Vilnius. Konstituciniam Teismui nurodžius, tenka vėl grįžti prie Pieno supirkimo tvarką reglamentuojančio įstatymo. Kadangi tai turi būti padaryti iki liepos pradžios, žemės ūkio ministerija teigia jau pradėjusi diskusijas ir darbą su socialiniais partneriais.

Vasario pradžioje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymo priėmimas ypatingos skubos tvarka 2015 metų birželį prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Tad iki liepos jis turi būti priimtas naujai ir laikantis visų teisės normų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, tuo klausimu jau organizuotas ir darbo grupės posėdis, susitikta ir su pieno sektoriaus atstovais. Trumpai reziumuodamas šiuos susitikimus Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams jis teigė, kad Lietuvos pieno gamintojų asociacija mato šio įstatymo naudą tik tuo atveju, jei jis apimtų visą grandinę. „Vidutinių pieno ūkių asociacija pasisako, kad kaina būtų visiems vienoda ir priedų bei priemokų mokėjimas būtų draudžiamas. Perdirbėjai nemato naudos ir pasisako už panaikinimą“, - trečiadienį kalbėjo K. Anužis.

Teismas įpareigojo įstatymą priimti iš naujo, o žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad per laiką nuo pirmo jo priėmimo išsigrynino daugiau problemų, tad būtina jį tobulinti. Kaimo reikalų komiteto nariams jis išsakė mintį, kad galbūt vertėtų nepalikti su šiuo įstatymu dirbti vienos ministerijos, o prašyti Seimo valdybos tam sudaryti darbo grupę.

Parlamentinio komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad komiteto uždavinys – išsiaiškinti, ar tikrai įstatymas geras, ar reikia jį keisti, jei taip – kas ir kaip turėtų būti koreguojama. „Čia turi intensyviai dirbti ministerija kartu su socialiniais partneriais ir rasti tuos sprendimo būdus“, - priminė A. Stančikas, tuo pačiu klausdamas posėdyje dalyvaujančių žemdirbių atstovų nuomonės.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, replikuodamas dėl siūlymo sulyginti kainą, teigė, jog visiškai nesvarbu – mažas ar didelis – dėl kainos kiekvienas derasi atskirai, o perdirbėjas moka už kiekį ir, žinoma, kokybę. „Kol nebus proporcijos, sąžiningų veiksmų, nieko nebus. Gali ką nori sakyti, bus kas nors sugalvota“, - kalbėjo J. Vilionis, akcentuodamas, kad būtina reguliuoti visą grandinę.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio teigimu, reguliuojama turėtų būti visa pieno grandinė

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis sakė, kad įstatymas tikrai reikalingas, tačiau abejojo, ar pavyks įtraukti visą grandinę. „Kainodaros principai įstatyme turi būti sudėlioti. Esmė turi būti ne prieduose, o būtent pieno kainoje, kas ją apsprendžia“, - kalbėjo ŽŪR atstovas.

Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas priminė, kad yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nesąžiningų prekybos veiksmų užkardymo ir joje nurodytos dvi priemonių grupės. Vadinamoji juodoji (kas draudžiama) ir pilkoji (priemonės, dėl kurių gali susitarti tiekėjas su prekybininku, pvz. akcijų organizavimas).

„Direktyva nedraudžia taikyti griežtesnių priemonių, nei ji leidžia. Jei mes Seime turėtume politinės valios ir šitas pilkąsias priemones paverstume juodosiomis, privalomomis Lietuvoje, iš perdirbėjų atimtume tą prievolę finansuoti akcijas ir nuolaidas savo sąskaita. Tokiu atveju, manau, mes padidintume tą pyrago gabalą, kuris atitektų gamintojui“, - kalbėjo E. Pranauskas.

Žemės ūkio ministras teigė, kad šiuo metu rengiamas įstatymų paketas dėl nesąžiningų prekybos veiksmų, į Seimą jis turėtų ateitį rudenį, tad E. Pranausko siūlymą būtų prasminga taikyti ne vienam konkrečiam sektoriui, o visam žemės ūkiui.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas siūlė prekybininkams taikyti griežtesnes priemones

Komitete aptartas ne tik Pieno įstatymas, bet ir bendra šio sektoriaus padėtis. K. Anužio teigimu, šalyje pieno gamyba tampa intensyvesne, auga karvių produktyvumas, tačiau keičiasi ūkių struktūra – vidutinis pienininkystės ūkis yra 7,8 karvės. Per dešimt metų tris kartus sumažėjo ir pieno gamyba užsiimančių ūkių. Daugiausia mažėja laikančių iki 10 karvių ūkių. Mažėja pieninių veislių karvių banda. Šių metų pradžioje skaičiuojama, jog tokių karvių yra 241 000, tai yra trečdaliu mažiau nei prieš dešimt metų.

Pieno supirkimas išlieka stabilus, per dešimtmetį išaugo 5 proc. Vis dėlto perdirbėjai apie 26 proc. viso perdirbamo pieno importuoja iš Latvijos bei Estijos.

ŽŪM atstovas priminė apie galimybes pieno ūkiams pasinaudoti parama, kalbėjo apie tai, kad atnaujinta darbo grupė dėl kooperacijos skatinimo, tęsiamos diskusijos su žemdirbių bendruomene dėl pieno strategijos – kaip padėti šiam sektoriui ir padaryti jį tvariu.

Pasak K. Anužio, ministerija jau yra užsakiusi mokslinį darbą dėl tipinio pienininkystės fermų modelio. „Pritaikant tvaraus ūkininkavimo sistemas, mažinančias klimato poveikį, užtikrinant gyvūnų gerovės, sveikatingumo, aplinkosauginius standartus turėtų būti parengti tipinių fermų modeliai. Tikimasi, kad iki šių metų lapkričio šitas darbas turėtų būti padarytas“, - sakė K. Anužis.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, ieškoma būdų, kaip padėti pienininkystės sektoriui ir padaryti jį tvariu

Neseniai patvirtinta dar viena finansinės inžinerijos priemonė, prisidedanti prie galimybių gauti paskolas. Skirta 4 mln. eurų parama paskoloms, kurios būtų nukreiptos smulkiems ir vidutiniams ūkiams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba. Paskolas galėtų būti žemės ūkio technikai, įrangai, pieninių veislių galvijų, telyčių bei genetinės medžiagos įsigijimui. Maksimali paskolos suma siektų iki 100 000 eurų, ją reikėtų grąžinti per septynis metus, nustatant apie 3 proc. metinių palūkanų.

Žemdirbių atstovai kiek abejojo, ar finansų inžinerijos priemonė bus efektyvi. Jų nuomone, ypač reikėtų remti ir dalinai kompensuoti pieninių telyčių įsigijimą.

„Pieno gamintojų situacija iš tiesų yra tragiška ir jūs patys matote. Po 17 000 karvių kasmet, po 7 000 ūkininkų pasitraukia. Jei tokiais tempais, skaičiuokime, kiek jų čia liks“, - ministerijos pateiktą statistiką komentavo J. Vilionis.

Pieno supirkimo įstatymas į Seimą turi atkeliauti pavasario sesijos metu, siūlymai jį tobulinti kol kas labai skirtingi, tad diskusijos tęsis toliau.

MŪ inf.