Aplinka, miškai
Baltijos jūra lieka užterščiausia pasaulyje
2018-07-03

Roma. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) savo analizėje apie vandens užterštumą dėl žemės ūkio veiklos mini Baltijos jūrą, kuri išlieka labiausiai užterštas vandens telkinys Žemėje.

Baltijos jūra yra didžiausia pasaulyje jūrų zona, kurioje hipoksija (deguonies badas) ir anoksija (deguonies stoka organuose, audiniuose ir visame organizme) yra sukelta žmogaus veiklos, pažymima ataskaitoje. Hipoksija atsirado natūraliai per pastaruosius 8000 metų, nes jūra yra „uždara“, tik su ribotu vandens apsikeitimu su Šiaurės jūra.

Apskaičiuota, kad metinis bendras azoto kiekis į Baltijos jūrą yra maždaug vienas milijonas tonų, dar papildomai pridedant apie 50 000 tonų fosforo. Pagrindinė azoto tarša Baltijos jūros baseine susidaro dėl žemės ūkio, pramonės, jėgainių ir eismo.

Nors teršalai į Baltijos jūrą daugiausia patenka per upes, maždaug ketvirtadalis azoto apkrovos yra oro taršoje, kuri susidaro deginant iškastinį kurą. Negalima ignoruoti ir taršos per požeminį vandenį ir tiesioginį išleidimą, tačiau tai nėra pakankamai kiekybiškai įvertinta.

Dėl žemės ūkio plėtros per XX amžių jūroje azoto padaugėjo keturis kartus, o fosforo apkrova padidėjo aštuonis kartus.  

Žuvų sugavimas išaugo nuo stabilaus 0,5 mln. tonų lygio per metus iki 1 mln. tonų 1984 m., tuo pat metu padaugėjus maistinių medžiagų kiekiui. Vėliau apimtys sumažėjo iki 0,6 mln. tonų dėl per didelio masto menkių žvejybos. Baltijos menkė yra ypač jautri mažai deguonies koncentracijos ankstyvoje augimo stadijoje. Dėl hipoksijos jūros gyvūnija patyrė didžiulius nuostolius, dugno faunos išnaikinimą ir maisto grandinės sutrikimą.

Taip pat pažymima, kad vis didesnę taršą Baltijos jūroje sudaro farmacijos produktai. Neseniai atlikto UNESCO ir HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos jūros regiono upėse rasti 58 skirtingi vaistai iš 111 stebimų.

Nurodoma, kad duomenų apie vaistų suvartojimą nepateikė Lietuva, Latvija ir Lenkija ir Rusija. Minima, kad Lietuva ir Latvija nepateikė duomenų ir apie vaistų koncentraciją vandenyse.

Ataskaitoje nurodoma, kad į Baltijos jūrą išleidžiamas savivaldybių vandens valymo įrenginių vanduo labiausiai užterštas paracetamoliu, kofeinu,  furozemidu, telmisartanu, ibuprofenu, salicilo rūgštimi, dipiridamoliu, naproksenu, metoprololiu, sulfametiazoliu, tramadoliu, sotaloliu, klaritromicinu, citalopramu, doksiciklinu, ketoprofenu, atenololi, kodeinu, diklofenaku.

Pažymima, kad atliekų valymo procese tik 9 iš 118 farmacijos produktų yra efektyviai (daugiau kaip 95 proc.) pašalinami, o  pusės produktų išvalymo efektyvumas yra mažesnis nei 50 proc.

MŪ inf. 

Kartu

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Das

    (86.38.202.90)

    Visi į Palangą! Ilsėtis, maudytis, degintis .... :)

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai