23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/05
Veršelių šėrimas ir sveikatingumo užtikrinimas
  • Prof. Paulius MATUSEVIČIUS, doc. Janina ČERNAUSKIENĖ, doc. Rolandas STANKEVIČIUS LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Galvijų infekcinės ligos yra opi problema tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Infekcinių ligų atsiradimas gyvulininkystės ūkiuose lemia didelius finansinius nuostolius ūkiui ir šaliai. Susirgus gyvūnams, labai sumažėja pagaminamų pieno ir mėsos produktų kiekis, prarandamas galvijų prieaugis ir veislinės bandos.

Intensyvus veršelių augimas pirmuosius tris mėnesius turi poveikį būsimai karvei. Toks augimas lemia:

  • ~ 45 proc. gerą tešmens išsivystymą;
  • ~ 8 proc. produktyvumą;
  • ~ 47 proc. karvių ilgaamžiškumą.

Galvijai dažniausiai serga bakterinėmis arba virusinėmis infekcinėmis ligomis. Dažniausiai paplitusios infekcinės galvijų ligos: kvėpavimo takų bei gastroenteralinės infekcijos. Galvijų kvėpavimo takų infekcijos plinta ir infekuojamos greitai, pasižymi letalumu. Bakterines gastroenteralines infekcijas sukelia:

  • Salmonella spp.,
  • Campylobacter spp.,
  • enterotoksikogeninės E. coli O157:H7.

Šie patogenai kelia didelę grėsmę galvijų ūkiams ir žmonėms, vartojantiems produktus, pagamintus ūkiuose. Net ir sėkmingai išgydžius infekciją, gyvūnų organizme gali likti sukėlėjų ir taip kelti grėsmę ūkiui, jį prižiūrintiems asmenims ir produkcijai.

Infekcines ligas galvijų ūkiuose galima įveikti vakcinacija, antimikrobine terapija arba specializuoto režimo nuo infekcijų įvedimo būdais, tačiau, net ir pritaikius šias priemones, infekcinėmis ligomis gyvuliai serga.

Apsauga nuo ligų

Galvijų vakcinacija yra ypač veiksminga, tad dažnai taikoma infekcinių ligų profilaktikai, tačiau ne visais atvejais gali būti pasiekiamas reikiamas imuninio atsako lygis, kuris galėtų užtikrinti visišką gyvūnų apsaugą. Galvijų vakcinacija taip pat gali turėti įtakos nepageidaujamoms reakcijoms atsirasti. O tai gali sumažinti galvijų produkcijos kiekį. Schulze et al. (2016) aprašo atvejus, kai karvių vakcinacija (Coxiella burnetii vakcina) lėmė karvių pieno kiekio sumažėjimą.

Nusinovici et al. (2011) atlikti tyrimai parodė, jog karvių vakcinacija mėlynojo liežuvio ligos vakcina lėmė sumažėjusį karvių vaisingumą, kuris greičiausiai atsirado dėl ankstyvosios embrionų mirties. O pastaroji atsirado dėl po vakcinacijos susidariusio imuninio atsako elementų.

Galvijų apsaugai nuo infekcinių ligų gali būti naudojami antibiotikai. Antimikrobines medžiagas galima skirti kartu su pašarais, vandeniu ar kaip papildomos terapijos priemones sergantiems galvijams. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, jog dėl per didelio ir neracionalaus anibiotikų vartojimo gyvulininkystės sektoriuje generuojamos antibiotikams atsparios bakterijų padermės, kurios vėliau sukelia sunkiai gydomas žmonių infekcines ligas.

Gyvulininkystės ūkiuose susikaupę antibiotikai užteršia dirvą ir gali patekti į žmonių organizmą per gruntinius vandenis ar augalinius maisto produktus. Antibiotikai taip pat išbalansuoja natūralią galvijų žarnyno mikroflorą, dėl kurios disbalanso pastebimas svorio kitimas, jautrumas infekcijoms ir mažas prieaugis. Galiausiai dėl antibiotikų vartojimo ūkiuose prasideda globalus naujo tipo antimikrobinis atsparumas. Veršelių šėrimas ir sveikatingumo užtikrinimas Galvijų infekcinės ligos yra opi problema tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Infekcinių ligų atsiradimas gyvulininkystės ūkiuose lemia didelius finansinius nuostolius ūkiui ir šaliai. Susirgus gyvūnams, labai sumažėja pagaminamų pieno ir mėsos produktų kiekis, prarandamas galvijų prieaugis ir veislinės bandos.

Kaip veikia priešpienis

Transkriptominė žarnyno analizė, atlikta 2018 m., parodė, jog priešpienyje esančios bioaktyvios medžiagos geba moduliuoti veršelių žarnyno gleivinių imuniniame atsake dalyvaujančių genų transkripcinį aktyvumą ir teigiamai reguliuoti probiotinių žarnyno bakterijų (Lactobacillus spp., Faecalibacterium prausnitzii) kiekį žarnyne (He et al., 2018). Dėl probiotinių bakterijų išskiriamų metabolitų stimuliuojamas vietinis imuninis atsakas ir imunoglobulinų sintezė, kurie kartu veikia kaip protekciniai veiksniai, apsaugantys galvijo organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Ilgą laiką buvo manoma, jog pagrindinės imunomoduliacinės ir bioaktyvios medžiagos, esančios krekenose, yra baltyminės kilmės ir dažniausiai imunoglobulinų šeimai priklausančios biomolekulės. Patekusios į veršelio virškinamąjį traktą, šios medžiagos veikia kaip pasyvaus imuniteto dalis, apsaugodamos veršelio organizmą nuo žalingų mikrooganizmų (Schulze et al., 2016; He et al., 2018). Larcombe et al. (2018) parodė, jog priešpienyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos geba modifikuoti veršelių žarnyno mikrobiotą, keisdamos skirtingų bakterijų kiekį žarnyne. Tyrimais nustatyta, kad priešpienio vartojimas sumažino galvijų žarnyno Escherichia coli persistavimą. Tai galėtų būti ypač svarbu toksikogeninių Escherichia coli O157:H7 kolonizacijos prevencijai ir sveikam ūkiui išlaikyti.

Tyrimai, kurių metu buvo naudojamos termiškai inaktyvintos krekenos, parodė, jog imunomoduliaciniuose ir mikrobiotą modifikuojančiose procesuose dalyvauja ne vien baltyminiai, tačau ir kiti temperatūrai atsparūs veiksniai (peptidai, mažosios molekulės, oligosacharidai). Termiškai inaktyvintos krekenos geba reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, o tai leidžia daryti prielaidą, jog imunomoduliacijos ir mikrobiotos modifikavimo procesuose dalyvauja ne vien baltyminės kilmės medžiagos (Htun et al., 2018).

Žarnyno mikrobiomo vaidmuo veršelių imuninės sistemos brendimui ir imuniniam atsakui bei citokinų raiškai iki šiol yra mažai tyrinėtas. Skirtingi gyvūniniai modeliai parodė, jog žarnyno mikrofloros sudėtis geba valdyti įvairių citokinų raišką ir moduliuoti vietinį bei sisteminį uždegiminį atsaką. O citokinai – tai maži baltymai, kurie yra svarbūs ląstelių signalizacijai. Jų išsiskyrimas turi įtakos aplinkinėms ląstelėms. Citokinai dalyvauja autokrininėje signalizacijoje, parakrininėje signalizacijoje ir endokrininės sistemos signalizacijoje kaip imunomoduliatoriai. Vis dar tiriama, kuo jie skiriasi nuo hormonų. Citokinais gali būti chemokinai, interferonai, interleukinai, limfokinai. Citokinus gamina įvairios ląstelės, įskaitant imunines ląsteles, pavyzdžiui, makrofagus, B limfocitus, T limfocitus, taip pat endotelio ląsteles, fibroblastus ir įvairias stromos ląsteles. Citokinai gali būti pagaminti daugiau negu iš vienos rūšies ląstelių.

Disbiozės (tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimas) metu gramneigiamų bakterijų išlaisvintas endotoksinas (lipopolisacharidas) ar kiti toksiški metabolitai gali lemti vietinį uždegiminį atsaką žarnose ir sukelti dirgliosios žarnos sindromą bei stiprius dieglius. Skirtingas disbiozes gali sukelti įvairūs endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai, todėl labai svarbu ieškoti neinvazinių priemonių, kurios leistų modifikuoti galvijų žarnyno mikrobiotos sudėtį.