Vilnius. Rizikos valdymo fondas, vadinamasis pieno įstatymas, bazinių pieno rodiklių keitimas – temos, pienininkystės sektoriuje sulaukiančios karštų diskusijų.

Tai aptarta ir praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje.

Prezidiumo nariams buvo pristatyta, kad norima tobulinti vadinamąjį  pieno įstatymą (Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą). Pakeitimai leistų paskatinti ilgalaikių sutarčių sudarymą, o tai galėtų veikti kaip rizikos mažinimo priemonė, užtikrintų stabilumą, leistų gamintojams planuoti ir skatintų investuoti. Taip pat būtų sureglamentuoti santykiai ir bent pabandyta užtikrinti teisingesnę kainodarą.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Savickienės, ilgalaikės sutartys sudaromos ir dabar, tačiau kaitaliojami priedai. „Numatytas priedų reglamentavimas: kad pirkėjas gali mokėti priedus už žalią pieną, bet priedų sistema skelbiama viešai. Pavyzdžiui, pirkėjas deklaruoja, kad jis moka priedą už pieną kokybę, kažkiek – už lojalumą ir panašiai. Ir visi pieno pardavėjai, atitinkantys tą požymį, gauna tą priedą“, - projektą LŽŪBA nariams komentavo R. Savickienė.

Anot jos, dabar susiklosčiusi ydinga praktika, kad, pavyzdžiui, dėl pieno kokybės vienam priedas mokamas, kitam – jau nebe.

Jei sutartį būtų siūloma sudaryti ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, turėtų būti pasiūlytas variantas, kaip kaina bus keičiama sutarties galiojimo laikotarpiu.  Kainos galėtų būti nustatomos pagal ES vidutinės žalio pieno kainos pokyčius, pagal pieno gaminių rinkos kainų pokyčius (viešai skelbiamas gaminių kainas). Taip pat galėtų būti pasirenkama fiksuota kainą tam tikram laikotarpiui arba nustatoma mėnesiui („spotinė“).

Įstatymo projekte numatoma įtraukti sąvoka „žalio pieno pirkimo kainos apskaičiavimo būdas“, uždrausti vienašališkai pakeisti žalio pieno pirkimo kainos apskaičiavimo būdą sutartyje nustatytu sutartu laikotarpiu.

LŽŪBA prezidiumo nariai po pristatymo išsakė nemažai abejonių tiek dėl projekto, tiek apskritai dėl bandymo sureguliuoti ten, kur veikia rinka. Įstatymo projektas dar bus derinamas ir dėl jo diskutuojama įvairiais lygiais.

LŽŪBA prezidiumas aptarė pieno sektoriaus aktualijas

Svarbu priminti, kad šiuo metu galiojantis įstatymas yra svarstomas Konstituciniame teisme, kuris savu ruožtu yra paprašęs Europos teisingumo teismo išaiškinti kai kurias nuostatas. Tad, LŽŪBA nuomone, kol neaišku, koks yra teismo požiūris į šį įstatymą, jo ir nereikia keisti. Kai bus teismo sprendimas, bus galima diskutuoti toliau.

R. Savickienė LŽŪBA nariams pristatė ir ketinimus keisti bazinius pieno rodiklius. Čia siūloma taikyti pereinamąjį 1+1 metų laikotarpį, po pereinamųjų metų atlikti analizę ir, jei pieno gamintojų kainos dėl bazinių rodiklių keitimo nenukentėtų, taikyti naujuosius. Riebumas būtų 4,0 proc., baltymingumas – 3,2 proc.

„Sąskaitoje siūloma pateikti informaciją, kas būtų, jei būtų taikomi nauji rodikliai. Kiekvienas ūkis galėtų pamatyti, kokia būtų kaina pagal naujus rodiklius ir pasižiūrėtų, ar pajamos su naujais rodikliais būtų pakitę. Dabar baziniai yra labai nutolę nuo fizinių rodiklių, taip situacija būtų artimesnė realybei ir mes nekalbėtume apie rodiklius, kurie buvo nustatyti labai senai“, - kalbėjo ŽŪM specialistė.

Apskritai naikinti bazinių rodiklių neketinama, nes, anot R. Savickienės, tai yra geras įrankis pasilyginti pieno kainą.

Tuo tarpu LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas nuogąstavo, kad rodiklių keitimas apskritai išbalansuos visą sistemą: „baltymų ir riebalų įtaka kiekiui yra skirtinga taikant dabartinę sistemą ir naują sistemą“. Įsisiūbavus diskusijai, ar galutiniame rezultate tai padarytų įtaką konkretaus pieno gamintojo pajamoms, R. Savickienė priminė, kad tam ir siūlomas pereinamasis laikotarpis, kuris leistų pamodeliuoti situaciją. Pereinamąjį laikotarpį siūloma pradėti jau nuo kitų metų pradžios.

„Jau dabar yra painiava – dvi kainos, jei dar šitą įdėsime – atsiras trečia. Dar daugiau painiavos bus. Ar tikrai reikia tą daryti? Čia perdirbėjų interesas labai aiškus“, - klausė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jo siūlymu, tegul situacijos modeliavimo imasi ŽŪM, tačiau proceso neišleisdama į išorę. J. Sviderskiui antrino ir LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas. „Pasirinkite reprezentatyvius ūkius – dvidešimt, trisdešimt ar šimtą – ir modeliuokite. Metai ar du atgal. Žaiskite viduje, nekeičiant visos sistemos“, - kalbėjo D. Grigaliūnas. Būtent tokia LŽŪBA pozicija šiuo klausimu ir priimta prezidiume.

Prezidiumo nariams pristatyti ir vis labiau ryškėjantys žemės ūkio rizikų valdymo fondo kontūrai. Fondą ketinama kurti kaip pajamų stabilizavimo priemonę, kuri galėtų veikti ir kaip savarankiškas vienetas, ir naudotis kaimo plėtros programos lėšomis.

MŪ inf.