Tradicinė bemaž visų svarbiausių žemės ūkio profesionalams skirtų parodų programos dalis – geriausios technikos karūnavimo ceremonija. Šiųmetinė „Ką pasėsi... 2019“ nebuvo išimtis: net 8 Lietuvos bendrovės, pristačiusios geriausius darbo įrankius, čia buvo pagerbtos ir apdovanotos medaliais. Tačiau kas lieka nutilus fanfarų ir šventinių mandagybių aidui? Ar titulai tampa legaliu verslo dopingu? Ar pirkėjams svarbios ekspertų įžvalgos, kokie inžineriniai sprendimai gali sukurti konkurencinį pranašumą? Apie tai pokalbiai su keletu laureatų.

Reveransas „smulkmenoms“

Bendrovės „Rovaltra“ pardavimų vadovo Justo Lukšto pasiūlymą nuo parodos dalyvių keliamo triukšmo pasislėpti traktoriaus Valtra A114 HiTech4 kabinoje iš pradžių palaikiau nesusipratimu. Bet vos tik spragtelėjo durelių užraktas, buvau priverstas atsiprašyti už viską, ką spėjau pagalvoti apie tokį planą dar prieš keletą akimirkų: garso izoliacija čia lygintina su Premium klasės lengvųjų automobilių.

Iš tiesų per keliolika pastarųjų metų žemės ūkio technikos pasaulyje daug kas pasikeitė beveik neatpažįstamai. Šiandien prieš lipant į traktoriaus kabiną norisi švariai nusiplauti rankas (patys traktorių gamintojai tvirtina, kad nei tepaluoti pirštai, nei skysčiai kabinoje nieko negąsdina), nes darbuotis teks naudojant lietimui jautrius ekranus, į kuriuos perkelta didžioji dalis valdymo funkcijų.

Beje, netgi pakopos, kuriomis palypėjama į kabiną, Valtra A114 HiTech4 atveju sudėliotos taip ergonomiškai, kad jomis žengiant jautiesi visiškai saugiai ir nesidairai porankių ar kokios nors kitos įsitverti tinkamos atbrailos.

„Statistika liudija, kad bemaž 75 proc. įvairių traumų traktorių vairuotojai patiria lipdami į kabiną ar išlipdami iš jos. Įvardiję problemą „Valtra“ konstruktoriai ėmėsi ieškoti būdų, kaip ją minimizuoti, ir konstrukciją šlifavo tol, kol ši „smulkmena“ liovėsi kelti rūpesčių, – sako J. Lukštas. – Dar vienas akivaizdus pavyzdys, kad suomiai labai daug dėmesio skiria detalėms – priekinio lango valytuvai. Daugelyje kitų traktorių jie montuojami prie kabinos viršaus ir braukia vandenį bei purvą pusmėnuliu žemyn. „Valtra“ valytuvų mechanizmą sumontavo variklio gaubto aukštyje ir paleido judėti bemaž 270 laipsnių kampu, todėl čia bet kokiomis oro sąlygomis galima matyti ir priekinių ratų zoną“.

Pasak jo, tas pats pasakytina ir apie kapoto formą – traktoriaus „nosis“ nuleista žemyn taip, kad kuo mažiau užstotų judėjimo trajektoriją. Posūkio vidinis spindulys viso labo 4,01 m – metru mažesnis nei kompaktinės klasės hečbeko Volkswagen Golf. Norint patikrinti variklio alyvos lygį nereikia atidarinėti kapoto. Visi hidraulikos komponentai sumontuoti kairėje pusėje, todėl prireikus kažką koreguoti nereikia tuščiai vaikščioti ratais.

„Valtra“ atstovybės Lietuvoje darbuotojai, pasakodami apie naujausią ir moderniausią mažos galios serijos modelį A114 HiTech 4, prisipažįsta, kad ir parodoje „Ką pasėsi... 2019“ tikėjęsi sulaukti eksponatų vertinimo komisijos dėmesio. Ši mašina, prieš porą metų pakeitusi Valtra A3 serijos techniką, itin sėkmingai pasirodė ir prestižinėse parodose. Jau debiutinėje parodoje „SIMA 2017“ traktorių iki 150 AG kategorijoje iškovotas prestižinis „Metų mašinos“ titulas. Tų pačių metų rudenį Hanoveryje vykusioje parodoje „Agritechnika 2017“ rinkos naujokas pateko į universalių traktorių finalistų penketuką, besivaržiusių dėl „Metų traktorius 2018“ geriausio universalaus traktoriaus (Best Utility category) trofėjaus. Pernai balandį Esene Valtra A4 serija įvertinta tarptautiniu dizaino ir komunikacijos dizaino apdovanojimu „Red Dot Design Award 2018“ komercinių transporto priemonių klasėje už aukštą dizaino kokybę.

Kokios savybės ekspertams pasirodė svarbiausios? Jų teigimu, vien palyginus „sausas“ technines charakteristikas galima fiksuoti, kad šis „Valtra“ inžinierių kūrinys bent penkiose pozicijose gali pasigirti geriausiais šios technikos klasės rodikliais: bazinis svoris su pilnais bakais 4 500 kg, maksimali leistina priekinės ašies apkrova 3 500 kg, maksimali leistina galinės ašies apkrova 6 400 kg, maksimali leistina bendra masė 8 500 kg, posūkio spindulys 4,01 m. Traktorius, veždamas beveik tiek, kiek sveria pats, gali lėkti maksimaliu 40 km/val. greičiu.

Ypač daug teigiamų atsiliepimų sulaukė nauja šio traktoriaus transmisija. Reikšmė slypi jau pavadinime: „HiTech“ reiškia tai, kad transmisija reversuojama eigoje, o skaičius „4“, kad sistema turi 4 pakopų planetinį dinaminį reduktorių. Lig šiol „Valtra“ vidutinės galios traktoriuose su pakopine transmisija buvo naudojamas 3 pakopų (3PS – 3 Power Shift), atsiradus paklausai, įdiegtas 5 pakopų (5PS – 5 Power Shift) planetinis dinaminis reduktorius su 4 kartos automatine valdymo sistema, kuri automatiškai labai tiksliai sinchronizuoja pavaras ir diapazonus. Mechanizmas veikia sklandžiai tarsi bepakopė transmisija, kartu suteikdamas tokias dinamines savybes, kurios ypač vertingos dirbant sunkius jėgos darbus, taip pat tausoja degalus ir ilgina mašinos mechanizmų naudojimo laiką. Be to, ši sistema kelia darbo našumą, nes automatinė valdymo sistema parenka ekonomiškai naudingą ir saugią bet kokioje situacijoje pavarą, taip išlaisvindama vairuotoją nuo rutininio pavarų perjunginėjimo stebint kintantį prikabintų darbo mašinų ar priekabų pasipriešinimą traukai.

Turint galvoje, kad mažos galios traktorių rinkoje dėl paprastumo ir pigumo dažniausiai montuojamos mechaninės pakopinės pavarų dėžes su „sausa“ sankaba, „šlapia“ sankaba ir elektrohidraulinis reverso mechanizmas laikytinas dideliu žingsniu darbo našumo ir ekonomiškumo link. Transmisija yra modulinės konstrukcijos, tai dar vienas privalumas, mažinantis gamybos ir priežiūros kaštus, o krumpliaratinės sraigtinės pavaros dirba stebėtinai tyliai, didina pavarų patikimumą ir perduodamą galingumą, mažina triukšmo ir vibracijų lygį. Tai neabejotinai teigiamai veikia žmogų ir aplinką.

Transmisijoje sumontuotas 4 pakopų (dvieilis planetinis) dinaminis reduktorius ir 4 diapazonų (A, B, C, D ) dėžė, o tai lygu 16 pavarų pirmyn + 16 atgal (su eigos lėtintuvu 32 + 32). Dinaminio reduktoriaus pakopoms eigoje perjungti galimi du automatiniai režimai AUTO 1 ir AUTO 2, diapazonų perjungimas valdomas elektrohidrauliniais mygtukais arba galima užprogramuoti, kad keičiant važiavimo kryptį automatiškai būtų pakeistas diapazonas ir dinaminio reduktoriaus laipsnis, pavyzdžiui, A2 pirmyn, B1 atgal. Pagal pastaruosius požymius šią transmisiją galima įvardyti „pusiau dinamine transmisija“.

Pasak J. Lukšto, pastaraisiais metais ūkininkai išmoko itin detaliai analizuoti, kuriame darbų etape kokios sąnaudos patiriamos ir kaip jas galima optimizuoti, todėl technika, padedanti tiek taupyti degalus, tiek tiksliai naudoti trąšas bei augalų apsaugos priemones, įgauna gerokai didesnę vertę.

„Prie naujausių Valtra mašinų per ISOBUS padargų valdymo sistemą prijungus purkštuvą, barstytuvą ar kurį kitą įrenginį, visą chemiją galima paskleisti dirvoje 2,5 cm tikslumu. Dirbant su senos kartos traktoriais, neturinčiais navigacijos sistemos, nuo idealios trajektorijos paprastai nukrypstama iki 30 cm, todėl dideliuose laukuose „lygioje vietoje“ galima arba labai daug pralošti, arba labai daug išlošti: taupomas tiek dylančių komponentų resursas, tiek eksploatacinės medžiagos, tiek sėklos, tiek trąšos“, – vardija „Rovaltra“ atstovas.

Valdymas itin sudėtingu ir specialaus pasirengimo reikalaujančiu dalyku atrodo tik tol, kol naujosios technologijos nėra išbandomos praktiškai. Net vyresnės kartos ūkininkai prietaisų skydelyje ir ekranuose pateikiamų simbolių reikšmes žino kaip „Tėve mūsų“, o dėl intuityvaus valdymo XXI amžiaus inovacijas „prisijaukina“ neįtikėtinai greitai, kaip ir naujo modelio išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.

„Nors panašia kryptimi evoliucionuoja daugelio žemės ūkio technikos gamintojų mašinos, prestižiniais laikomi prizai ar medaliai skiriami tiems, kurių sprendimai optimaliausi, lengviausiai perprantami, draugiškiausi naudotojui, o pati „geležis“ paprasčiausiai prižiūrima. Šia prasme „Valtra“ iš tiesų yra vienas iš neginčijamų lyderių. Kitas klausimas – ar skambūs titulai padeda darbuotis Lietuvos rinkoje? Gali nuskambėti kaip erezija, tačiau mums tokie dalykai neretai pakiša koją, nes dėl Vakarų Europoje sukeliamo ažiotažo ir išaugančios paklausos mes savo užsakymų turime laukti gerokai ilgiau. Kadangi daugeliui ūkininkų technikos prisireikia „vakar iki pietų“, bet kokios kalbos apie „keletą mėnesių“ mūsų krašte yra didesnis blogis už afrikinį kiaulių marą“, – juokauja „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis.

Gero serviso koziriai

Žemės ūkio technikos gamintojui „Massey Ferguson“ mūsų šalyje atstovaujančios bendrovės „East West Agro“ (EWA) nariai tikina neabejojantys klientų racionalumu ir gebėjimu nepasiklysti inovacijų džiunglėse. Vis dėlto sprendimus, kada ir į kokią techniką investuoti, dažnai lemia ne prestižiniai apdovanojimai, o kur kas labiau proziški dalykai.

„Lietuvoje kasmet parduodama nuo 600 iki 1 000 traktorių. Toks didelis svyravimas beveik visuomet koreliuoja su gamtinėmis sąlygomis, lemiančiomis derlių. Jei „prastais“ metais dėl sausros ar liūčių jis būna apčiuopiamai prastesnis nei „gerais“ metais, technikos paklausa dramatiškai krenta. Nepadėtų net tai, jei koks nors kombainas, traktorius, ritinių presas, krautuvas ar kitas agregatas gautų Nobelio premiją. Tiesiog nėra iš ko investuoti – ūkininkai pirmiausia stengiasi grąžinti kreditus ir kažkaip išgyventi. Jei galimybės leidžia technikos parką atnaujinti, vienu svarbiausių kriterijų, lemiančių galutinį sprendimą – ne darbinės charakteristikos, geras prekinio ženklo vardas, bet jo atstovų siūlomas servisas“, – įsitikinęs bendrovės EWA pardavimų vadybininkas Mindaugas Cironka.

Jo teigimu, įmonė, kuri siūlo solidžias garantijas ir kuri gali itin operatyviai sureaguoti į kliento signalus dėl kokio nors gedimo, visuomet turės daugiau šansų sudaryti sandorį. Tai visiškai logiška, nes žemės ūkio technika intensyviausiai eksploatuojama per sėją ir derliaus nuėmimą. „Labai dažnai šiam darbui tinkamos sąlygos būna savaitę ar dvi, tad jei pusę šio termino neturi svarbiausio įrankio, nes lauki kokios nors detalės, vadinasi, esi priverstas tenkintis per pusę mažesnėmis metinėmis pajamomis. Statyti ant kortos tokių dalykų nenori niekas, todėl galimybės problemas išspręsti per dieną, sulaukti atvykstančios remontininkų brigados ar siūlyti pakaitinę techniką derybose su potencialiais pirkėjais visada yra stiprus koziris. Gal net stipresnis nei galutinė produkto kaina“, – pabrėžia vadybininkas.

Pasak jo, visose pasaulio rinkose dirbančios kompanijos dažnai vienu metu sprendžia kardinaliai priešingus uždavinius. Tarkime, Afrikai „Massey Ferguson“ gamina traktorius, kurie paprastumu gali būti lyginami su bandelės „Trys kapeikos“ receptūra – beveik jokios gigantomanijos, jokios elektronikos, jokių įmantrybių. Daugelis modelių neturi net kabinos. Svarbu, kad būtų patikima. Tuo pat metu į Šiaurės Ameriką keliauja traktoriai monstrai, kur 500 AG jėgos agregatas po variklio gaubtu paprastai būna tik „pradinis statymas“. Europos rinka kur kas labiau rafinuota, todėl čia traktoriai turi tiek išmaniųjų sistemų, kad net kai kurie šiuolaikiniai Premium klasės automobiliai nervingai kamputyje rūko.

„Pačiais bendriausiais bruožais apibūdinant kryptį, kuria žygiuoja konstruktoriai – siekiamybė sukurti paprastą ir efektyvų darbo įrankį, aprūpintą galingu ir griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiu varikliu. Kiekviena kompanija šiuos uždavinius sprendžia skirtingai. Pavyzdžiui, „Massey Ferguson“ naudoja tik AdBlue sistemą, o kai kurie kiti gamintojai po kapotu montuoja viską – ir DPF filtrus, ir EGR sistemas, ir AdBlue. Žinoma, tai leidžia įspūdingai sumažinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį, tačiau paverčia jėgos agregatą sudėtingu ir brangiu“, – pastebi M. Cironka.

Kalbėdamas apie Lietuvos rinkos ypatumus EWA pardavimų vadybininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jaunimas masiškai emigruoja iš kaimų, todėl darbo rankų deficitas tampa vis didesne problema. Dažnai ji sprendžiama perkant gerokai galingesnę techniką, nei būtų logiška pagal dirbamos žemės kiekį. Tai yra pirmenybė teikiama ne įprastomis sąlygomis racionaliu pasirinkimu laikytinam traktoriui su maždaug 100 AG motoru, bet tris ar keturis kartus daugiau arklių turinčiai mašinai, prie kurios kabinami atitinkamo dydžio padargai.

Pinigų mašina

Kompanija „New Holland“ taip pat turi ką švęsti: naujos kartos rotorinis CR Revelation IntelliSense kombainas triumfavo Paryžiuje vykusioje parodoje „SIMA“, kur gavo „Metų mašinos“ karūną savoje kategorijoje. „Lytagra“ kombainų produktų vadybininkas Virginijus Novošinskas klausimus apie pergalę lėmusius veiksnius gliaudo kaip saulėgrąžas.

„Iš tiesų viskas gana paprasta. „New Holland“ inžinieriai sukūrė išskirtinio efektyvumo dviejų rotorių Twin Rotor™ technologiją, kuri gali apie 10 proc. padidinti darbų našumą net itin drėgnomis sąlygomis. Be to, jie iš esmės eliminavo žmogiškos klaidos faktorių, nes derliaus nuėmimo procesas visai automatizuotas. Operatoriui nereikia nieko reguliuoti pačiam – kompiuteriai daviklių informaciją analizuoja ir, esant reikalui, atitinkamas korekcijas atlieka kas 20 s (būtent tiek laiko užtrunka šiaudo kelionė per visus kombaino mechanizmus, kol į bunkerį įkrenta grūdai), parinkdami geriausią veiksmų seką iš 280 mln. galimybių. Kombainas nepavargdamas veikia tol, kol atliekamas numatytas darbas ar bake yra bent lašas degalų“, – šypsosi V. Novošinskas.

Beje, oficialus vidutinis CR Revelation IntelliSense kombaino našumas siekia 100 t/val. Toks rezultatas pasiektas dirbant 8 val., kai nuostoliai neviršijo 1 proc., kuliant 16 proc. drėgnumo ir 11 t/ha derlingumo javus. Geriausias realiomis sąlygomis pasiektas našumas – net 135 t/val., kai per 8 val. buvo nukulta 797,65 t kviečių.

„Kombaine įdiegta IntelliSense sistema kontroliuoja absoliučiai viską, nuo judėjimo greičio, kūlimo mechanizmo, rotorių ir sietų apkrovos, iki grūdų šiukšlingumo ir skaldymo. Specialioje kameroje grūdai apšviečiami ultravioletiniais spinduliais, kurie „atpažįsta“ iš įskilusio grūdo pasirodžiusį krakmolą. Mechanizmas koreguoja reikiamus parametrus tol, kol traiškomų grūdų skaičius sumažėja iki 0,1 proc. Dirbant įprastais būgniniais ir hibridiniais kombainais, toleruotinu buvo laikomas 2 proc. kuliamų grūdų nuostolis. Bet verta paskaičiuoti: jei kviečių kaina siekia 180 Eur/t, derlius – 6 t/ha, nuėmus derlių nuo vieno hektaro „minusas“ siektų daugiau negu 21 eurą. Jei kalbame apie, tarkime, 1 000 ha, nuostoliai neatrodo vaikiški“, – pastebi „Lytagros“ vadybininkas.

Pasak V. Novošinsko, operatoriaus darbas su išmaniuoju kombainu realiai baigiasi nustačius, kokių augalų derlius bus nuimamas, ir pasirinkus vieną iš keturių siūlomų IntelliSense strategijų: „maksimalus našumas“, „fiksuotas našumas“, „geriausia grūdų kokybė“ ar „mažiausi nuostoliai“.

„Pavyzdžiui, nustačius maksimalų 8 km/val. kombaino judėjimo greitį, IntelliSense sistema apskaičiuoja, kad norimą kokybę galima išlaikyti važiuojant greičiau, todėl operatorius bus apie tai perspėtas ir galės veikti dar efektyviau. Mašina pati pamatuos grūdų drėgnumą, padarys atitinkamas žymas virtualiame žemėlapyje ir užfiksuos visus darbo parametrus. Tiesą sakant, žmogui čia bus nuobodu, nes jo funkcijos apsiriboja apsisukimu lauko gale“, – tikina V. Novošinskas.

Kad ūkininkai šiuos dalykus vertina, byloja iškalbingas faktas: per porą pastarųjų metų CR Revelation IntelliSense paklausa išaugo ne keliais procentiniais punktais, o keletą kartų.