Agropolitika
Mokslininkai siūlo priemones gelbėti dirvožemiui
2019-03-14

Kaunas.Kai kuriose Lietuvos vietose ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 m. prarado 50–60 proc. dirvožemio humuso. Mokslininkai tai prilygina dirvožemio sunaikinimui.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko naujų technologijų centro vadovas Vytautas Liakas akcentuoja – dėl sparčiai blogėjančios mūsų šalies dirvožemio būklės reikia kaltinti ne tik vėjo ir lietaus sukeltą dirvos erozija, bet ir neatsakingą ūkininkavimą, t.y. pernelyg intensyvų žemės dirbimą, nepagrįstą žemės ūkio technikos naudojimą, gausų tręšimą.

„Kai kurie Lietuvos ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 m. prarado 50–60 proc. dirvožemio humuso. Tai yra milžiniški nuostoliai – beveik dirvožemio sunaikinimas. Žmonės paprastai tos žalos neįvertina, tačiau specialistai fiksuoja, jog kasmet netenkama derlingojo, humusingo sluoksnio. Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas. Ūkininkai pastebi, kad trąšų ir augalų saugos priemonių sunaudoja vis daugiau, o derlius nedidėja. Nuo 1998 m. trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Tačiau žymaus derlingumo padidėjimo nėra. To priežastis – prastėjantis dirvožemis“, – teigia V. Liakas.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Pasak jo, blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti nesiėmus priemonių dirvožemiui gerinti, yra jo dykumėjimas.

„Dirvožemis kadaise buvo smėlis, tik jame per milijonus metų iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų susiformavo organinė dalis – humusas. Nuolat alinant, ateityje jis vėl gali virsti smėliu. Augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje yra 2 proc. Dabar didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių yra tik 1,2–1,5 proc. humuso. Tiesa, yra ir itin derlingų dirvožemių, Joniškio bei Vilkaviškio rajonuose, kuriuose yra daugiau nei 3 proc. humuso“, – pasakojo V. Liakas. 

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas ne viename renginyje jau atkreipė dėmesį į dirvožemio problemas

Mokslininkai siūlo tvarios žemdirbystės sprendimus

Pasak V. Liako, dabar jau pasiekta kritinė riba, kai dirvožemiu reikia pasirūpinti. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes priemonių išsaugoti dirvožemį yra. Šioje srityje intensyviai dirba Lietuvos mokslininkai. VDU Žemės ūkio akademijoje bei Vilniaus universitetuose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre bei kitose mokslo įstaigose, aktyviai bendradarbiaujant su žemės ūkio verslu, atliekami augalų ir dirvožemio būklės tyrimai, inovatyvūs lauko bandymai bei pateikiami mokslu grindžiami dirvožemio gerinimo metodai.

V. Liakas apibendrina svarbiausias Lietuvos mokslininkų rekomendacijas šalies dirvožemiui išsaugoti ir siūlo laikytis trijų pagrindinių taisyklių.

1. Atsisakyti nepagrįsto žemės dirbimo

Lietuvoje derlingas tik 15–20 cm dirvožemio paviršius. Tačiau naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, išariama giliau ir į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Be to, netinkamas arimas padidina piktžolių plitimą, o po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia.

Mokslininkai tikina, jog nepagrįstas žemės dirbimas stipriai prisideda prie dirvožemio niokojimo. „Rekomenduojama supaprastinti žemės dirbimą ir pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus augalus žemė neariama, o sėjama iškart. Tai yra vienas populiariausių sprendimų, leidžiantis apsaugoti dirvožemį nuo nykimo“, – aiškino V. Liakas.

2. Taikyti sėjomainą

„Ūkininkavimas yra verslas. Vienus augalus auginti pelninga, kitus – ne. Ūkininkai linkę auginti vien pelninguosius, t. y. kviečius, miežius, rapsus. Šie labiausiai alina dirvožemį, todėl būtina taikyti sėjomainą – augalų kaitą. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus su posėliniais augalais, gilinasi į jų šaknų sistemą, kokie mikroorganizmai prie jų plinta, kaip tie augalai kovoja su dirvožemyje esančiais patogenais ir kiek jį pagerina“, – pasakoja V. Liakas.

Tarpiniai pasėliai ne tik turtina dirvožemį naudingomis medžiagomis bei pagerina dirvos struktūrą, bet ir sumažina piktžolių kiekį, kai kurių ligų ir kenkėjų plitimą bei sulaiko dirvoje drėgmę. Rekomenduojama nuėmus derlių, dirvą užsėti posėliniais dirvožemį gerinančiais augalais (aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, lubinai, žirniai ir kiti greitai augantys augalai) ar jų mišiniais.

3. Naudoti biologinius preparatus

Pati naujausia ir šiuo metu aktualiausia mokslininkų darbo kryptis – dirvožemio mikrobiologija. Itin svarbus dirvos sveikatos rodiklis yra jos biologinis aktyvumas. Kubiniame centimetre derlingo dirvožemio yra milijonai bakterijų, kurios dalyvauja dirvodariniuose procesuose ir saugo augalus nuo ligų sukėlėjų plitimo. Nualintam dirvožemiui atkurti rekomenduojama naudoti biologinius preparatus, kurie padidina jo mikrobiologinę įvairovę ir aktyvina natūraliai jame vykstančius procesus.

„Lietuvoje kuriami ir gaminami biologiniai preparatai visoms dirvožemio bei augalų problemoms spręsti – augalų imuninės sistemos stiprinimui, biologinio azoto kiekiui dirvoje, fosforo įsisavinimui didinti, įvairių teršalų suardymui, tarkime, kai dirvožemis užterštas nafta, sunkiaisiais metalais ar druskomis. Taip pat siūloma naudoti biologinius preparatus, skirtus kovai su augalų ligomis. Šiems, skirtingai nei cheminėms augalų saugos priemonėms, neišsivysto patogenų atsparumas“, – teigia V. Liakas.

Ir svarbiausia – naudojant biologinius preparatus visiškai neteršiama aplinka, nėra jokio neigiamo poveikio augalams, gyvūnams bei žmonėms. Biologiniai preparatai nėra trąšos. Tai dirvožemio aktyvintojai, kurie sukurti naudojant tokias technologijas, kurias gamta sėkmingai naudoja milijonus metų. Žemėje yra visų jai reikalingų naudingųjų medžiagų, tik jos užblokuojamos ilgą laiką gausiai naudodami trąšas ir pesticidus. Biologiniai preparatai padeda dirvožemiui atsigauti.

Pasak MITA specialistų, net apie 75 proc. Lietuvos dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos, o didžiausią įtaką tam turėjo intensyvi ir chemizuota žemdirbystė

Globali problema

Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio. Skaičiuojama, jog dėl to pasauliniai derlingumo nuostoliai viršija 40 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Pasaulio specialistai perspėja – jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisias galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. JTO iškėlė tikslą iki 2030 m. sustabdyti pasaulinę dirvožemio degradaciją. Lietuvos mokslininkai taip pat ragina aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir siūlo priemones, kaip tai padaryti“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

ŽŪA, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(13)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Vytas

    Aš manau, kad minimalus žemės dirbimas neturi būti labai aukštinamas. Nenorėčiau sakyti, kad plūgo išradėjas buvo kvailys... Be to nieko nepasakyta apie organiką. Kažkoks labai vienpusiškai nuteikiantis straipsnis.

  • atsakingas žemdirbys

    kolegos, be mėšlo nebus derliaus. Visa kita, tik laikini sprendimai. O su įterpiamomis bakterijomis negalima juokauti. Tokie bio stimuliatoriai , gyvos bakterijos privalo būti prieš tai ištirtos Maisto- Veterinarijos tarnybos, medikų ir tik tada leidžiama naudoti. Visiškai neatsakinga šiandieninių agro mokslininkų pozicija yra tai rekomenduoti. Naturaliai Lietuvos dirvožemių bakterijų populiacijai gali būti labai pakenkta ir sudarytos sąlygos žymiai pabloginti dirvožemių stabilumą ir pakenkti žmonių sveikatai, kurie vartos augalininkystės produkciją iš tokių laukų. Raginu Maisto Veterinarinės tarnybos specialistus atlikti išsamią tokių eksperimmentų žemdirbystėje paatikrą-analyzę ir pareikšti išvadas. O tai kas dabar vyksta, ir ką perša docentas yra neprofesinalu ir neaatsakinga. Lietuvos laukų našumas gali didėti tik derinant organines ir mineralines trąšas bei didinant augalų įvairovę.

  • VA taip va

    Va taip esi zioplas , galesi smeli est vietoj batono

  • Audrius

    kol nebuvo biologiniu preparatu niekas nekalbejo apie zemes bukle, kolchozu laikais nurikdavo siaudus dar ir razienas degindavo , dabar paliekam siaudus pas mane asmeniskai slieku dirbamoj zemej ryskiai padaugejo

  • Ūkė

    Susimąstęs - taip, trąšų naudojimas auga, ir tiks augs. Be saiko ūkininkai beria trąšas į dirvožemį. Kas liečia biologinius preparatus, pati bandžiau ūkyje pernai. Poveikis patiko. Šiais metais taip pat naudosiu.

  • va taip

    grūdininkai,pilate trašų ir chemijos be saiko norėdami išspaust kuo didesnį derlių,bet greit savo laukuose galėsit atidaryt smėlio karjerus.

  • Susimastęs

    Nuo 1998 m. trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Čia jis pokštauja ar ką?

  • AG paulius

    Straipsnyje norima pasakyti, dirvožemio išsaugojimas ir tausojimas yra prioritetinis ūkininko klausimas. Bioprepratai, posėliniai ir tarpiniai augalai yra kompleksiškos priemonės prisidedančios prie dirvožemio saugojimo. Dirvožemiai nyksta ir tai yra katastrofiškai pavojinga.

  • VBS

    Liako interesai su Bioenergy , sumaste apkaltinti zemdirbius netinkamai dirbant . Mano dirva kaip noriu taip tvarkysiuos . Jo biopreparatai (nors ir netiesiogiai bet jis labai itakoja biopreparatu ir bakteriju gamyba) bet buk saziningas ir nevaryk ant zemdirbiu o biopreparatus stumdyk saziningai.

  • Biologiniai preparatai ir Dotnuvos ūkis

    Gerbiamas Liakas teigia: „Lietuvoje kuriami ir gaminami biologiniai preparatai visoms dirvožemio bei augalų problemoms spręsti ". Gal ir geras dalykas. Tačiau kur tie preparatai yra išbandomi, prieš juos komercializuojant ir naudojant masiškai? Klausimą galima formuluoti ir kitaip: Ar Dotnuvos bandomasis ūkis jau parduotas?

  • Keista, kad mokslininkas pamiršo mėšlą

    Mano Ūkis 2011/11 Organinių trąšų poveikis augalams ir dirvai J. Sinkevičienė Mano ūkis Vertinant organines trąšas, negalima jų visų tempti ant vieno kurpalio. Skiriasi jų poveikis ir augalams, ir žemei - ne visos vienodai gausina humuso ir maistingųjų medžiagų kiekį dirvoje. Apibendrinus kelių dešimtmečių tyrimus akivaizdu, kad iš reguliariai organinėmis trąšomis tręštų laukų derlius buvo gerokai aukštesnis, negu iš laukų, kurie 20 metų ir ilgiau nebuvo tręšiami nei mėšlu, nei srutomis, o tik mineralinėmis trąšomis. Derliaus skirtumai ypač išryškėjo nepalankiais metais, kai vyravo šalti, drėgni orai (Vokietijoje tokie buvo 2002 m.) arba sausros (2003 ir 2007 m.) - tais metais organinėmis trąšomis tręštuose laukuose buvo nuimamas žymiai didesnis derlius. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2011/11/organiniu-trasu-poveikis-augalams-ir-dirvai/

  • Zigmas

    Kažin kiek Gerbemas Laikas gauna iš chemijos pardavėjų atkato.

  • Ar

    Nežinau kur daryti tie mokslininkų tyrimai,bet mano laukuose viskas tik geryn. Atlikau dirvožemio tyrimus pernai(senai darytų laukų) ir palyginau su darytais prieš 10 metų. Humuso tik padaugėjo,net be tyrimo buvo matyt,kad pats dirvožemis visai kitoks. Žemė ariant gražiai subyra,nors ir priemolis. Pagrindinių elementų kiekiai tie patys. Ir kai pradėjau ūkininkauti derlius buvo 3 t,o dabar,jei nėra sausros 5,5-7 t. Beje , chemiją naudoju labai ribotai ir minimaliais kiekiais. Šiuo straipsniu ,ko gero ,nori mus priartinti prie minties,kad numatomi privalomi dirvožemio tyrimai .

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai