Agropolitika
Pasiūlą lemia ne mokslininkai, o minios nuomonė?
2018-09-28

Vilnius. Naujoji Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė pastebi, kad augalų apsaugos produktų rinką ima reguliuoti ne mokslininkai, bet politikai ir visuomenės aktyvistai.

Šie metai Lietuvos augalų apsaugos asociacijai (LAAA) atnešė pokyčių – jos prezidente tapo Roma Laurinkienė, o nuo rugpjūčio direktorės pareigos patikėtos Z. Varanavičienei, kuri pakeitė ilgametę direktorę Aušrą Beniulienę.

R. Laurinkienė – puikiai visai šalies žemdirbių visuomenei žinomas veidas. Ji yra firmos BASF verslo klientų vadybininkė, dirbanti šioje įmonėje jau daug metų. R. Laurinkienė dalyvavo steigiant Lietuvos augalų apsaugos asociaciją, taip pat yra viena parodos „Agrovizija“ iniciatorių.

Z. Varanavičienė (nuotraukoje) iki šiol žemdirbiams buvo mažiau žinoma, tačiau savo darbų srityje ji yra profesionalė. Baigusi Vilniaus universitete biologijos studijas, vėliau Upsalos universitete (Švedija) pouniversitetinėse studijose įgijo cheminių medžiagų rizikos vertinimo, toksikologijos ir ekotoksikologijos pradmenis.

Ji beveik 10 metų dirbo augalų apsaugos produktų rizikos vertinimo eksperte. Lietuvai rengiantis 2013 m. II pusmetį pirmininkauti ES Tarybai, moteris dirbo komandoje, kuri atliko pirmininkavimo užduotis cheminių medžiagų valdymo reglamentavimo srityje.

Kad augalų apsauga būtų saugi ir efektyvi

Naujosios LAAA direktorės paklausėme, kokie svarbiausi darbai jos laukia. „Rengdami ar dalyvaudami įvairiuose projektuose ir iniciatyvose, rūpinamės, kad ūkininkus pasiektų naujausia informacija apie augalų apsaugą, leidžiame leidinius, skaitome pranešimus seminaruose ir konferencijose. Kartu su partneriais organizuojame vieną iš augalų apsaugos ir kitiems žemės ūkio profesionalams skirtų parodų – „Agrovizija“, – vardija Z. Varanavičienė.

Anot jos, augalų apsaugos srityje yra labai daug aktualių klausimų. Pašnekovė pastebi, kad tikriausiai jau niekas neabejoja vykstančiais klimato pokyčiais ir su tuo susijusiais iššūkiais žemė ūkiui. Vienais metais pasėliai būna tiesiog užtvindyti, o kitais alina sausra.

„Asociacijos nariai dirba tam, kad ūkininkus pasiektų saugūs ir efektyvūs produktai, moko ūkininkus juos naudoti tinkamai, esant visokioms oro sąlygoms. Augalų apsaugos produktų gamintojai turi suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: produktų prieinamumą ir jų inovatyvumą, jų efektyvumą ir saugumą, klimato kaitos ir maisto saugos iššūkius, siekti, kad naudojant jų produktus neišsivystytų kenkėjų rezistentiškumas“, – vardija LAAA direktorė.

Mokslas pralaimi politikai?

Z. Varanavičienė įvardija ir vieną pastaruoju metu vis aštresnę problemą – rinka netenka daug augalų apsaugos produktų arba jų įrašymo į sąrašus terminas sutrumpinamas, nes augalų apsaugos produktų registravime pradeda dominuoti ne mokslas, bet politika.

Anot jos, geras pavyzdys yra veikliosios medžiagos glifosato atvejis. Nepaisant to, kad 2013 m. gruodžio 20 d. Vokietijos kompetentingos institucijos ekspertai atliko išsamų glifosato, kaip veikliosios medžiagos, duomenų įvertinimą ir remdamiesi gautais rezultatais pasiūlė glifosato registraciją atnaujinti 15-ai metų, šios veikliosios medžiagos registracija buvo pratęsta tik 5-riems metams.

Kaip pažymi, Z. Varanavičienė, visi tyrimų duomenys (apie 90 000 puslapių duomenų, 3 300 glifosato saugumą patvirtinančių studijų), Vokietijos, kaip atskaitos rengėjos, ekspertų vertinimas (ataskaita per 4 300 psl.), Europos maisto saugos agentūros (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vertinimai buvo bejėgiai prieš Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros išvadas apie galimai kancerogeninį glifosato poveikį, kurios parengtos neturint išsamių glifosato poveikio duomenų ir esant didelėms abejonėms naudojamų duomenų statistinio patikmumo ir kitų tyrimų aplinkybių.

Europos maisto saugos agentūra paskelbė, kad glifosatas nėra kancerogenas ir 2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto produktų ir pašarų nuolatiniam komitetui glifosato peržiūros ataskaitos projektą. 2017 m. kovo 15 d Europos 24 d. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją dėl glifosato.

Politikai rezoliucijoje ragino Komisiją patvirtinti glifosatą 5 metams. Ši rezoliucija neprivaloma, tačiau glifosatas nebuvo įregistruotas 15 metų laikotarpiui.

Vėliau Europos piliečiai paskelbė iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“. Piliečių iniciatyvos autoriai siekė sudaryti nuomonę, kad jei glifosatas bus naudojamas, žmonės sirgs vėžiu, nebus naudojamas – nesirgs. Z. Varanavičienė mano, kad tai labai tiesmukiškas ir nepagrįstas vertinimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikate dėl šios Europos piliečių iniciatyvos aiškiai pabrėžiama, kad glifosato priskyrimas prie kancerogeninių medžiagų yra nepagrįstas. Manome, kad augalų apsaugos produktų vertinimas turi būti grindžiamas tyrimų duomenimis ir rizikos vertinimo principais. Rizika ir pavojus yra du skirtingi dalykai. Daugumai malonu pasivaikščioti zoologijos sode, visai nesibaiminant narve esančio tigro ar liūto. Tačiau drąsa bematant dingtų, jei tuos gyvūnus sutiktume laisvėje akis į akį. Net ir distiliuotas vanduo gali būti mirtinas, jei jį neteisingai naudosite“, – kalba Z. Varanavičienė.

Jos manymu, pavertus rizikos vertinimą politika ir pataikaujant „socialinių tinklų ekspertinei nuomonei“, priimami ne patys teisingiausi sprendimai. „Net Biblija moko, kad kai sprendimus priima minia – Jėzaus ir Barabo atveju – vargu, ar tie sprendimai yra patys objektyviausi“, – šypteli LAAA direktorė.

Iššūkių tikrai nepritrūks

Legalus verslas atsiduria tarsi tarp dviejų girnų: griežtėja reglamentavimas, bet, atsirandant vis daugiau kliūčių legaliam verslui, klesti šešėlinė prekyba falsifikatais. Remiantis Europos Komisijos inicijuoto tyrimo „The economic cost of IPR infringement in the pesticide sector“ informacija, Lietuva ir taip yra tarp tų valstybių, kuriose nelegali prekyba augalų apsaugos produktais viršija ES vidurkį.

„Kovoje su falsifikatais svarbios dvi pusės: pasiūla ir paklausa. Galbūt institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio užkardant falsifikuotų augalų apsaugos produktų pateikimą į Lietuvą, o Asociacija aktyviai dirba mažindama paklausą, informuodama ir mokydama ūkininkus apie grėsmes jų sveikatai ir aplinkai, kurias kelia neištirti, dažnai net nežinomos sudėties ar sumaišyti produktai“, – paaiškina Z. Varanavičienė.

Europoje svarstomi pasiūlymai susiję su taip vadinamos žiedinės ekonomikos paketu. Asociacija jau dabar vykdo pilotinį projektą ir siekia saugiai tvarkyti augalų apsaugos produktų panaudotas pakuotes.

LAAA vienija augalų apsaugos produktų gamintojų atstovus. Augalų apsaugos produktų platintojai taip pat turi galimybę jungtis prie šios asociacijos. Pasaulinėje rinkoje vykstantys kompanijų konsolidacijos procesai neišvengiamai daro įtaką ir asociacijos narių skaičių, todėl jis nuolat kinta. Šiuo metu asociacija vienija 10 narių.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai