23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/06
Austrijos ūkininkai vartotojus pasiekia trumpiausiu keliu
  • Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ LŽŪKT
  • Mano ūkis

Ūkininkus visoje Europoje slegia tos pačios bėdos, kurios lengviau įveikiamos kooperuojantis, parduodant produkciją tiesiogiai iš ūkio, taip suteikiant užaugintai produkcijai pridėtinę vertę. Užtikrinti trumpiausią produkto kelią iki vartotojo, pristatant jam savo ūkio išskirtinumą – tokį būdą renkasi daugelis Austrijos ūkininkų.

Austriją sudaro 9 labai skirtingos federacinės žemės. Dirbama žemė daugiausia išsidėsčiusi palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje šalies dalyje vyrauja miškai, rytuose – kalnai. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieninė ir mėsinė gyvulininkystė.

Žemės ūkiu Austrijoje užsiima apie 4 proc. gyventojų. Vyrauja šeimos ūkiai, ūkininkauja kelios kartos po kelis šimtus metų. Daugelis ūkių nedideli – vidutiniškai vienam ūkininkui tenka keturios karvės ir keliolika hektarų žemės, dirbama dažniausiai ekologiškai.

Tirolio regionas ribojasi su Italija, Šveicarija, Vokietija ir labai skiriasi nuo kitų Austrijos žemių. Alpių kalnai traukia didžiulius turistų srautus tiek vasarą, tiek žiemą, tai pirmaujantis turizmo srityje kraštas. Turizmas šiam kraštui duoda milijardus pajamų, o Austrijos žemdirbių organizacijų atstovai minėjo, kad iš to uždirba ir ūkininkai – Tirolio krašte yra 29 tūkst. nakvynės vietų, dalį jų atvykėliams teikia ir vietos ūkininkai.

Tirolio regiono miesteliuose ir miestuose, pavyzdžiui, Insbruke (apie 150 000 gyventojų ir daugybė turistų), gyvulininkystės ūkiai, fermos yra prie gyvenamųjų namų, netoli prekybos centrų, viešbučių ir bažnyčių – niekas dėl to problemų nemato. Tirolio gyventojai tolerantiški vieni kitų verslams. Be to, ūkininkai Austrijoje neapkraunami papildomais reikalavimais, net ir mėšlas rietuvėse nedengiamas.

Trijų Baltijos šalių žemdirbių grupė Austrijoje viešėjo įmonės „Baltic Vianco“ kvietimu, kad mokytųsi iš užsienio kolegų ir perimtų gerąją patirtį.

Jautienos produkcija – tiesiai iš ūkių

„Gasthof Hallerwirt“ ūkis – tradicinis tipinis Tirolio regiono šeimos ūkis, įsikūręs Oberauracho slėnyje. Ūkis veiklą vysto dviem kryptimis – gyvulininkystės ir turizmo. Svečių namuose teikiamos maitinimo ir nakvynės paslaugos. Svečiais daugiausia rūpinasi jaunoji karta – Monika ir Jurgenas Štelzhameriai (Jürgen Stelzhammer). Ūkio šeimininkas, Monikos tėvas Francas Filzeris (Franz Filzer), laiko 24 melžiamas nykstančios vietinės Pinzgauer veislės karves ir užsiima veislininkyste. Jis veisia tik beragius šios nacionalinės vietinės veislės galvijus. Pinzgauer galvijai ypač gerai prisitaikę ganytis sudėtingo reljefo ganyklose ir pasižymi puikia mėsos ir pieno kokybe. Ištisus šimtmečius šių galvijų auginimas buvo neatsiejama Alpių kraštovaizdžio išsaugojimo Austrijoje dalis. Linksmu būdu išsiskiriantis Jurgenas pasakojo apie ūkininkavimo kalnuotoje vietovėje ypatumus, be tragizmo balse kalbėjo ir apie nuo šlaito nusiritusį traktorių.

Nedidelis Reginos ir Haneso Gapų (Hannes Gapp) šeimos ūkis „Moarhof Aldrans“ Insbruko pakraštyje taip pat teikia svečių apgyvendinimo paslaugas ir užsiima gyvulininkyste – kaip be jos kalnuotoje Austrijos teritorijoje. Šeima laiko 20 Fleck vieh, Grauvieh karvių žindenių, kurias kergia su limuzinų buliumi. Jų prieauglį augina mėsai. Gyvuliai auginami ekologiškai, laukai tręšiami tik gyvulių mėšlu. Ūkininkai tai ypač pabrėžia savo klientams.

Ūkyje įrengta nedidelė skerdykla ir išpjaustymo cechas, visa mėsa parduodama ūkio parduotuvėje. Pirkėjams ūkininkai duoda ir patiekalų gamybos receptus – kad jautieną skaniai pasigamintų ir vėl sugrįžtų jos nusipirkti. Beje, Gapų ūkyje įrengta mažiausia šalyje biodujų jėgainė, apšildanti svečių namus.

Gapų šeima šioje vietovėje ūkininkauja daugiau kaip 200 metų – nuo 1772ųjų. Tad nenuostabu, kad šimtamečių šeimos tradicijų nenutrauks ir vaikai – Judita ir Gabrielius taip pat yra entuziastingi ūkininkai, šeimos verslui jie suteikė naujovių, novatoriškų idėjų.

Veislininkystės ūkis Scheffau vietovėje, netoli Zalcburgo, skaičiuoja jau 400 metų istoriją. Jo savininkas Tomas Štrubraiteris (Thomas Strubreiter) yra dirbęs Kanadoje, įgijęs medžio apdirbėjo ir sprogdintojo amatus. Šeimininkai svečius iš Baltijos šalių pasveikino latviškai, – mat yra viešėję šioje šalyje. Tai nedidelis šeimos ūkis, kuriame kartu su tėvais darbuojasi ir 21 metų dukra. Į ūkį dirbti ji sugrįžo baigusi mokslus. Ūkyje laikomi dviejų skirtingų Austrijos genofondinių veislių galvijai Tuxer (Tux-Zillertal) ir Pustertaler Sprinzen, genofondinės veislės ožkos, Alpių ganyklose ganomos Mangalitsos veislės kiaulės ir į ūkį atklydusi nuo mamos pasimetusi elnė. Į kalnų ganyklas 1 945 m aukštyje kartu su gyvuliais kiekvieną vasarą 4 mėnesiams su visais gyvūnais išsikrausto ir šeima.

Pasak ūkininko, austriški Tuxer veislės galvijai anksčiau būdavo naudojami kovoms, dabar kovos yra uždraustos. Šie galvijai dėl ūmaus būdo kalnų ganyklose užsiima geriausias pozicijas, todėl užaugina gražų prieauglį, be to, karvės atrodo puikiai. Tačiau turistams, keliaujantiems po kalnuotas teritorijas, kur ganosi šios karvės, patariama būti atsargiems.

Vietinių veislių galvijai, ypač Pustertaler Sprinzen, Austrijoje šiuo metu yra paklausiausi, už juos mokama geriausia kaina. Taip pat už vietinių veislių galvijų laikymą mokamos geros išmokos – už bulių daugiau kaip 500, už karvę – per 300 eurų.

Produkcija prekiaujama tiesiogiai iš ūkio. T. Štrubraiteris taip pat turi skerdyklą ir išpjaustymo cechą – visa tai įsirengė susikooperavęs su kaimynu. Tomo teigimu, reikiamą įrangą įsigyti padėjo valstybė, padengusi 40 proc. išlaidų.

Jaunoji ūkininkė Johana Šačinger (Johanna Schachinger) ūkininkauja netoli Vokietijos sienos – šioje vietovėje jos šeimos šaknys įleistos dar XVIII a. 75 ha žemės turinčiame ekologiniame ūkyje laikomi šarolė veislės genetiškai beragiai galvijai, 40 karvių žindenių. Šarolė veisėjų asociacijai priklausanti Johana užsiima veisliniu darbu, veislei parduoda buliukus ir dalį telyčių. Veislei netinkami gyvuliai auginami mėsai. Nors ūkininkaujama ekologiškai, galvijų šėrimas gana intensyvus – pašarams auginami kukurūzai ir rugių su vienmečiais dobilais mišinys. Ūkyje taip pat vyksta tiesioginė prekyba ekologiškais grūdais.

Austrijoje daug dėmesio skiriama veislininkystei, veisliniams gyvuliams, tačiau tie ūkininkai, kurie augina galvijus mėsai, stengiasi išgauti heterozės efektą, mišrindami specialiai parinktas veisles. Hansjorgo Landmano (Hansjörg Landmann) ūkyje Fleckvieh veislės karvės žindenės, siekiant heterozės efekto dėl didesnės skerdenos išeigos, kergiamos su Akvitanijos šviesiųjų veislės buliumi.

Kai kuriuose ūkiuose – verslų įvairovė

Austrijoje yra gerokai didesnės įvairovės ūkių, kuriuose dalis veiklos visai nesusijusi su žemės ūkiu. Didelį įspūdį ūkyje plėtojamų verslų įvairove paliko apsilankymas Karlo Holzmano (Karl Holzmann) ūkyje, esančiame visai netoli Insbruko. Šis ūkis pajamas gauna iš kelių verslų: gyvulininkystės, statybos, švenčių organizavimo, salės nuomos, vietinio alkoholio gamybos. Austrijoje leidžiama pasigaminti ir parduoti iki 900 litrų alkoholio, kuris vadinamas šnapsu (vok. schnapps).

Naujuose moderniuose tvartuose penimi Tirolio pilkųjų veislės buliukai kastratai, kurie superkami iš smulkių laikytojų (vienu metu jų gali būti laikoma apie 100) ir 20 Tirolio pilkųjų karvių žindenių. Vienas tvartas skirtas avims. Ūkyje įrengta skerdykla ir išpjaustymo cechas, tad mėsa vartotojams parduodama tiesiogiai.

Gerokai nustebino ir pakeliui į Austriją aplankytas Vokietijos ūkis „Hofgut Reiter“ Bavarijos regione. Šį ūkį, norėdami būti arčiau gamtos ir prisimindami, kaip ūkininkavo jų seneliai ir proseneliai, 2011 m. įkūrė broliai Feliksas ir Ferdinandas Haisigai (Felix ir Ferdinand Heisig), auginantys aubrakų veislės galvijus. Pasirodo, čia galvijai ne skerdžiami, bet nušaunami ganykloje, kad patirtų kuo mažiau streso. Mėsą brandinti ir išpjaustyti Haisigai veža į netoliese esančią įmonę. Ūkininkai turi 40 ha paveldėtos žemės, laiko apie 30 karvių žindenių. Galvijai auginami iki 2 metų amžiaus, jų mėsa parduodama tiesiogiai iš ūkio. Beje, ūkininkavimas broliams yra papildoma veikla šalia nuolatinio darbo Miunchene.

Ūkininkauti kalnuose tampa vis sunkiau

Kalnų ganyklos (apie 313 000 ha) sudaro didžiąją dalį deklaruojamų plotų Tirolio krašte. Gyvulių ganymas kalnų ganyklose labai svarbus: taip palaikoma bioįvairovė, didinamas krašto patrauklumas, nes pasivaikščiojimas kalnuose, kalnų ganyklose tampa vis populiaresnis. Ūkininkams, gyvulius ganantiems vietovėse, kuriose yra natūralių gamtinių kliūčių, mokamos subsidijos. Išmokų dydis skirtingas, priklauso pagal gamtinių apribojimų kategoriją.

Atsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje yra ganyklos, skiriasi ir ganomų gyvulių tipas. 1–1,5 km aukštyje ganomos melžiamos karvės, nuo 1,5 iki 2 km – prieauglis ir mėsiniai galvijai. Aukščiau kaip 2 km aukštyje ganosi avys ir ožkos.

Neretai viename plote ganomi kelių ūkių galvijai. Vieni jų priežiūros ir ganymo paslaugą perka, samdydami kerdžių, o kai kurie ūkininkai, kaip Štrubraiterių šeima, prižiūri kalnuose savo gyvulius patys, kartais net nuo gegužės iki spalio išsikeldami gyventi į kalnus. Skamba romantiškai, tačiau iš tiesų tai nėra labai romantiška, veikiau – sunku. Būna sunku sukviesti karves melžimui, būna, kad jos pasiklysta. Surasti gyvulius padeda jiems po kaklu kabinami varpeliai. Išgindamas gyvulį pavasarį, nežinai, ar rudenį jį parginsi sveiką ir gyvą. Kalnuose dažnai pasitaiko traumų ir galvijų netekčių. Ypač rizikinga aukštai kalnuose ganyti avis ir ožkas, nes tokiame aukštyje gausu vilkų, kurie Austrijoje taip pat saugomi. Pasitaiko, kad vilkai sudrasko ir galvijus.

Nežiūrint pakankamai didelių subsidijų, vis dažniau Austrijos ūkininkai nori atsisakyti galvijų ganymo kalnuose, laikyti juos tik slėnyje, taip užtikrinant galvijams ištisus metus vienodas laikymo ir šėrimo sąlygas bei patogesnį ūkininkų darbą.

Anot Austrijos žemdirbių organizacijos atstovų, šioje šalyje ūkiai po truputį stambėja, nes kiekvieną dieną atsiranda ūkininkų, kurie nusprendžia trauktis iš žemės ūkio. O ganyklų, ypač Alpių kalnų pievų priežiūra, yra labai nelengva užduotis, nes ne visur gali privažiuoti technika, tenka dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Alpių kalnų ganyklos sudaro 60 proc. visų deklaruojamų Austrijos žemės plotų. Jos labai svarbios Tirolio regione, siekiant išsaugoti autentišką regiono kraštovaizdį, krašto patrauklumą turistams, kurių čia gausu. Pagal šį kraštą aplankančių turistų kiekį Tirolio krašto gyventojui tenka daugiausiai turistų visame pasaulyje. Todėl dabar laukiama, kokių veiksmų imsis šalies valdžia, kad išsaugotų bioįvairovę, kraštovaizdį ir vietovės patrauklumą, ganant galvijus kalnuose. O tam reikia išsaugoti ir ūkininkus.