Agropolitika
Ministerijos sutarė, kaip reguliuoti vilkų populiaciją
2018-10-05

Vilnius. „Bene pirmą kartą Aplinkos ministerija girdi Žemės ūkio ministerijos poziciją vilkų klausimu“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ketvirtadienį ministerijoje susirinkusiems savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistams ir žemdirbių savivaldos atstovams.

Tiesa, abiejų ministerijų duomenys apie vilkų padaromą žalą ūkininkams yra skirtingi, tačiau pagaliau abi ministerijos pripažįsta problemą, užmezgė dialogą ir, tikėtina, padėtis gerės.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas informavo, kad šių metų pradžioje pakeista vilkų apskaitos metodika, vasarį ir kovą vyko apskaita nuolatiniuose maršrutuose, duomenis siuntė ir medžiotojų būreliai, visa informacija buvo sisteminama. Svarbu tai, kad apskaita bus vykdoma nuolat, bus stebima kur ir kokio dydžio patiriamos žalos.

„Vadovaujantis nauja metodika skaičiuotos vilkų šeimos (šeimą sudaro keturi ir daugiau individų - red.). Nustatyta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip trisdešimt keturios šeimos “, - sakė M. Norbutas.

Šiemet vasarą pakeista leidimų sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu tvarka. Visų pirma, sutarta, kad vilkų padaryta žala skaičiuojama kaupiamuoju principu savivaldybėje nuo gegužės 1 d. Žalos atvejų skaičius perskaičiuojamas 100 tūkst. ha savivaldybės ploto. Norint gauti papildomas medžioklės licencijas nebūtina laukti, kol atvejų skaičius pasieks 10 – numatomos skirtingos ribos pagal mėnesius nuo gegužės iki spalio (iki gegužės pabaigos – 2 ir daugiau žalos atvejų, 3 – iki birželio pabaigos, 4 – iki liepos pabaigos, 6 – iki rugpjūčio pabaigos, 8 – iki rugsėjo, 10 ir daugiau - iki spalio 15 d.).

Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, dabar papildomus medžioklės leidimus lengviau gali gauti tos savivaldybės, kurios patiria konkrečią žalą

Jis taip pat akcentavo, kad daug bendraujama su medžiotojų būreliais, nes buvo pastebėta, kad kai kuriose savivaldybėse sumedžiojama mažiau vilkų nei suteikta leidimų. Pasak M. Norbuto, šiuo metu situacija yra pagerėjusi.

Iki spalio 15 d. turi būti nustatyta, kiek šį sezoną bus sumedžiota vilkų. Pagal naują metodiką sumedžiojimo limitas nustatomas iki prognozuojamo prieaugio, o jis atitinkamai apskaičiuotas maksimaliai iki 110 individų (kadangi yra apie 34 šeimos). Galutinio skaičiaus nustatymui labai svarbūs yra žalų dydžiai, bet Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų disponuoja skirtingais duomenimis.

„Reikia stebėti, kokie yra žalos dydžiai. Tai platus klausimas, mes jį jau aptarėme su Žemės ūkio ministerija. Jūs turite duomenis, kuomet apskritai žala įvyko, mes – kai buvo kreiptasi kompensacijos. O tai svarbu, nes kai kreipiamasi kompensacijos, tikrinama, ar tai vilkų padaryta žala“, - kalbėjo M. Norbutas.

Anot jo, sutarta, kad esama sistema yra per daug sudėtinga ūkininkams, todėl dažnai procedūra net nepradedama. Abi ministerijos sutaria, kad tvarką būtina paprastinti, kad kiekvienu atveju būtų kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, o atsakingos institucijos matytų realią žalą.

Su savivaldybių žemės ūkio skyrių ir žemdirbių savivaldos atstovais ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje aptarti aktualiausi klausimai

Aplinkos viceministrui antrino žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė. „Diskutavome su Aplinkos ministerija dėl skaičių, kurie skiriasi. Mūsų duomenimis iki rugsėjo trisdešimtos dienos žala padaryta 1135 gyvūnams, bet atlyginti žalą prašoma 635. Kai kalbame apie žalos apimtį, vilkų kvotą - duomenys turi sutapti. Nesusikalbame, kai disponuojame skirtingais duomenimis“, - kalbėjo žemės ūkio viceministrė, patikinusi, kad žalos atlyginimo tvarka taps paprastesnė, kvotos bus skaičiuojamos kitaip.

