Agropolitika
Planuojami kelių rinkliavos pokyčiai
2018-10-09

Vilnius. Siekiant, kad transporto priemonių savininkai sumokėtų mokestį, proporcingą daromai keliams žalai, svarstoma atsisakyti vinječių sistemos ir pereiti prie e-rinkliavos.

Paprasčiau tariant, ketinama pereiti nuo rinkliavos, pagrįstos laiko principu, t. y. vinječių (dienos, savaitės, mėnesio, metų), prie atstumo principais pagrįstos e-rinkliavos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiume Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Tomas Pilukas priminė, kad dabar mokama už magistralinius kelius (apmokestinta 1700 km), o krašto, rajoniniai ir vietinės reikšmės keliai yra neapmokestinami. Tas pats liktų ir įvedus naują sistemą.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Tomo Piluko, šiuo metu dar tik svarstoma apie patį rinkliavos principą ir jo perkėlimą į teisinę bazę

„Mes nekeičiame mokesčio: nei įvedame naują, nei taisome seną. Mes tiesiog keičiame mokesčio surinkimo principą iš laikinio į atstuminį. Dabar mokestis bus imamas ne už laiką, o už nuvažiuotus kilometrus. Ir tik mokamuose keliuose. Kituose keliuose mokestis neimamas“, - kalbėjo T. Pilukas.

Plačiau planuojamą sistemą pristatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja Neringa Sendžikienė. Anot jos, pokyčių pagrindas – ES direktyvos. Mokestis turėtų būti sumokamas proporcingai už kelių transporto priemonės padaromą žalą.

Ji priminė, kad ES dotacijos sparčiai mažėja, tad būtina patiems ieškoti būdų kaip išlaikyti ir atnaujinti savo infrastruktūrą. „Dabartinis mokestis konkurenciniu požiūriu neteisingas, nes kuo toliau nuvažiuoji, tuo mažiau moki. Jei nuvažiuoji 300 km, tai tarifo mokestis atpinga 80 procentų. Galima taikyti atstumo nuolaidą, bet ji nėra pagrįsta. Faktiškai visi kiti dotuoja“, - apie tai, kad dabar mažesnį atstumą važiuojantieji sumoka daugiau kalbėjo N. Sendžikienė.

Jos teigimu, pokyčius labiausiai turėtų pajusti tranzitinis transportas. Planuojama tokia kainodara:  nuvažiuoto kelio atstumas dauginamas iš transporto priemonei taikomo tarifo. Tarifas skiriasi nuo ašių skaičiaus, taršos ir keliamosios galios.

LŽŪBA prezidiumo posėdyje aptarti kelių rinkliavos, kompensavimo už elektros infrastruktūrą, BŽŪP po 2020 metų klausimai

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad negalima išskirti savo šalies arba tam tikro segmento. Nuolaidos turi būti pagrįstos ir taikomos visų šalių tranzitiniam transportui. Ypač didelis dėmesys skiriamas sąžiningai konkurencijai. Kai bus parengtas galutinis variantas su tarifais, direktyva įpareigoja, kad EK turės pritarti tarifų teisingumui ir tik tada galima bus pradėti vykdyti veiklą“, - aiškino N. Sendžikienė, pridurdama, kad direktyva nurodo, jog kuo automobilis mažiau teršia aplinką, tuo didesnė nuolaida įmanoma (galimas mažesnis tarifas).

Taikant e-rinkliavą, automobilyje būtų montuojamas specialus įrenginys. Taikant vadinamąjį vartų principą, pravažiavus tam tikrą „rėmelį“, elektroninė sistema automatiškai nuskaitytų transporto priemonės numerį, įvertintų jos parametrus, svorį, ilgį ir pan. bei perduotų duomenis į bendrąjį centrą. Viskas vyktų interaktyviai, „čia ir dabar“. Kitas modelis - pasitelkus GPS. Įvažiavus į mokamą kelią siųstuvas gautų transporto priemonės duomenis. Kontrolei tam tikrose vietose būtų diegiami papildomi vartai, kur būtų įvertintas krovinio svoris ir kiti techniniai parametrai.

LŽŪBA prezidiumo nariams N. Sendžikienė pateikė kelias sumodeliuotas situacijas, rodančias, kad esminių mokestinių pokyčių žemdirbiams e-sistema neatneštų, sumokamos rinkliavos turėtų išlikti panašios, juolab visada galima modeliuoti maršrutą, rinktis nemokamus kelius ir ieškoti optimalaus sprendimo.

„Atstumo principu paremta sistema yra teisinga ir sąžininga, kadangi moki tiek, kiek naudoji. Nenaudoji – nemoki“, – LŽŪBA prezidiumo nariams pasakojo Neringa Sendžikienė

Pasak N. Sendžikienės, taikant laikinį mokestį (e-vinjetę) diskriminuojami naudotojai, infrastruktūrai padaroma didesnė žala nei surenkama mokesčių, neįvertinama realiai keliams padaroma žala, nesivadovaujama principais „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Tuo tarpu atstumo mokestis (e-rinkliava) būtų proporcingas ir sąžiningas, jis užtikrintų išlaidų pasidalinimą bei efektyvią kontrolę.

Naujoji sistema leistų sukaupti daugiau lėšų ir juos tikslingai naudoti transporto infrastruktūrai, kontrolės sistema padidintų saugumą keliuose.

LŽŪBA prezidiumo nariai, svarstė, kiek tokios sistemos taikymas kainuotų žemės ūkiui ir kiek brangtų vežėjų paslaugos. LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis iškėlė mintį, kad, prasidėjus naujos sistemos svarstymui ir perkėlimui į teisės aktus, reiktų prašyti mokesčių lengvatos tiems, kurie iš žemės ūkio gauna daugiau kaip 50 proc. pajamų ir veža savo produkciją.

Susisiekimo ministerijos atstovo T. Piluko teigimu, laikomasi pozicijos, kad lengvatų būtų taikoma kuo mažiau, o galiausiai tokia nuolaidą išskirtinai žemės ūkio sektoriui gali neigiamai vertinti ir tarifus turėsianti tvirtinti Europos Komisija. Tačiau kol kas diskusijos tęsis, planuojama, kad naujoji sistema galėtų būti taikoma nuo 2020-ųjų vidurio.

LŽŪBA  prezidiumo posėdyje aptartas ir kompensavimo modelis žemės savininkams už elektros tinklų infrastruktūrą jų valdose. Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėja Lina Žongolavičiūtė priminė, kad Vyriausybė šių metų liepą priėmė metodiką, kuria nustatomi kompensacijų dydžiai už jau įstatymais numatytus servitutus (už kuriuos dar nebuvo kompensuota) ir už naujai tiesiamus tinklus.

Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėja Lina Žongolavičiūtė LŽŪBA prezidiumo nariams priminė kompensavimo tvarką už elektros infrastruktūrą nuosavybės valdose

„Kadangi ūkininkams aktualu pasėliai, įstatymuose numatyta, kad būtent tą žalą, kurią elektros tinklų operatoriai padaro atvažiuodami ir tvarkydami elektros tinklą, kiekvieną kartą atlygina individualia tvarka – pagal susitarimą“, - kalbėjo L. Žongolavičiūtė.

J. Sviderskis priminė, kad šis kompensavimo mechanizmas jautriai susijęs ir su galios mokesčiu. „Įvedus ir išmokėjus vienkartines išmokas už elektros tinklų operatoriaus naudai numatytus servitutus, kilo abejonių, kad gali būti peržiūrėtas klausimas ir dėl galios mokesčio, bet turime patikinimą ir iš Seimo Energetikos komisijos, ir iš Energetikos ministerijos vadovybės, kad tas klausimas nebus peržiūrimas“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Posėdyje buvo pristatyta ir derybų dėl BŽŪP po 2020 metų eiga. Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas pasidalijo abejonėmis, kad vargu ar šios kadencijos Europos Parlamentas susitars dėl biudžeto, o neturint aiškių finansų, sunku derėtis dėl konkrečių punktų. Nors kryptingas politikos formavimas įvairiais sluoksniais vyksta ir toliau.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • ssui

    (82.135.215.72)

    jeigu tiek tenurauki tai nekomentuok

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai