Vilnius. Visuose sluoksniuose aktyviai diskutuojant dėl Melioracijos įstatymo pakeitimų, kai kurie Seimo nariai teigia, kad reikia stipresnės politinės valios sprendžiant, koks turi būti ir kaip turėtų funkcionuoti Melioracijos fondas.

Trečiadienį Melioracijos įstatymo projekto rengimo eiga aptarta Seimo Kaimo reikalų komitete. Situaciją pristatė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas. Jo teigimu, šiuo metu gaunamos pastabos pirmajam derybiniam paketui, atsižvelgus į jas, bus derinama antrą kartą, o Seime jis turėtų būti svarstomas rudens sesijos metu.

Pasak E. Gusto, svarbu, kad siūlomame pakete yra apibrėžiama savininkų atsakomybė už melioracijos statinių priežiūrą, atsiranda kvalifikaciniai reikalavimai užsiimantiems tokių statinių rekonstrukcija ir statyba. Savivaldybėms ketinama skirti tam tikras dotacijas priežiūrai, o žemės savininkai prižiūrėti melioracijos griovius būtų skatinami per Kaimo plėtros programos priemones. Taip pat įstatymo projektu numatomas ir melioracijos fondo steigimas.

Būtent fondas ir jo finansavimo šaltiniai kėlė nemažai klausimų. Pasak viceministro, du trečdaliai čia turėtų būti valstybės lėšos. „Vyriausybė turi nusistatyti prioritetus ir vienas iš jų yra melioracija. Ir būtent melioracijos fondui šitos lėšos turi būti skiriamos. Įstatymo projekte rašoma, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. Dabar savivaldybės turi galimybę nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. Analizavome, vidutiniškai savivaldybėse dabar nustatytas 0,5 proc.“, - kalbėjo viceministras. Jo teigimu, taip būtų surenkama apie 9 mln. eurų.

Taip pat, pasak E. Gusto, nors dabar valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas yra gerokai sulėtėjęs, tikimasi, kad, užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą, kitais metais šis procesas paspartės ir į fondą bus galima nukreipti 20 proc. tų lėšų.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje) melioracijos kontekste priminė ir Šilutės krašto bei polderių problemas

Seimo narys Kazys Starkevičius priminė, kad žemės ūkio sektoriui finansavimas kasmet yra mažinamas, tad papildomas lėšas surasti bus nelengva. „Girdėjome ministro pasisakymą, kad per 15 metų sistema bus sutvarkyta. Kaip ir kokiomis lėšomis? Ar čia bus iš tų pačių lėšų, kur dabar žemės ūkio sektorius gauna, ar valstybė numatys papildomai?“, - klausė K. Starkevičius.

Jam atsakydamas viceministras kalbėjo, kad tikimasi ir papildomų lėšų: formuojamas derybinis paketas dėl kitų metų biudžeto, yra numatyti papildomi poreikiai. Savivaldybės priežiūros funkcijai papildomai prašoma 17 mln. eurų, o pagal valstybės kapitalo investicijų programą papildomai melioracijos statinių rekonstrukcijai ir statybai prašoma dar 30 mln. eurų. Tačiau ar pavyks gauti, paaiškės tik svarstant biudžetą.

Tiksliau numatyti fondo finansavimo šaltinius ragino ir Seimo narys Algimantas Salamakinas, siūlydamas įstatyme numatyti konkrečią sumą arba bent jau procentą, kurį valstybė skirs nuo kažko. „Jūsų ta utopija, kad paliksite derybų objektu ir susitarsite.... Kiek šiemet susitarėte? Mažiau nei pernai. O pernai mažiau nei užpernai. Manau, kad ta tendencijai eis toliau. Visi svajoja, kad biudžetas ištemps, na neištemps... Jei atnešite įstatymą be tikslių skaičių, niekas nepasikeis“, - kalbėjo A. Salamakinas.

Numatyti konkrečius fondo finansavimo šaltinius ragino tiek Algimantas Salamakinas, tiek kiti Seimo nariai

E. Gustas sutiko, kad „jei nebus pinigų, nebus ir darbų“ ir tikino, jog fondo finansavimui galimi trys šaltiniai: žemės naudotojų įmokos, kas, jo žodžiais tariant, jau būtų netiesioginis naujo mokesčio įvedimas, šiuo metu įstatymo pakete siūlomas mokesčio surinkimas ir investavimas iš valstybės biudžeto bei nuomos mokesčio. Arba trečia - finansuoti iš KPP, bet tokiu atveju ten tektų karpyti kitas priemones.

Tuo tarpu Petras Čimbaras kalbėjo, kad galbūt verta ieškoti būdų, kaip mokestį rinkti automatiškai pervedant tam tikrą procentą į fondą nuo tiesioginių išmokų, esą taip būtų garantuotos lėšos.

Jam viceministras atsakė, kad yra panašus finansų ministerijos siūlymas. „Nuo deklaruoto ploto tiesioginėms išmokoms gauti fiksuota įmoka būtų 9 arba 10 eur/ha. Galima būtų surinkti 26-30 mln. eur. Bet tada einame į tiesioginių išmokų apmokestinimą... Kaip pasiryžti įvesti netiesioginį mokestį?“, - Seimo reikalų komitete kėlė klausimą E. Gustas.

„Aš gal būčiau nepopuliarus, bet pasiryžčiau. Nebebūtų problemos, iš kur pinigai. O mes norime ir būti geri, ir sutvarkyti melioraciją. Taip nebus“, - konkretumo reikalavo P. Čimbaras.

Tuo tarpu Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis sakė įžvelgiantis bent kelis teigiamus žingsnius: apskritai pradėtas judinti melioracijos klausimas, įstatymo projekte iškelti kvalifikacijos reikalavimai specialistams ir galiausiai pradėta mąstyti apie fondą.

Jo teigimu, nors įstatymo projektas parengtas skubotai ir reikalauja nemažų taisymų, bet viskas padaroma. Tačiau fondo veikimas kol kas atrodo labai miglotai. „Kam reikia išradinėti naujus dviratukus, išmokime važiuoti su tais, kuriuos turime. Visa Europa turi tuos fondus. Kitose šalyse moka nuo hektaro. Yra skaičiavimai padaryti, kad taip galime surinkti apie 55 mln. eurų, nors jau ir tiek yra per mažai. Kodėl mes nenorime šito daryti?“, - klausė K. Sivickis, ragindamas kurti pastovų, stabilų ir daugmaž pakankamą esamoms problemoms spręsti fondą.

„Ministras vėl pasakė, kad visas sistemas ir statinius sutvarkysime per 15 metų. Nereikia taip nevalstybiškai šnekėti. Gal kai kurie klauso ir trina rankas, kad viskas – per 15 metų išspręs. O įstatymo projekte kalbama tik apie valstybės nuosavybėje esančius statinius. Čia apie drenažą nėra nė žodžio. Jei sutvarkysime statinius, bet drenažas bus uždumblėjės, kokia bus iš to nauda?“, -  K. Sivickis ragino apie planus kalbėti atsakingai.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vardu kalbėdamas Jonas Sviderskis teigė, kad dėl fondo sukūrimo žemdirbiai niekada nesipriešino, tačiau įmokos į jį turi būti mokamos pagal žemės našumą ir, galiausiai, jas turėtų mokėti ne tik žemdirbiai.

Kaimo reikalų komitetas nusprendė prie šio klausimo sugrįžti birželį – kai jau ryškės tiek įstatymo, tiek galbūt ir fondo karkasas.

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas (centre) bei ŽŪM atstovai Šarūnas Celiešius ir Jurgita Stakėnienė pristatė rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą

Komiteto nariai trečiadienį pritarė ir Vyriausybės veiklos ataskaitai. A. Salamakinas teigė, kad nors yra padaryta ir gerų darbų, kai kurie žingsniai yra nesuprantami. „Niekada nesuprasiu ministerijos kėlimo į Kauną. Per rinkimus daug ko prisiplepama, bet... Kitas dalykas, ko niekada nesuprasiu, maisto talonai. Jei turite pinigų – duokite, žmogus protingas, išleis pats“, - priekaištavo opozicijos atstovas, primindamas, kad ministerija nesugebėjo atsilaikyti ir turi sumažintą biudžetą.

Seimo nariams pristatyta ir 2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano rengimo eiga, susipažinus su situacija, prie šio klausimo dar bus grįžtama.

MŪ inf.