Siekiant gausaus javų derliaus itin svarbu suderinti tręšimą azotu ir siera, nes ji pagerina azoto pasisavinimą iš dirvožemio ir trąšų, skatina augaluose aminorūgščių sintezę.

Iki XX a. 8–9 dešimtmečio į sierą buvo žiūrima kaip į taršos šaltinį, tačiau, iš oro sumažėjus iškrentamos sieros junginių kiekiui, sumenkus sieros turinčio superfosfato gamybai, padidėjus augalų derliams, imtas fiksuoti jos trūkumas augaluose. Dėl šio trūkumo sutrinka fotosintezės procesas, javų grūduose sulėtėja baltymų sintezė, daugiau juose kaupiasi nebaltyminio azoto.

Augalų apsirūpinimas siera didele dalimi priklauso nuo judriosios sieros kiekio dirvožemyje. Ten ji daugiausia yra kaip sulfatai, kuriuos, kaip ir nitratus, mažai absorbuoja smulkios dirvožemio dalelės, o didžioji dalis yra dirvožemio tirpale, todėl greitai migruoja profiliu ir linkę išsiplauti.

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad mineralinės sieros daugiau yra sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, rudenį daugiau lieka po rapsų, žiemkenčių, mažiau būna po vasarojaus ir daugiamečių žolių, ganyklų plotuose. Atskirais metais mineralinės sieros kiekis labai įvairuoja, o 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksniuose šio elemento dažnai būna daugiau nei paviršiniame 0–30 cm sluoksnyje.

Labai svarbu tręšimą siera derinti su tręšimu azoto trąšomis, kadangi siera padidina azoto pasisavinimą iš dirvožemio ir trąšų, skatina augaluose aminorūgščių sintezę. Optimizuojant tręšimą azotu ir siera svarbu remtis augalų cheminės sudėties analizėmis ir dirvožemio tyrimais. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad sieros trąšos didina rapsų ir javų derlių, o augalų cheminė sudėtis patvirtina faktą, kad augaluose jos dažnai trūksta.

Tačiau reikia pripažinti, kad siera didina žemės ūkio augalų derlių ne visada, nes tam įtakos turi ne tik judriosios sieros kiekis dirvožemyje, bet ir azoto normos, formos ir tręšimo laikas. Būtent šie klausimai šiandien svarbūs žemdirbiams, o tręšimo azotu su siera suderinamumas yra ypač svarbus.

Optimalaus azoto ir sieros kiekio nustatymas

LAMMC Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje 2019–2021 m. atlikti tyrimai siekiant nustatyti žieminiams kviečiams optimalų azoto ir sieros trąšų kiekį, santykį, jų įtaką augalams ir dirvožemiui.

Dirvožemis – tipingas Vidurio Lietuvai – karbonatingas išplautžemis, jame vidutinio sunkumo priemolis slūgsojo ant sunkaus priemolio. Ariamajame sluoksnyje pH vyravo 6,1–7,0, judriųjų fosforo ir kalio nustatyta daugiau nei vidutiniškai. Tyrimų metais pavasarį, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai, dirvožemyje mineralinio azoto (N_min) 0–60 cm sluoksnyje nustatyta 14,4–18,5 mg/kg, o mineralinės sieros (S_min) – 6,3–8,0 mg/kg. Pagal vertinimo skalę ir mineralinio azoto, ir sieros buvo labai daug.

Tyrime naudotos azoto trąšų normos buvo išbertos per du, o didesnės normos – per tris kartus. Pavasarį pirmas tręšimas azotu vykdytas tik atsinaujinus augalų vegetacijai, antras – krūmijimosi pabaigoje, trečias – vėliavinio lapo tarpsniu. Siera kviečius tręšėme pavasarį per pirmą tręšimą.

Tyrimų variantai:

• 1) 105 (60 + 45) kg/ha azoto,
• 2) 105 (60 + 45) kg/ha azoto + 15 kg/ ha sieros,
• 3) 105 (60 + 45) kg/ha azoto + 30 kg/ha sieros,
• 4) 165 (90 + 45 + 30) kg/ha azoto,
• 5) 165 (90 + 45 + 30) kg/ha azoto + 15 kg/ha sieros,
• 6) 165 (90 + 45 + 30) kg/ha azoto + 30 kg/ha sieros,
• 7) 225 (120 + 45 + 60) kg/ha azoto,
• 8) 225 (120 + 45 + 60) kg/ha azoto + 15 kg/ha sieros,
• 9) 225 (120 + 45 + 60) kg/ha azoto + 30 kg/ha sieros.

Tręšimui naudota amonio salietra (N_34,4) ir amonio sulfatas (N₂₁ S₂₄).

Šiame derlingame dirvožemyje trijų metų vidutiniais duomenimis, tręšimas siera azoto trąšų fonuose – N₁₀₅, N₁₆₅, N₂₂₅ žieminių kviečių grūdų derliaus nedidino arba didino labai nedaug – 0–4,2 proc., esminis padidėjimas nustatytas tik tręšiant didesne sieros norma (S₃₀) ir tik dviejuose azoto fonuose: N₁₀₅ ir N₂₂₅.

Atskirais tyrimų metais sieros trąšų įtaka grūdų derliui buvo nevienoda. Tręšiant didžiausia sieros norma (S₃₀), grūdų derliaus priedas skirtinguose azoto fonuose svyravo nuo -0,03 t/ha iki 0,25 t/ ha. Įtakos tam turėjo judriosios sieros kiekis dirvožemyje ir meteorologinės sąlygos. 2019 ir 2020 m. patręšus kviečius azotu ir siera, visą mėnesį buvo sausi orai: kritulių kiekis 2019 m. balandį buvo vos 0,2 mm, o 2020 m. tą patį mėnesį – 2,1 mm. Dėl to augalai tais metais iš trąšų negalėjo normaliai pasisavinti maisto medžiagų. 2021 m. balandį kritulių iškrito 47,1 mm, drėgmės režimas buvo pakankamas ir tolygus visą mėnesį, tad palankus maisto medžiagoms pasisavinti.

Tręšimo poveikis javų produktyvumo elementams

Tiriant naudojamų priemonių poveikį pagrindiniam rodikliui – derliui, svarbu nustatyti jų įtaką atskiriems žieminių kviečių produktyvumo elementams. Kodėl tai svarbu? Pagrindiniai javų produktyvumo elementai – produktyvūs stiebai, grūdų skaičius varpose ir grūdų masė. Tarkime, mūsų tiriama priemonė skatino augalų krūmijimąsi, varpų vystymąsi, bet mes neatsižvelgėme į tai, nepaskatinome augalų maitinimosi formuojantis grūdams. Tuomet grūdai bus smulkūs, prastos kokybės. Arba kitas variantas: sakykime, kad mūsų tiriamos priemonės augalą veiks grūdų pildymosi tarpsniu, bet neturės įtakos produktyvių stiebų formavimuisi. Pasėlis bus retas ir, nors grūdai bus stambūs, geros kokybės, derlius bus mažas. Šie pavyzdžiai rodo, kad reikia rasti optimalų augalų mitybos sprendimą.

Mūsų tirtas tręšimas azotu ir siera turėjo įtakos produktyvių stiebų kiekiui ir grūdų skaičiui varpose, tačiau ta įtaka taip pat skyrėsi atskirais tyrimų metais.

Tyrimų metais produktyvių stiebų skaičius laukeliuose svyravo nuo 523 iki 669 vnt./kv. m. Sieros trąšos didino produktyvių stiebų skaičių. Didžiausias jų poveikis (1,3–14,7 proc.) produktyvių stiebų skaičiui nustatytas 2021 m., kai buvo palankiausios meteorologinės sąlygos joms pasisavinti. Visuose azoto fonuose efektyvesnė buvo didesnė (S₃₀) sieros trąšų norma. Visais tyrimų metais grūdų skaičiui varpose didžiausia sieros trąšų įtaka nustatyta N₂₂₅ azoto trąšų fone.

Tiriant 1 000 grūdų masę nustatyta tik masės padidėjimo tendencija atskirais tyrimų metais. Statistiškai patikimų duomenų negauta.

Baltymų kiekis grūduose statistiškai patikimai padidėjo tik vienais tyrimų metais ir tik azoto fone N₁₆₅. Manome, kad tam įtakos turėjo meteorologinės sąlygos. Kiti tyrėjai taip pat nurodo aplinkos sąlygų įtaką azoto ir sieros trąšų efektyvumui kviečių pasėliuose.

Mūsų gauti trejų metų duomenys rodo, kad sieros trąšų poveikis žieminių kviečių grūdų derliui buvo nevienodas. Negavome to, ko tikėjomės – pastovaus ir patikimo derliaus priedo. Manome todėl, kad dirvožemyje mineralinės sieros koncentracija tyrimų metais buvo didelė ir labai didelė. Todėl galime teigti, kad prieš tręšiant siera būtina dirvožemyje ištirti Smin koncentraciją ir tik tuomet spręsti, ar reikia tręšti.