Aplinka, miškai
Neskubama įpareigoti savininkų naikinti Sosnovskio barščius
2018-07-24

Vilnius. Valdininkai neskuba rengti taisyklių, kurios įpareigotų savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus – Sosnovskio barščius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika prieš metus BNS tikino, kad tokios prievolės reikalingos, nes be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Praėjo metai, bet beveik nieko šiuo klausimu nenuveikta.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė sako, kad įpareigojimams, kurių turėtų laikytis ir savivaldybės, ir gyventojai, parengti reikia laiko.

Pasak jos, tik šių metų vasario pabaigoje nuspręsta, kad bus einama „prievolės keliu“ – visiems: ir savivaldybėms, ir gyventojams savo žemėje naikinti šį augalą.

„Kadangi nėra suvokimo, kad yra pareiga tvarkyti savo teritoriją, rengiama prievolė“, – BNS tvirtino L. Janulaitienė. Ji pabrėžė, kad privačių žmonių sklypuose Sosnovskio barščiai galės būti naikinami ne tik jų savininkų, bet ir savivaldybių lėšomis.

Kol kas Lietuvoje nėra vienodos tvarkos, kaip kovoti su Sosnovskio barščiais – kiekviena savivaldybė tuo rūpinasi atskirai – pagal savo finansines išgales ir išmanymą.

„Mes (ministerija – BNS) negalime įpareigoti savivaldybių, kur ir ką naikinti. Savivalda turi teisę pati nuspręsti“, – tikino L. Janulaitienė. Ji pabrėžė, kad pasiteisino Neringos savivaldos pastangos kelias Sosnovskio barščių plantacijas naikinant Kuršių Nerijoje: „Dabar jau ten jų nėra“.  

Pasak L. Janulaitienės, geriausiai su Sosnovskio barščių plantacijų naikinimu tvarkosi Vilniaus ir Kauno miestų, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonų savivaldybės.

„Šios savivaldybės, nors ne jose yra daugiausia tų augalų, labai rimtai žiūri ir daugelį metų skiria lėšų kovai su Sosnovskio barščiais“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistė.

Vilniaus miesto savivaldybė neseniai skelbė, kad šienaujant ir purškiant herbicidais per metus pavyko perpus sumažinti teritorijų, kuriose buvo paplitę Sosnovskio barščiai. Šiemet jie užfiksuoti 87 privačiuose sklypuose, pernai – 204.  

Mažiausiai šiems augalams dėmesio skiria Zarasų ir Vilniaus rajonų savivaldybės. Čia, anot ministerijos atstovės, yra daugiausia šių invazinių augalų. „Kol kas šios savivaldybės tik pradeda pirmus žingsnius, atitinkamo dėmesio šiai problemai neskyrė“, – tvirtino L. Janulaitienė.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas BNS tikino, kad Sosnovskio barščių naikinimu anksčiau rūpinosi ministerija, bet dabar „tas vargelis permetamas ant kitų, nes ministerijai reikia paukščiukų ir vabaliukų išsaugojimo finansavimu rūpintis“.

„Ne žemių savininkai ir ne savivaldybės priveisė tų augalų, o buvo valstybės mastu gautas palikimas“, – pareiškė Zarasų rajono savivaldybės atstovas. Jo nuomone, šiems augalams naikinti lėšų reikia ieškoti Europos Sąjungos fonduose.

B. Sakalauskas taip pat pranešė, kad Zarasų rajone Sosnovskio barščiais apaugę apie 400 ha, iš jų 60 ha – savivaldybės administruojamose teritorijose: prie mokyklų ir kitų savivaldybės administruojamų pastatų, pakelių, kiemuose.

Savivaldybė šių augalų naikinimą, anot jo, pradėjo pernai – tada Sosnovskio barščiams naikinti skyrė 2 tūkst. eurų, šiemet – 5 tūkst. eurų. Už šias lėšas įsigytais herbicidais nuo praėjusio pavasario išpurkšta apie 10 hektarų žemės. Kitais metais tam tikslui žadama skirti panašų finansavimą.  

B. Sakalauskas teigė neturįs informacijos, kaip rajono gyventojai kovoja su jų žemėse augančiais Sosnovskio barščiais.  

Vilniaus rajono merė Marija Rekst aiškino, kad daugiausia Sosnovskio barščiai apaugę žemės sklypus, kurie yra perkelti, bet jų savininkai nežinomi arba nerandami. „Jeigu mes kovotume visi – ir savininkai, ir savivaldybė - tada būtų nauda“, – teigė merė.

Vilniaus bendrovės „Graderlitas“, kuri nuo pavasario iki šienapjūtės pabaigos teikia Sosnovskio barščių naikinimo paslaugas, vadovas Gražvydas Šiukščius BNS tikino, kad šiais augalais apaugusios tik neprižiūrimos ir apleistos vietos – nuo žemės sklypų iki sugriuvusių sodybų, fermų, kitų statinių, šiukšlynų.

G. Šiukščiaus teigimu, dažniausiai Sosnovskio barščiai naikinami savivaldybių užsakymu, privatūs žmonės kreipiasi rečiau. „Graderlitas“ taip pat parduoda preperatus, nes jais Sosnovskio barščius gali apipurkšti ir ūkininkai, turintys įrangą, tinkančią herbicidais purkšti kviečius.    

Pasak jo, apipurkšti maždaug 5 ha plotą reikia 100 eurų kainuojančių herbicidų. Darbas dar gali kainuoti ir iki 1000 eurų – kainą lemia teritorijos, apžėlusios Sosnovskio barščiais, būklė.    

Lietuvoje pernai registruoti du Latvijos, kur tų augalų kur kas daugiau negu Lietuvoje, specialistų išbandyti preparatai, juos sumaišius Sosnovskio barščių augimvietės apipurškiamos pavasarį. Lietuvoje jais Sosnovskio barščiai purkšti du kartus – praėjusių metų ir šį pavasarį.  

„Savivaldybės, kurios naudojo preparatus sako, kad efektas yra“, – tvirtino L. Janulaitienė. Jos teigimu, šiais preparatais per vienus metus Sosnovskio barščių išnaikinti nepavyks, reikia ketverių metų, o vėliau teks tikrinti, ar jie neišauga, nors tada jau sėklų daigumas gerokai sumažėja.   

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo, kur siekiama sunaikinti apie 8 ha Sosnovskio barščių, agronomė Vitalija Petrauskaitė BNS pritarė, kad dabar naudojami herbicidai duoda naudos, bet pripažino, kad jie nėra pigūs. „Bet jeigu visi imtų tai daryti, Lietuva išsigelbėtų nuo Sosnovskio barščių“, – kalbėjo V. Petrauskaitė.  

Iki šiol Sosnovskio barščiams naikinti dažniausia naudoti herbicidai su glifosato veikliąja medžiaga, bet jie naikina ir kitus nupurkštame plote esančius augalus, o atlaisvintame plote atsigauna ir vėl ima dygti Sosnovskio barščiai.  

L. Janulaitienės žiniomis, dabar Lietuvoje Sosnovskio barščiais yra apaugę maždaug 10 tūkst. hektarų. Ji pranešė, kad nuo kitų metų ministerija pradės trejus metus truksiantį tyrimą, kokie invaziniai augalai, tarp jų ir Sosnovskio barščiai, Lietuvoje yra paplitę ir kiek užima ploto.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai