Braškių daigų tipas turi lemiamos reikšmės verslinių braškynų produktyvumui ir braškininkystės verslo stabilumui.

Pastaraisiais dešimtmečiais verslinių braškynų plotai Lietuvoje išaugo nuo 360 iki 720 ha. 2021 metais jie užėmė 682 ha. Didėjant verslinių braškynų plotams, iš esmės keičiasi ir braškių auginimo technologijos. Anksčiau vyravo braškių auginimas eilėmis lygiame dirvos paviršiuje. Pastaraisiais metais maždaug pusėje verslinių braškynų taikoma braškių auginimo lašeliniu būdu laistomose, juoda ar balta plėvele mulčiuotose žemose lysvėse technologija. Be to, Lietuvoje versliniai braškynai dera ne tik 2–3 savaites per sezoną. Dėl parinktų skirtingo sunokimo laiko veislių, įvairių technologinių priemonių, skirtų pailginti uogų nokimo sezoną, braškių derėjimo laikotarpis išsiplėtė nuo 2–3 savaičių iki pusės metų.

Dabar šalies versliniuose braškynuose derėjimui paankstinti plačiai taikoma agrodangos priedangų ar polietileninių tuneliukų technologija, leidžianti braškių uogų nokimą paankstinti iki 2–3 savaičių. Seniau buvo tik nedrąsių bandymų braškes auginti paprastuose polietileniniuose šiltnamiuose, o 2021 m. deklaravimo duomenimis, šiuolaikiniuose šiltnamiuose braškynai įveisti jau 10 ha plote.

Tradicinis braškių derėjimo pikas būna birželio pabaigoje–liepos pirmoje pusėje. Uogų sezonui pratęsti sodinamos ne tik labai vėlyvos ar remontantinės veislės, bet ir sudaromas derėjimo konvejeris, dviejų savaičių laikotarpiais veisiant uogynus stambiais šaldytais (frigo) daigais. Nuo gegužės vidurio pasodinti stambūs šaldyti daigai derėti pradeda po 2 mėnesių, t. y. nuo liepos vidurio, kai masinis braškių derėjimas lauke jau pasibaigęs.

Moksliniai tyrimai ir pastarųjų metų gamybinė patirtis parodė, kad taikant įvairias uogų nokimo paankstinimo ir pavėlinimo priemones Lietuvos klimato sąlygomis braškių augintojai gali pelningai uogas rinkai tiekti iki pusės metų, t. y. nuo gegužės vidurio iki lapkričio vidurio. Galima Lietuvoje sunokinti braškes ir žiemą, bet dėl didelių energijos kaštų žieminiams šiltnamiams šildyti ir apšviesti bus labai didelė uogų savikaina ir jas geriau apsimokės atsivežti iš Egipto, Graikijos ar kitų piečiau esančių kraštų.

Trijų tipų daigai

Kai taikomos įvairios auginimo technologijos, siekiant užtikrinti kuo ilgesnį nokstančių uogų laikotarpį, be tinkamų veislių ir inovatyvių auginimo technologijų taikymo, braškininkystės verslo sėkmė labai priklausys ir nuo tinkamų braškių daigų pasirinkimo. Paprastai braškių daigai pagal jų išauginimo specifiką skirstomi į tipus: šviežiai kasti, pikuoti, šaldyti (frigo).

Šviežiai kasti – tai braškių daigai, išauginti reprodukciniuose (specialiai įveistuose retai pasodintuose) braškynuose lauko sąlygomis, leidžiant skrotelėms įsišaknyti laisvoje vietoje šalia retai pasodintų elitinių ar pirmos reprodukcijos (motininių) augalų. Daigai auginami tik pirmamečiame reprodukciniame braškyne, kur vykdoma nepriekaištinga ligų, kenkėjų ir piktžolių kontrolė, ir išskinant žiedynus kereliams neleidžiama auginti uogų. Pašalinus žiedynus galima laiku atlikti reikiamą ligų ir kenkėjų kontrolę, nesuminama aplink augalus dirva. Taip prižiūrimi augalai kur kas anksčiau išleidžia ūsus. Dėl to anksčiau suformuojamos skrotelės, jos anksčiau išsišaknija ir jau vasaros pabaigoje turime kokybiškų, ankstyvam verslinių braškynų veisimui tinkamų daigų.

Pikuoti daigai – tai daigai su uždara šaknų sistema, išauginti specialiose kasetėse. Tam įveisiamas reprodukcinis braškynas lauko sąlygomis lygiame paviršiuje ar plėvele mulčiuotose lysvėse. Visada pageidautina, kad reprodukciniai braškynai būtų įveisti vasaros pabaigoje ir ne vėliau kaip rugsėjo pirmąją dekadą. Jeigu reprodukcinius braškynus tenka veisti pavasarį, tai jie sodinami kuo anksčiau, paprastai balandžio antroje pusėje. Kuo anksčiau įveisti reprodukciniai braškynai, tuo anksčiau augalai leidžia ūsus ir suformuoja skroteles. Vadinasi, anksčiau prisiauginsime kokybiškų daigų ir anksčiau galėsime įveisti verslinius braškynus, skirtus uogoms auginti.

Šaldyti daigai – tai braškių daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Jie auginami taip pat, kaip ir šviežiai kasti, tik skiriasi jų iškasimo laikas ir laikymo sąlygos. Šaldyti ar šviežiai kasti daigai, skirti pavasariniam uogynų įveisimui, reprodukciniame braškyne auginami iki vegetacijos pabaigos. Šių daigų tipai skiriasi tik tuo, kad tradiciniai, šviežiai kasti daigai vegetacijos pabaigoje nekasami, o kasami pavasarį prieš pat verslinių uogynų įveisimą. Šaldyti daigai kasami pasibaigus vegetacijai, kuo vėliau, paskui visą žiemą, iki sodinimo pavasarį, laikomi specialiose saugyklose.

Šaldytų daigų ypatumai

Mūsų tyrimais nustatyta, kad Lietuvos klimato sąlygomis laikyti skirti daigai gali būti kasami pasibaigus vegetacijai, ne anksčiau kaip spalio antroje pusėje. Pietiniuose kraštuose, iš kurių pastaraisiais metais dažniausiai įvežami šaldyti daigai, jie gali būti kasami ir gruodžio ar sausio mėnesiais, jeigu nėra sniego ar įšalo.

Vegetacijos pabaigoje iškasti daigai, skirti laikyti, turi būti nupjautais lapais, surūšiuoti pagal ragelio skersmenį į kategorijas, surišti į ryšulėlius ir sudėti į polietileno plėvele išklotas ir kruopščiai plėvele užklotas dėžutes, kad šaltyje neišdžiūtų. Taip kruopščiai surūšiuoti ir supakuoti braškių daigai laikomi specialioje saugykloje palaikant apie -2 °C temperatūrą. Kadangi daigai laikomi žemoje temperatūroje, vadinami frigo arba tiesiog šaldytais daigais.

Šaldyti braškių daigai pagal ragelio skersmenį yra rūšiuojami į 4 kategorijas: B kategorija, kai ragelio skersmuo 5–9 mm, A kategorija – 10–14 mm, A+ kategorija – 15–22 mm, A++ kategorija – per 22 mm ir šakoti kereliai.

Ploni B kategorijos daigai dažniausiai naudojami toliau paauginti specialiose lysvėse, kad iki vegetacijos pabaigos prisiaugintume stambių daigų su keliais rageliais, kurie pasodinti į šiltnamį po 1 mėnesio žydės ir dar po mėnesio gausiai derės.

Pasirodžiusius A kategorijos daigų žiedynus reikia pašalinti ir leisti augalui derėti tik kitais metais, kai jis sutvirtės, išsišakos ir suformuos daug žiedynų.

A+ ir A++ kategorijų daigai arba specialiai išauginti šakoti kereliai jau gana gausiai dera praėjus 2 mėnesiams po sodinimo.

Uogynų veisimo būdai

Versliniai braškynai veisiami skirtingu laiku ir jų produktyvumą lemia konkrečiam sodinimo laikui pasirinktų daigų tipas. Visada siekiama, kad, įveisus verslinį braškyną, kuo greičiau jis pradėtų derėti.

Vienas nuo seno tinkamų sodinimo laikų, kad kitą vasarą būtų gausus derlius, yra braškių sodinimas antroje vasaros pusėje, iki rugpjūčio trečios dekados. Šiuo laiku kokybiškais daigais įveisti braškynai kitais metais dera gausiai. Šiuo laikotarpiu sodinami šviežiai iš reprodukcinių braškynų kasti arba pikuoti, su uždara šaknų sistema, daigai.

Vėliau braškynus minėtais daigais veisti taip pat galima, bet sodinti juos reikia ne vėliau kaip iki rugsėjo vidurio. Dar vėliau rudenį veistų braškynų būklė pavasarį labai priklausys nuo orų kaitos per žiemojimą. Esant nepastoviai sniego dangai, vėliau rudenį pasodintus daigus iškilnoja, jie pašąla. Peržiemojusių tokių braškynų būklė ir derlius gali būti gana prastas.

Pavasarį verslinius braškynus reikia veisti kuo anksčiau prasidėjus vegetacijai. Šiam tikslui tinka visų tipų braškių daigai. Tinka reprodukciniuose braškynuose išauginti šviežiai kasti daigai, tinka pernai metais išauginti pikuoti daigai. Taip pat pavasarį sodinti labai tinka pastaraisiais metais išplitę iš piečiau esančių valstybių įvežti šaldyti daigai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pavasarinį braškynų įveisimą pavėliname iki braškių žydėjimo (maždaug iki gegužės antros dekados), tada geriausiai tinka tik saugyklose tinkamai išlaikyti šaldyti daigai.

Žinotina, kad pavasarį įveistuose braškynuose sodinimo metais uogų derlius bus labai mažas ir ekonomiškai nevertingas, todėl per braškių žydėjimą žiedynus reikia nuskabyti. Taip galima sukaupti daugiau maisto medžiagų ateinančių metų derliaus formavimui.

Jei naudojame stambius A++ ar specialiai išaugintus su keliais rageliais šaldytus daigus, jie yra suformavę kelis žiedynus su daug žiedų ir pasodinti po mėnesio pradeda žydėti, dar po mėnesio pradeda derėti. Tokiais stambiais šaldytais daigais įveistas braškynas duoda gausų ir kokybiškų uogų derlių sodinimo metais. Neatsitiktinai tokiais stambiais ir kokybiškais daigais veisiami braškynai šiltnamiuose.

Taip pat tokius stambius šaldytus daigus galima sodinti lauko sąlygomis nesezoniniam derliui gauti. Sodinti reikėtų intervalais kas 2 savaites, pradedant gegužės viduryje ir tęsti vėliau kas 2 savaites. Gegužės viduryje pasodinti stambūs daigai pradės žydėti birželio viduryje, o sunokusias uogas jau bus galima pradėti skinti nuo liepos vidurio. Tad, taikant tokią technologiją, įveistų braškynų derėjimas prasideda tada, kai tradiciškai lauko sąlygomis auginamų braškių derlius jau baigiasi. Tiesa, patirtis parodė, kad kuo vėliau įveistas braškynas, tuo derlius mažesnis, nors frigo daigai ir tokios pačios kokybės.

Veisiant uogynus, visada reikia prisiminti, kad verslinių braškynų produktyvumą ir ekonominį stabilumą užtikrina ne tik tinkamai parinkta veislė ir nepriekaištinga jų priežiūra, bet ir tinkamai parinktas braškių daigų tipas bet kuriam verslinių braškynų veisimo laikotarpiui.