmokoms, kad būtų išlaikytas bendras dabartinės paramos lygis. Tarp aptariamų galimybių yra siūlymas veiksmingiau skirstyti tiesiogines išmokas siekiant užtikrinti pajamas visiems ūkininkams Europos Sąjungoje, ypač nuošaliose vietovėse ir skurdžiausiuose ūkiuose dirbantiems ūkininkams. Pasirinkus tokią galimybę sumažėtų tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams. Bet kokiais daromais pakeitimais siūloma galvoti apie tai, kaip išlaikyti vieną iš pagrindinių politikos pranašumų - gerai veikiančios vidaus rinkos apsaugą, kartu sudarant vienodas sąlygas visiems gamintojams visoje ES", - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

BŽŪP reformos kryptys

Šiuo metu aptariamos skirtingos galimybės, skirtos tolesnei BŽŪP reformai, kuria bus siekiama didinti šios politikos veiksmingumą ir teisingumą, kartu siekiant tų pačių tikslų - užtikrinti saugaus ir sveiko maisto tiekimą, sektoriaus konkurencingumą ir tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį, saugoti mūsų gamtos išteklius, gamtovaizdį, aplinką, taip pat kovoti su klimato kaita. Politikos poveikis yra didesnis nei stabilių pajamų ūkininkams užtikrinimas. Tačiau daugelis kaimo vietovių jo nejaučia.

Akcentuojama, kad reikia politikos, labiau orientuotos į viešųjų gėrybių teikimą, pavyzdžiui, į saugų ir sveiką maistą, maistinių medžiagų valdymą, atsaką į klimato kaitą, aplinkosaugą ir žiedinės ekonomikos skatinimą.

***

Apžvalgoje „Žvilgsnis į ES biudžetą" nurodoma, kad iš ES biudžeto Lietuvoje 2015 m. išleista 877 mln. eurų, 23 proc. šių lėšų (198 mln.) skirta regionų politikai - tai gerokai mažesnė dalis negu ES šalių vidurkis (39 proc.). Žemės ūkiui išleista 528 mln. - 60 proc., gerokai daugiau nei ES vidurkis (43 proc.). Mokslo tyrimams ir plėtrai, įskaitant 52 mln. eurų atominės elektrinės uždarymui, išleista 11 proc. (99 mln. eurų), tuo tarpu ES šalių vidurkis buvo 10 proc.

Lietuva 2015 m. sumokėjo 316 mln. eurų į ES biudžetą, o surinko 99 mln. eurų muito bei žemės ūkio prekybos mokesčių, kurių 25 proc. pasiliko administracinėms išlaidoms kompensuoti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai