Agropolitika
Patyrinės institucijų perkėlimo į Kauną poveikį
2019-02-12

Vilnius. Žemės ūkio ministerija papildomai tirs jos įstaigų perkėlimo į Kauną poveikį. Ką tai duos? Pasak ministro Giedriaus Surplio, jei pasitvirtins, kad  sprendimas dirbti iš Kauno atsipirks per 9 metus, profsąjungoms teks susitaikyti ir nekelti šio klausimo. 

Profsąjungos ministrui pirmadienį įteikė ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų pasiūlymus atlikti perkėlimo poveikio analizę bei sukonkretinti perkėlimui reikalingą sumą.

Žemės ūkio ministras sutiko su profesinių sąjungų siūlymu papildomai ištirti ministerijos ir jos įstaigų perkėlimo į Kauną poveikį.

Delavalis 04.01

„Projektas vyksta toliau, mes kaip ir žadėjom, einame į Vyriausybę gauti protokolinį pavedimą, tačiau išklausę profsąjungos prašymus (...) tikrai atliksime papildomą nepriklausomą analizę apie tai, koks poveikis bus regioninei politikai ir kokia bus efektyvumo skalė to kėlimo“, – pirmadienį po susitikimo su institucijų perkėlimu į Kauną nepalaikančiomis darbuotojų profesinėmis sąjungomis žurnalistams sakė G.  Surplys. 

„Aš gavau iš jų pažadą, jeigu ta nepriklausoma analizė rodo, kad tikrai tai protingas sprendimas, kad jis atsiperka per devynis metus, kaip mes esame dabar paskaičiavę, tai tada jie nebekels šito klausimo ir susitaikys su tuo, kad keliasi į Kauną“, – pridūrė jis. Anot ministro, analizė bus atlikta iki metų vidurio.

Profsąjungos prikiša perkėlimo skubotumą. „Mes negalime sutikti su tokiu neapgalvotu, skubotu, nemotyvuotu, neargumentuotu, finansiškai nepaskaičiuotu projektu, kaip valstybės institucijų perkėlimo iš vieno sėkmingo regiono – Vilniaus, į kitą nemažiau sėkmingą regioną – Kauną“, – pirmadienį sakė NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis. 

Profsąjungos pasiūlė į trečiadienį Vyriausybės ketinamą patvirtinti protokolą įtraukti punktą, kad iki liepos 1 dienos būtų atliktas savivaldos, regiono ir valstybės lygiu teikiamų viešųjų paslaugų auditas, kuris įvertintų ministerijos bei perkeliamų įstaigų poveikį regionams, ekonomikai bei klientams. 

Profsąjungų teigimu, jei bus dėlto institucijos bus perkeliamos, jos turėtų būti įsikurti valstybės ar savivaldybės patalpose, o jei jų nebūtų, būtų skelbiamas nuomos konkursas. Be to, protokole siūloma nurodyti konkrečią asignavimų sumą, reikalingą perkėlimui. 

„Dabar numatyta skirti finansavimą iš biudžeto pagal poreikį, mes norime, kad būtų konkretus skaičius, ar 5, ar 10 milijonų, nes „poreikis“ yra labai neapibrėžta, tai yra valstybės, biudžeto pinigai, negalima palikti šitoje vietoje erdvės interpretacijoms“, – sakė A. Gelžinis.

Žemės ūkio viceministro Venanto Griciūno teigimu, konkrečios sumos įvardyti negalima, nes nežinoma, kiek žmonių nuspręs išeiti iš darbo. 

„Šiandien tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių nevažiuos į Kauną, kiek važiuos, kadangi didžioji dalis vienkartinių išlaidų yra darbuotojų išeitinės kompensacijos. Nežinodami konkretaus skaičiaus, negalime labai konkrečiai pasakyti, kiek tai kainuos“, – žurnalistams sakė viceministras.

„Esame paskaičiavę juodžiausią scenarijų, kai išeina iki 80 proc. žmonių, tai sudarytų nuo 4 iki 5 mln. eurų“, – pridūrė jis.

Ministerijos skaičiavimais, Kaune jai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Dabar Vilniuje ji naudoja 9,1 tūkst. kv. metrų patalpas, tuo metu Kaune jai reikės tik 3,9 tūkst. kv. metrų ploto. Todėl esą vien patalpų išlaikymo sąnaudos sumažės 2–3 kartus, o bendros išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. 

Tuo metu vien ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) - dar apie 4 mln. eurų.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai