Vilnius. Žemdirbių asociacijos nepalankiai vertina pasiūlymus labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė neatmetąs galimybės labiau apmokestinti tuos ūkininkus, kurie turi daugiau nei 500 hektarų nuosavos dirbamos žemės.

„Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Taip jis atsakė į Biudžeto ir finansų komiteto nario konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą. Parlamentaras klausė, ar jis pritartų daug žemės turinčių žemdirbių papildomam apmokestinimui, pavyzdžiui 1 proc. tarifu. 

Pasak M. Majausko, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neatmeta galimybės nustatyti žemės mokestį tokiems ūkininkams – tai ministras esą pareiškė per susitikimą su konservatorių frakcijos nariais. 

 „Nesąmonė, tik apsijuoktume prieš visą Europą. Tai būtų beprasmiškas žingsnis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Anot jo, ūkininkai, kurie turi daugiau kaip 500 ha, tiesiog išskaidytų savo ūkius vaikams, ir tas apmokestinimas neturėtų prasmės. „Dėl to daugiau mokesčių mokėtų tie ūkininkai, kuriems jau 70 metų  ir neturi vaikų, todėl neturi galimybių išskaidyti ūkių“, – sakė J. Talmantas.

Jam nesuprantama idėja, kodėl ūkininkus reikėtų išskirstyti pagal turimas žemės ūkio valdas. „Kodėl ūkininkus? Gal tada reikėtų iš pradžių milijonines apyvartas turinčias bendroves labiau apmokestinti? Tokia idėja atrodo kaip noras įsiteikti rinkėjams, smulkiems ir vidutiniams ūkininkams“, – mano J. Talmantas.   

Jo manymu, atitinkamos institucijos turėtų atidžiau rūpintis, kad niekas nepažeistų įstatymo reikalavimo dėl 500 ha žemės. „Kai taip bus, nereikės kalbėti apie papildomus mokesčius“, – sakė J. Talmantas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad toks pasiūlymas skamba keistai.

„Neskubėkime apie tai kalbėti, tai dar tik garsūs su žemės ūkiu absoliučiai nesusijusio Seimo nario pamąstymai. Be to, šis pasiūlymas nėra itin aktualus, nes labai nedaug ūkininkų ar bendrovių, kurie turi nuosavybėje daugiau kaip 500 ha. Asociacijos nariai nuosavybės teise vidutiniškai valdo 212 ha žemės. Daugiau nei 500 ha žemės nuosavybės teise gali valdyti tie, kurie plėtoja gyvulininkystę, bet jiems tai leidžiama pagal įstatymą. Negi norime kenkti gyvulininkystei? Juk tai prioritetinė šaka, ji sparčiai traukiasi. Gyvulininkystė sukuria arba išlaiko darbo vietas ne tik kaime“, – sakė J. Sviderskis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis mano, kad daugiau kaip 500 ha žemės turinčių ūkininkų papildomas apmokestinimas būtų nelogiškas

Jį nustebino ir pasigirdę siūlymai apmokestinti ūkininkų gaunamas tiesiogines išmokas. „Mes dabar gauname pačias mažiausias tiesiogines išmokas Europoje. Prezidentė, Premjeras, ministras ir mes patys, žemdirbiai, prašome Europos Komisijos mums skirti didesnes išmokas, o patys ketiname jas apmokestinti. Kam tada iš vis prašyti didesnių išmokų? Tik tam, kad „perpumpuoti“ į biudžetą? Tai atrodo absurdiška ir nelogiška“, – svarstė J. Sviderskis.

BNS, MŪ inf.