Pasitaiko atvejų, kai nutraukus darbo sutartį tarp darbuotojo ir darbdavio kyla ginčų, kuriuos sprendžia Darbo ginčų komisija. Tačiau kartais, neradus kompromiso, kreipiamasi net į teismą. Tad ką reikėtų žinoti?

Svarbu pasirinkti tinkamą darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Darbo kodekse (DK) numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama:

• šalių susitarimu;
• vienos iš šalių iniciatyva;
• darbdavio valia;
• nesant šalių valiai;
• mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
• kai neįmanoma nustatyti darbdavio, fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;
• dėl kitų DK ir įstatymuose nustatytų pagrindų.

Geriausiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu laikomas nutraukimas šalių susitarimu, tačiau ne visada pavyksta rasti bendrą ir abi šalis tenkinantį sprendimą. Kokiais atvejais nutraukus darbo sutartį darbdavys turėtų išmokėti atitinkamo dydžio išeitinę išmoką ir kokie įspėjimo terminai taikomi?

Nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu gali pasiūlyti bet kuri iš šalių. Pasiūlymą reikia pateikti raštu, įvardijant visas darbo sutarties nutraukimo sąlygas (sutarties pabaigos datą, kompensacijos dydį, nepanaudotų atostogų suteikimo ir atsiskaitymo tvarką). Jeigu atsakančioji šalis sutinka su pasiūlymu, sutikimą turi išreikšti raštu. Neatsakius per 5 darbo dienas, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nutraukiant darbo santykius šalių susitarimu, abi šalys sprendžia, mokėti išeitinę išmoką ar ne, jei taip, kokio dydžio.

Darbuotojas be svarbių priežasčių gali nutraukti darbo sutartį – darbdaviui turi pateikti raštišką prašymą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatytos paskutinės darbo dienos. Tokiu atveju išeitinė išmoka nemokama. Jeigu darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, užtenka darbdavį įspėti likus 5 darbo dienoms iki numatytos paskutinės darbo dienos. Svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, yra šios: užsitęsusios prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, ilgiau nei 2 mėnesius nemokamas atlyginimas, liga, neįgalumas, artimųjų slauga, sukakęs pensinis amžius. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys privalo išmokėti 2 jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus – 1 VDU dydžio išmoką.

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jį reikia įspėti ne vėliau kaip likus mėnesiui iki numatytos paskutinės darbo dienos. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, taikomas 2 savaičių įspėjimo terminas. Svarbu paminėti, kad šis terminas dvigubinamas, jeigu darbuotojui iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai, o trigubinamas, kai atleidžiami neįgalūs asmenys, nėščiosios ar darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai, kurie turi vaikų iki 14 metų ar augina neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kuri siekia 2 jo VDU. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus – 0,5 jo VDU dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą darbovietėje.

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tai padaryti galima be įspėjimo nemokant išeitinės išmokos. Nutraukiant darbo santykius darbdavio valia, taikomas 3 darbo dienų įspėjimo terminas, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui ne mažiau kaip 6 jo VDU dydžio išeitinę išmoką.

Pasitaiko atvejų, kai darbo sutartį reikia nutraukti, nors tokios valios nepareiškė nė viena sutarties šalis:

1. kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti;
2. kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;
3. kai darbuotojo iki 16 metų vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą reikalauja nutraukti darbo sutartį;
4. kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali atlikti pareigų;
5. į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą priimtas atleidžiamas darbuotojas;
6. institucijos, kuri vykdo nelegalaus darbo kontrolę, kompetentingo pareigūno reikalavimu, nustačius užsieniečio nelegalaus darbo atvejį;
7. kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti.

Darbdavys, sužinojęs apie bent vieną iš išvardytų priežasčių ar gavęs priežastį patvirtinantį dokumentą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo nutraukti darbo sutartį. Jis taip pat turi išmokėti išeitinę išmoką 4 punkte nurodytu atveju (kai darbuotojas dėl sveikatos nebegali eiti pareigų): darbuotojui išmokama 2 jo VDU, jeigu darbo santykiai tęsiasi iki metų – 1 jo VDU dydžio išeitinė išmoka. Taip pat darbdavys darbuotojui privalo išmokėti išeitinę išmoką, kuri siekia 1 jo VDU, o jeigu darbo santykiai tęsiasi iki vienų metų – 0,5 jo VDU dydžio išeitinę išmoką, atleidžiant pagal 5 ir 7 punktuose nurodytus atvejus.

Išeitinę išmoką privalu išmokėti ir darbdavio bankroto atveju. Darbuotojus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, atleidžiant grupę darbuotojų – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, reikia raštu įspėti apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Praėjus 15 darbo dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos su darbuotojais nutraukiamos darbo sutartys. Darbdavio bankroto atveju darbuotojui privalu išmokėti 2 jo VDU, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus – 0,5 jo VDU dydžio išeitinę išmoką.

Bet kuriai sutarties šaliai nusprendus nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas kitą darbo sutarties šalį turi įspėti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įspėjimo termino pabaigos. Nutraukiant darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu išeitinė išmoka nemokama.

Pasibaigus terminuotos darbo sutarties laikotarpiui, kai darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip metus, darbuotojas įspėjamas likus 5 darbo dienoms iki numatomos paskutinės darbo dienos. Jeigu sutartis sudaryta ilgiau nei 3 metams, darbuotoją privalu įspėti likus 10 darbo dienų iki numatomos paskutinės darbo dienos. Nutarus nepratęsti terminuotos darbo sutarties su darbuotoju, kuris darbovietėje dirbo ilgiau kaip 2 metus, jam išmokama 1 jo VDU dydžio išeitinė išmoka.

Išeitinę išmoką privalu išmokėti ir atšaukus juridinio asmens vadovą. Ji nemokama tuo atveju, kai vadovo atšaukimą lėmė paties vadovo priimti sprendimai ar padaryti veiksmai. Jeigu vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 2 metus, jam reikia išmokėti vieno jo VDU dydžio išeitinę išmoką.

Mirus darbo sutarties šaliai (fiziniam asmeniui), darbdavys konstatuoja, kad baigėsi darbo sutartis. Tokiu atveju išeitinė išmoka nemokama.