Agropolitika
Ieškoma, kaip padėti nuo sausros kenčiantiems ūkiams
2018-06-12

Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė ieškanti būdų, kaip, priklausomai nuo sausros padarinių, pagelbėti šios gamtinės nelaimės ištiktiems ūkininkams.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kalbėdamas apie galimybes padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, pabrėžė ir pasėlių draudimo svarbą.

„Situacija kelia didelį nerimą, jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams. Šiuo metu tariamės, kaip galėtume padėti mūsų žemdirbiams. Žinoma, situacija nebūtų tokia įtempta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę, todėl raginu žemdirbius naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos siūlomomis galimybėmis, kad ateityje nemalonios gamtos išdaigos šitaip nekirstų per kišenę“, – pranešime spaudai cituojamas G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams.

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokos.

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Tuo tarpu ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

„Kai kurie ūkininkai yra pasinaudoję finansine parama iš Kaimo plėtros fondo, dalyvavę ūkio modernizavimo ar kitokiose programose, kur kai kurie įsipareigojo pasiekti pelningumo rodiklius ar padidinti gamybos apimtis“, – tvirtino R. Krasuckis.

Anot jo, ir sausros apimtose teritorijose dirbančių ūkininkų nebus reikalaujama pasiekti užsibrėžtų rodiklių.

Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta jau 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vedėja Viktorija Čėglienė BNS sakė, jog šiuo metu sausra vyrauja dar 11-oje savivaldybių: Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių.  

„Ten ne stichinė sausra. Ten pasiekti pavojingos sausros rodikliai. Jeigu situacija nesikeis, tai tada, tikėtina galbūt, kad dar praėjus kelioms savaitėms susidarytų palankios sąlygos stichinei sausrai“, – tvirtino V. Čėglienė.

Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.

Meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki šios savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(6)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Pats pripažįsti kad ūkinikavimas turi rizikos ,tai ją ir būtina įvertinti pačiam savyje apsidrausti, numatyti atsarginius variantus. Kadangi tai po atviru dangumi tai ir privalo būti dvigubas draudimas, nes dvigubai didesnė rizika. o tokie palengvinimai Lanzbyyrgio vagims iškreipia rinką ir labai skausmingai atsiliepia konkurencinėje kovoje, nes vieni vogdami gali nesilaikyti taisyklių o kitiems yra privaloma. jei nesilaikai rizikos draudimo tai privalu Lanzbyyrgio vagims bankrutuoti, trauktis iš rinkos, Nes tai yra vagystė iš kitų, sąžiningai dirbančių ir sąžiningai planuojančių ūkininkų.

  • Nerijus

    (193.219.12.61)

    JOO, o kaip pasiruoši pasiekti pelningumo rodiklį tarkim sudalyvavęs programoje ir dėl force major patyręs nuostolių? Sutinku- ūkininkavimas yra verslas, kaip ir daugelis verslų(netaikoma laidojimo verslui) turintis riziką. Tačiau mes dirbame po atviru dangumi, o tai kur kas didesnė verslo rizika nei kituose versluose, ir tokie padėties palengvinimai kaip sankcijų netaikymas neįvykdžius programos įsipareigojimo, tarkim žymėto dyzelino kvotų padidinimas sausrų ar liūčių periodais visiškai neskausmingi valstybei, ir labai reikalingi ūkininkui. Finansinė parama tokiais atvejais gal ir nėra visiškai tinkamas pagalbos būdas kitų verslų požiūriu, tačiau turint galvoje, kad dalyvaujame maisto tiekimo grandinėje, šis rėmimo būdas taip pat diskutuotinas, nes antraip tada ir išmokos už hektarus neturėtų būti mokamos.

  • m

    (84.46.148.129)

    nepadėjo dėl liūčių, nepadės ir dėl sausros- tuščios kalbos , geriau nesityčiotų iš nukentėjusių.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Kam čia padėti ??? Ūkininkas nuolat draugauja su gamta ir jos negandomis. Normalūs ūkininkai, kaip ir aš visuomet joms pasiruošę ir lietus ar saulė jokios žalos nedaro. Tai normalūs, įprasti gamtos reiškiniai,daugiau mažiau pasireiškiantys kasmet. Natūralu irvisiškai aišku kad niekas nieko ant lėkštutės neatneš, jeigu kas ir bandys atnešti, tai būtinai bus kas pavagia. Problema yra tik Lanzbyyrgio vagims kuriems nuolat visos bėdos.

  • Pf

    (188.69.198.98)

    Nesuprantu ką čia kompensuoti juk rinkos ekonomika silpni iškrinta stiprūs lieka. O tai paskui prigalvos kurt visokius š.... Fondus. Kur vistiek nebus naudos.

  • A

    (78.58.117.230)

    Nukentėjusiems nuo liūčių jau padėjo, visi neatsidžiaugia... Nukentėjusiems nuo sausros kai padės, tai prabagosim dievui nežinant.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai