Aplinka, miškai
Lietuva – tarp žaliausių ES šalių
2019-03-06
pixabay.com nuotr.

Londonas. Pagal oro kokybės, gėlo vandens, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų, energijos ir miškų rodiklius Lietuva užima 5 vietą žaliausių Europos Sąjungos šalių reitinge.

Šį reitingą skelbia nepriklausoma duomenų analizės, finansinių paslaugų ir konsultacijų agentūra „NimbleFins“, išanalizavusi naujausius Eurostato, Europos aplinkos agentūros ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis. Toks reitingas atliktas pirmą kartą.

Pirmą vietą jame užima Švedija, antrą – Latvija, trečią – Portugalija, ketvirtą – Suomija ir penktoje vietoje – Lietuva. Po mūsų šalies rikiuojasi Kroatija, Slovėnija, Austrija, devintoje vietoje – Estija.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Pagal aplinkos tvarumą geriausios Europos šalys tinkamai riboja sąvartynų plėtrą, perdirba atliekas, suvartoja mažiau energijos, besinaudodamos didesne atsinaujinančios energijos dalimi ir taip išlaiko švarų orą, taip pat jų teritorijoje plyti didelė miškų dalis ir yra gėlų vandenų.

Duomenys rinkti atsižvelgiant į bendruosius aplinkos veiksnius – oro kokybę, gėlų vandenų gausą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją vienam gyventojui, energijos suvartojimą vienam gyventojui, atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atliekų susidarymą vienam gyventojui, perdirbimo lygį ir natūralių miškų dalį.

Iš 6 dedamųjų Lietuvos geriausi rodikliai buvo: energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis (6 vieta pagal reitingą). Ji Lietuvoje sudarė 26 proc., Latvijoje – 39 proc. (pirma vieta iš 28 šalių).

Pagal atliekų perdirbimą Lietuva taip pat dalijasi 5-6 vieta. Mūsų šalies atliekų perdirbimas sudaro 48 proc. – daugiausiai iš visų Baltijos šalių. Komunalinių atliekų dalis, tenkanti 1 gyventojui, yra 455 kg.

Atliekos kelia neįtikėtiną aplinkos taršą, teigiama „NimbleFins“ ataskaitoje, pavyzdžiui, užpildo sąvartynus. Sumažinus mūsų gaminamų atliekų kiekį ir padidinus perdirbimo rodiklius, svarbu sumažinti žmogaus poveikį Žemei.

ES užsibrėžė uždavinį iki 2030 m. perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų ir sąvartynuose sumažintų iki 10 proc. komunalinių atliekų.

Pagal bendrą užimamą žemės ir miškų ploto santykį Lietuva atsidūrė 15 vietoje. Lietuva užima 65 412 kv. km, iš jų miškai sudaro 25 332 kv. km.

Vanduo yra senkantis šaltinis, kurio poreikis kai kuriose pasaulio šalyse jau viršija galimybes. Atsinaujinantis gėlas vanduo apibrėžiamas kaip bendras upių nuotekų ir požeminio vandens kiekis šalyje, natūraliomis sąlygomis, išskirtinai atitekantis į teritoriją (ir iš kaimyninių teritorijų).

Pagal gėlo vandens rodiklį Lietuva reitinguojama 12 vietoje. Mūsų šalyje atsinaujinantys gėlo vandens ištekliai vienam gyventojui sudaro 7,9 tūkst. kub. m. Kroatijoje, pirmaujančioje pagal šį rodiklį, – 27,8 tūkst. kub. m, Latvijoje – 17,4, Estijoje – 9,4 tūkst. kub. m.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko šilumą atmosferoje ir prisideda prie visuotinio atšilimo, kuris yra vis kylančios oro temperatūros ir ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje priežastis. Dėl įvairovės į reitingą įtraukti ir žemės ūkio, t. y. galvijų aplinkos taršos, duomenys.

Lietuva pagal oro taršą užima 9 vietą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje sudaro 7,2 t vienam gyventojui (Maltoje, užimančioje 1 vietą pagal šį rodiklį – 4,9 t). Žemės ūkio dujų išmetimas sudaro 1,6 t vienam gyventojui (Latvijoje, reitinguotoje pagal šį rodiklį 5 vietoje – 1,4 t).

Galvijų atrajotojų sukeliamas dujų išmetimas Lietuvoje sudaro 0,5 t vienam gyventojui (šis rodiklis didžiausias Airijoje – 2,2 t vienam gyventojui. Airija pagal oro taršą užima 26 vietą, Estija – 27).

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai