Įvairių organinių mulčių naudojimas daržininkystėje, sodininkystėje ir net auginant lauko augalus yra populiarus įvairiose šalyse. Visi gerai žino ir naudoja polietileno plėveles, tekstilę. Populiaru mulčiuoti ir dažnai pjaunama vejų žole. O ar girdėjote apie mulčiavimą organinių medžiagų granulėmis?

Aišku, populiariausi mulčiai ten, kur trūksta drėgmės ir labai svarbu išvengti jos nuostolių auginant žemės ūkio augalus: Indijoje, Pakistane ir pan. Tačiau mulčiavimas yra populiarus ir tose šalyse, kur drėgmės trūkumas nėra ribojantysis veiksnys – Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse. Mulčiavimas ypač naudojamas auginant daržoves, braškes, vaismedžių sodinukus.

Palaiko dirvoje drėgmę ir saugo nuo piktžolių

Mulčiavimo nauda yra neginčijama. Tai pirmiausia padeda išlaikyti dirvožemyje esančią drėgmę, slopina piktžolių dygimą ir atžėlimą, palaiko pastovesnę dirvožemio temperatūrą, taip pat padeda užkirsti kelią dirvožemio erozijai. Mulčias tampa trąša, keičia dirvožemio pH reikšmę, o tai yra svarbus dirvožemio derlingumo veiksnys.

Gamtinės žemdirbystės propaguotojai teigia, kad kompostavimas yra nuostolingas procesas – yrant organinėms liekanoms, į aplinką išsiskiriantį anglies dioksidą efektyviau gali panaudoti augalai, kai organinės liekanos ne kompostuojamos, o paskleidžiamos kaip mulčias pasėlyje, šalia augalų.

Beje, jau nemažai tyrimų atlikta su gyvaisiais mulčiais – VDU Žemės ūkio akademijos profesoriaus Kęstučio Romanecko vadovaujamas mokslininkų kolektyvas tiria gyvųjų mulčių panaudojimą cukrinių runkelių pasėlyje, auginant juos organinėje žemdirbystės sistemoje. Čia gyvieji mulčiai (tarpueiliuose įsėti greitai augantys augalai) gali atlikti įvairų vaidmenį: stelbti piktžoles, didinti biologinę įvairovę (artinant pasėlį prie natūralios augalų bendrijos), mažinti maisto medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio (tų, kurių nepaima žemės ūkio augalai).

Pakistane mokslininkų atliktame bandyme tarp naudotų cheminių priemonių piktžolių kontrolei bei organinio mulčio nebuvo nustatyta esminių skirtumų: mulčiui panaudojant skirtingų augalų – ryžių, saulėgrąžų ir kukurūzų – liekanų derinius, buvo gautas panašus piktžolių stelbimo rezultatas kaip naudojant herbicidus, turinčius tokias veikliąsias medžiagas kaip s-metolachloras + atrazinas.

Atsiranda vis įvairesnių organinių mulčių. Augalų mulčiavimas pasėlių liekanomis turi didelę reikšmę ir naudą ekologinėje žemdirbystėje kovojant su piktžolėmis. Mulčiui ruošti galima naudoti organines atliekas, liekančias nuo įvairių pasėlių: kviečių šiaudus, kukurūzų stiebus, saulėgrąžų stiebus ir jų lukštus, riešutų kevalus, kavos pupelių lukštus ir kt.

Mulčiavimas granulėmis: kokie pranašumai?

Taip pat gaminant mulčią galima sumaišyti kelis augalus. Dažniausiai organinės liekanos perdirbamos (apdorojamos), kad jas būtų patogiau paskleisti, jų poveikis būtų ilgesnis ir stipresnis. Pavyzdžiui, daugelio augalų pasėlius galima mulčiuoti javų šiaudais – juos susmulkintus galima išpurkšti pašarų dalytuvu, o nuo augalų „atkapstyti“ (jei reikia) paprasčiausia lazda. Tačiau galima iš šiaudų pagaminti granules ir jas naudoti kaip mulčią.

Granulės taip pat gaminamos iš žemės ūkio ir maisto pramonėje susidarančių atliekų – tokių kaip palmių aliejaus biomasė, ryžių šiaudai, vynuogių išspaudos ir kt. Galima skirtingų rūšių biomasės atliekas maišyti su kitais priedais, kurie yra natūralūs klijai (pavyzdžiui, skirtingi vynmedžių ūglių ir kamštienos mišiniai).

JAV sukurtoje ir užpatentuotoje šiaudų granulių gamybos technologijoje, pagrindžiant kam gali būti panaudojamas produktas, nurodoma, kad jis puikiai tinka mulčiavimui. Gaminant iš šiaudų granules reikia daug energijos sąnaudų, jų kaina yra nemaža, tačiau granules lengviau ir patogiau paskleisti, jų reikia visai plono sluoksnelio.

Dar labai svarbu, kad granulės lengvai absorbuoja vandenį ir taip pat pamažu jį garina, palaikydamos dirvožemio drėgnį, neleidžiant jam išdžiūti. Tai labai svarbu per sausras. Šiaudų granulės pranašesnės už šiaudų mulčią tuo, kad jos tolygiau gali uždengti paviršių ir nedelsiant „išsipūsti“ esant rasos drėgmei. Drėgnos granulės yra sunkesnės už šiaudus, taip jas sunkiau nuneša vėjas. Taip pat, gaminant granules, į jas galima įmaišyti ir kitų medžiagų, tokių, kaip trąšos, sėklos.

Bandymų stotyje vykdyti eksperimentai

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje vykdomame eksperimente šiaudus nedideliuose eksperimento laukeliuose skleidėme rankomis, šiek tiek pasaugodami dygstančius svogūnus, o išpylus granules iš maišo ant dirvos paviršiaus galima lengvai pasklaidyti grėbliu. Užteko vieno sluoksnio granulių, kad po paros turėtume vientisą, nestorą dirvos paviršiaus dangą.

2018 m. pavasarį ir vasaros pradžioje tikrai labai trūko drėgmės, tad mulčiuodami nuogąstavome, kad granulės neišbrinks ir neatliks mulčio funkcijos, ypač paskleistos plonu sluoksniu. Tačiau pasirodė, kad joms išbrinkti užtenka rasos – po dviejų naktų granulės buvo išbrinkusios ir masė pasiskleidusi pakankamai vienodu sluoksniu.

Atlikus dirvožemio drėgmės tyrimą paaiškėjo, kad granulės atliko ir ne visai pageidautiną darbą – dirvožemio drėgmė šiaudų ir saulėgrąžų lukštų granulėmis mulčiuotuose laukeliuose praėjus savaitei po mulčio paskleidimo buvo esmingai keliais procentais mažesnė, palyginti su nemulčiuotais laukeliais. Taip pat ir su mulčiuotais negranuliuotais organiniais mulčiais – žole, šiaudais.

Vėliau kas dvi savaites atliekant dirvožemio drėgmės tyrimą nustatyta, kad dirvožemio drėgmė eksperimento laukeliuose susilygino ir pasidarė didesnė granulėmis mulčiuotuose laukeliuose. Mūsų nedidelis patyrimas mulčiuojant granulėmis rodo, kad nereikia mulčiuoti storu sluoksniu – užtenka 1–1,5 cm. Kitaip gali atsirasti problemų – per stora susidariusi mulčio danga išbrinkus granulėms palaiko drėgną ir vėsesnį dirvožemį, o tai augalams irgi ne visada naudinga.

Lauko eksperimente mulčiai buvo paskleisti skirtingo storio sluoksniu. Po storesniu granulių mulčio sluoksniu augę svogūnai karštą ir sausą vasarą buvo dideli, piktžolių pasėlyje buvo nedaug, tačiau nuėmus derlių kilo įtarimų, kad drėgnai augę svogūnai bus pažeisti grybinių ligų ir blogiau laikysis. Šiuo metu tebevykdomas tyrimas – svogūnų ėminiai laikomi vienodomis sąlygomis ir bus įvertinta, kaip jie išsilaikys iki pavasario.

Beje, eksperimente naudojome ir retą mulčią – saulėgrąžų lukštų granules. Šis mulčias taip pat puikiai išbrinko, gerai stabdė piktžolių dygimą ir daugiamečių piktžolių atžėlimą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad saulėgrąžos turi alelopatinį poveikį, stabdantį kitų augalų sėklų dygimą. Svogūnų derlius saulėgrąžų lukštų granulėmis mulčiuotuose laukeliuose buvo esmingai didesnis, palyginti su svogūnų derliumi nemulčiuotuose laukeliuose ir esmingai nesiskyrė nuo svogūnų derliaus kitais organiniais mulčiais – dažnai pjaunama vejų žole ir šiaudais – mulčiuotuose laukeliuose.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad visi eksperimente tirti mulčiai turėjo teigiamos įtakos svogūnų derlingumui. Saulėgrąžų lukštų granulėmis mulčiuotame laukelyje derlingumas buvo 2,1 karto didesnis, palyginti su nemulčiuotu lauku, taip pat ir žole mulčiuotuose laukeliuose nustatytas dviem kartais didesnis derlingumas. Mažiausiai įtakos derlingumui turėjo šiaudų granulių mulčias – jame augusių svogūnų derlingumas buvo didesnis tik 1,2 karto, palyginti su nemulčiuotu laukeliu.

Vejų žolė – pigu ir veiksminga

Dažnai pjaunama vejų žolė jau seniai žinoma kaip vienas geriausių organinių mulčių – tai ne tik puiki piktžolėtumą mažinanti priemonė, bet ir naudinga augalų trąša, dirvoje gyvenančių mikro- ir makroorganizmų maisto šaltinis. Po žolės mulčio sluoksniu sliekų būna gausu – gerokai gausiau negu po kitų organinių mulčių sluoksniu.

Ilgamečius vejų žolės mulčio tyrimus atlikusios ASU mokslininkės Darija Jodaugienė ir Rita Pupalienė sukaupė įvairių žinių apie įvairiapusį šio mulčio poveikį ir naudojimo ypatumus. Vejų žolės mulčias greičiau suyra ir jo poveikis piktžolių kontrolei vasaros pabaigoje sumažėja, todėl, auginant ilgos vegetacijos augalus, galima mulčiavimą žole pakartoti antrojoje vasaros pusėje. Mulčiuojant vejų žole, kaip ir kitais organiniais mulčiais, svarbus mulčio sluoksnio storis. Šiame lauko eksperimente naudojome 7 ir 12 cm storio žolės mulčio sluoksnį, o sausą vasarą net plonesnis sluoksnis efektyviai mažino piktžolių dygimą ir atžėlimą iki svogūnų derliaus nuėmimo.

Aišku, pavienės daugiametės piktžolės gali peraugti mulčio sluoksnį, bet jos būna „ištįsusios“, lengviau jas išrauti. Eksperimentui pasirinkome piktžolėtą plotą – nemulčiuotuose laukeliuose gausiai dygo trumpaamžės piktžolės, žėlė daugiametės. Nemulčiuoti laukeliai nuo eksperimento pradžios išsiskyrė piktžolių gausumu.

Taigi, jei turime augalinių liekanų ar pasitaiko galimybė jų gauti, įsigyti – pasinaudokime ir turėsime didesnį daržovių derlių negu augindami jas nemulčiuojant. Nenaudodami trąšų, beveik neravėdami galėsime džiaugtis savo užaugintomis daržovėmis.