Diskutuojant apie vilkų populiaciją, susirinkusieji kėlė klausimą ir dėl laukinių paukščių (gervių, žąsų) padarytos žalos ir būtinybės atlyginti nuostolius.

Diskusijose – ir melioracijos įrenginių tvarkymas

Taip pat žemės ūkio specialistams ir žemdirbių savivaldos atstovams buvo pristatyta melioracijos įrenginių atstatymo, panaudojant vadinamojo „solidarumo fondo“ lėšas, galimybės. ŽŪM vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė priminė, kad iš šio fondo gaunama 17 mln. eurų, Valstybės žemės fondas kartu su savivaldybėmis turės organizuoti infrastruktūros atstatymo darbus.

Ji ragino savivaldybes jau dabar pasverti, ar pajėgs šias lėšas įsisavinti, o negalint, kuo greičiau informuoti ministeriją, kad sudarydamas preliminarų skirstymą Valstybės žemės fondas tai jau žinotų ir galėtų lėšas perskirstyti kitiems.

Planuojamas melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstravimas (numatomos išlaidos – virš 13 mln. eurų), melioracijos infrastruktūros statinių atstatymas (numatoma virš 670 tūkst. eurų) ir pažeistų drenažo sistemų rekonstravimas (numatoma virš 3 mln. eurų).

Galimos finansuoti išlaidos: melioracijos statinių tyrinėjimo ir projektavimo, projekto ekspertizės paslaugų, melioracijos statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbų, statybos techninės priežiūros paslaugų. Svarbu, kad 90 proc. projekto lėšų turi atitekti darbams ir tik 10 proc. vadinamajai „minkštajai“ daliai. Jei savivaldybė turi galimybių – galima prie projekto prisidėti ir savo lėšomis.

Savivaldybė turės užtikrinti valstybei nuosavybes teise priklausančių melioracijos statinių ir sistemų, kuriems atlikti remonto ar rekonstravimo darbai, tinkamą veikimą ne mažiau kaip tris metus po priemonės įgyvendinimo.

„Savivaldybės turi prisiimti visą riziką už darbų organizavimą. Prašome labai atsakingai į tai pažiūrėti. Yra pinigų, bet yra ir kontrolė“ , - sakė Virginija Žoštautienė, aiškindama apie projektų finansavimą

Planuojama, kad iki lapkričio 20 d. turėtų būti pasirašytos sutartys su savivaldybėmis, iki 2019 m. gruodžio – atlikti darbai.

Salėje pasigirdo abejonių, kad rekonstrukciją bus nelengva atlikti, nes reikia planų, statybos leidimų, poveikio aplinkai vertinimas ir pan. Esą greitai tik remontą galima padaryti. Tačiau V. Žoštautienė tikino, kad norima, jog tai būtų kompleksinis projektas.

Jai pritarė ir Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė, paraginusi atsakingai nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. „Kontrolė tikrai bus. Žemės fondo yra paprašyta, kad (darbų, - red.) vietos būtų fiksuotos. Po poros metų objektas negali būti netinkamas. Suprantu nenorą daryti rekonstravimo darbus. bet turite įsivertinti riziką. Pakankamai senai kalbame apie lėšų atėjimą – tikrai galėjote pasidaryti paruošiamuosius darbus“, - apie galimybę remontuoti ar renovuoti melioracijos statinius kalbėjo A. Kalantaitė.

Galiausiai ŽŪM vyriausioji patarėja paragino atsigręžti į projekto esmę ir neužmiršti, kam apskritai yra naudojami šie „solidarumo fondo“ pinigai. „Šitos lėšos skirtos ne melioracijos problemoms spręsti. (...) Šitos lėšos yra skirtos 2017 metų pažeistų nuo liūčių melioracijos sistemų infrastruktūrai atstatyti, pagerinti ar prevencinėms priemonėms. Visi turime tą suvokę kalbėti ir susitelkę dirbti, per aštuoniolika mėnesių pataisyti skaudžiausias vietas“, - sakė V. Žoštautienė.

Susirinkusiems žemės ūkio ministerijos atstovai kalbėjo ir apie tebevykstančias derybas dėl bendrosios žemės ūkio politikos, pokyčius rinkose, paramą kiaulininkystei. Buvo informuota, kad savivaldybių žemės ūkio skyriams finansavimas kitiems metams išlieka toks pats, aptartos vykdomos funkcijos, diskutuota apie dalies funkcijų perėmimą iš kitų įstaigų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai