Suomijoje grūdų džiovyklas gamina trys kompanijos, viena jų – daugiau kaip šešis dešimtmečius gyvuojanti šeimos įmonė „Antti-Teollisuus Oy“. Itin drėgnų grūdų džiovinimo ekspertais prisistatantis gamintojas jau ne vienus metus užima lyderio pozicijas vietinėje rinkoje. Apie 50 proc. produkcijos eksportuojančios įmonės gaminiai populiarėja ir kitose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje.

Pasak gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ direktoriaus ir vieno iš savininkų Kalės Izotalo (Kalle Isotalo), Lietuva pagal parduodamų grūdų džiovyklų skaičių jau kelerius metus yra eksporto rinkų trejetuke, o pernai ji užėmė lyderio poziciją. „Lietuva – viena geriausių rinkų, kasmet vis daugiau šios šalies žemdirbių renkasi mūsų produktus. Tai, žinoma, didžiulis bendrovės „Rovaltra“ įdirbis ir nuopelnas“, – gerais rezultatais ir septintus metus besitęsiančiu bendradarbiavimu džiaugiasi gamyklos vadovas. Praėjusiais metais gamyklos apyvarta siekė daugiau kaip 21 mln. eurų, šiais metais planuojama ją padidinti dar 2 mln. eurų.

Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis pripažįsta, kad gerokai išaugusiems grūdų džiovyklų pardavimams mūsų šalyje 2018 m. įtakos turėjo ypač šlapi ne vienam ūkiui daug nuostolių atnešę 2017 metai. „Prisimindami patirtus vargus su drėgnais grūdais ūkininkai ryžosi investicijoms – pernai sumontavome 31 grūdų džiovyklą. Tiesa, sausi praėjusieji metai ne vienam žemdirbiui tikriausiai sukėlė minčių, kad tai nereikalingas daiktas. Tai matyti iš šių metų užsakymų. Nepaisant to, jau 7 džiovyklos artimiausiu metu atkeliaus į Lietuvą“, – sako R. Trainaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje populiariausios nuo 25 iki 32 t/val. našumo vidutiniams ūkiams skirtos džiovyklos, nors užsakoma ir didelės talpos bei našumo įranga, kurią renkasi stambūs ūkiai. Pernai „Rovaltra“ įgyvendino ir du stambius grūdų džiovinimo projektus.

Metų pradžia – gamybos pikas

Salo mieste, pietvakarinėje Suomijos dalyje veikiančios Izotalų šeimos įmonės (priklauso broliui ir dviem jo seserims) ištakos siekia 1952 m., kai šalia ūkio buvo įkurtos metalo apdirbimo dirbtuvės. Pirmoji grūdų džiovykla sukonstruota 1960 m. Šiuo metu džiovyklos ir kita grūdų ruošos įranga sudaro įmonės gamybos pagrindą, kurios didžiausias pikas būna nuo sausio iki liepos pabaigos. Daugiausia užsakymų paprastai sulaukiama balandį, nepaisant to, ruošinių ir atskirų komponentų gamyba vyksta nuolat, kad gavus užsakymą nereikėtų visko gaminti nuo nulio.

Tiesa, siekiant išvengti žemės ūkyje vyraujančio sezoniškumo, be džiovyklų, gaminamos ir laivams, keltams skirtos durys. Didžiausi šios produkcijos užsakovai – Vokietijos laivybos kompanijos. Pasak K. Izotalo, žemės ūkis labai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gamtinius ir politinius, kurie daro įtaką grūdų džiovyklų užsakymams, todėl durų gamyba leidžia įmonei geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, užtikrinti žmonėms darbo vietas ir, žinoma, pajamas. Gamykloje, kurios plotas užima 16 tūkst. m2, šiuo metu dirba 150 darbuotojų.

Gaminių kokybei ir procesų tikslumui užtikrinti daugelis gamybos linijų automatizuotos, jose visą parą dirba robotai, kai kurie jų – daugiafunkciai įrenginiai, patys pasikeičiantys įrankius ir atliekantys kelias operacijas. Didžiausia pastarųjų metų investicija – 2 mln. eurų kainavusios automatizuotos lankstymo, karpymo ir lazerinio pjaustymo staklės, tiesa, kol kas naudojamos tik durims gaminti. Naujausia prieš kelias savaites paleista įranga – cinkuotą metalą ypač atsargiai ir kruopščiai perforuojančios ir karpančios staklės, pagreitinusios ruošinių gamybą.

Gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ grūdų džiovyklos labai paklausios pačioje Suomijoje, čia užima daugiau kaip 60 proc. rinkos, taip pat ir Švedijoje. Šiose abiejose Skandinavijos šalyse ypač didelis dėmesys skiriamas estetiniam vaizdui ir kraštovaizdžio dermei, tai yra džiovyklos, dažnai ir grūdų bokštai įkurdinami pastatuose, suteikiant namelio formą (vadinamosios paketinės džiovyklos) ir vietiniame kraštovaizdyje derančią spalvą. Estetika ir bendras vaizdas – skandinavams ypač svarbu, tam negailima lėšų. Atšiauraus ir drėgno klimato krašte populiaru džiovyklas ir apšildyti – gamintojo skaičiavimu, tai sumažina sąnaudas mažiausiai 15 procentų.

Tarp eksporto lyderių – ne tik Švedija ir Lietuva, bet ir Estija. Pastarojoje šalyje, kaip ir pačioje Suomijoje, viename ūkyje galima rasti po kelias džiovyklas. Antti grūdų ruošimo įranga taip pat eksportuojama į Islandiją, Lenkiją, Rusiją, Ukrainą, Kazachstaną, Rumuniją, Latviją. Joje labai paklausūs ir konusiniai bokštai.

„Mūsų gaminamos džiovyklos universalios, nes gali veikti bet kokio klimato sąlygomis. Tai, kad daugelį dalių ir įrenginių gaminame patys, suteikia mums pranašumo, palyginti su kitais gamintojais. Galime lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų pageidavimus ir, jei reikia, atlikti pakeitimus“, – pastebi K. Izotalas, pabrėždamas, kad svarbią veiklos dalį sudaro ne tik džiovyklų gamyba, bet ir visų grūdų ruošos sprendimų projektai. Neskaičiuojant projektų, per metus pagaminama per 300 džiovyklų, daugiau kaip 100 iš jų paprastai būna mobiliosios (šio tipo džiovyklos paklausiausios ir mūsų šalyje).

Tausoja grūdus

Gamintojas siūlo nepertraukiamo srauto ir cirkuliacines porcines džiovyklas, visas jas gamina iš cinkuoto plieno lakštų, o tai suteikia joms ilgaamžiškumo (ne viename Suomijos ūkyje galima rasti kelis dešimtmečius skaičiuojančias ir vis dar naudojamas džiovyklas).

Porcinio cirkuliacinio veikimo džiovyklos skirtos mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, Suomijoje jos ypač populiarios, nes pritaikytos didelio drėgnumo (paprastai apie 28 proc. ) grūdams džiovinti. Gamyklos vadybininko Egidijaus Steponavičiaus, atsakingo už Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano rinkas, pastebėjimu, didžiausias šių džiovyklų skirtumas, palyginti su kitų gamintojų, didelė buferinė zona, kur grūdai gali susigulėti. Kuo grūdai stambesni, tuo labiau tas efektas jaučiamas: drėgmė iš grūdų branduolių išeina į paviršių, todėl yra lengvai pašalinama, grūdams per džiovinimo sekciją keliaujant antrą, trečią kartą.

„Tokio tipo džiovyklose galima džiovinti skirtingo drėgnumo grūdus, nes judėdami ratu jie džiūsta tolygiai, neperkaista. Svarbu pažymėti, kad toks džiovinimas tausoja grūdus, o kartu cirkuliacija gerina ir jų kokybę. Tad mūsų džiovyklos ypač tinka maistiniams, salykliniams grūdams ir įvairių augalų sėkloms ruošti“, – sako E. Steponavičius. Skaičiuojama, kad 5 proc. drėgmei nudžiovinti, cirkuliacinėje porcinėje Antti džiovykloje grūdai turi apsisukti du ratus. Svarbu ir tai, kad džiovyklai valdyti nereikia operatoriaus – pagal norimą pašalinti drėgmę nustatoma temperatūra ir visus procesus toliau reguliuoja automatinė sistema.

Nepertraukiamo srauto džiovyklos tinkamiausios dideliems ūkiams, ypač auginantiems daug žieminių augalų, kurių drėgnumas kuliant paprastai būna apie 18 proc. „Efektyviausia naudoti šias džiovyklas, kai džiovinamas didelis kiekis panašaus drėgnumo grūdų, mat maksimalus pašalinamos drėgmės kiekis – 5 proc. Tai puikus pasirinkimas ūkininkams, kurie per parą planuoja išdžiovinti nuo 300 iki 1 000 t grūdų“, – pastebi gamyklos atstovas.

Be džiovyklų, „Antti-Teollisuus Oy“ gamina ir visą kitą grūdams ruošti reikalingą įrangą: valomąsias, bedugnių kaušelių elevatorius, transporterius, talpyklas, valdymo pultus, džiovinimo krosnis. Pastarosios gali būti kūrenamos ne tik skystu kuru, dujomis, bet ir biokuru. Biokuru kūrenamos krosnys – pačios brangiausios, tačiau jas galima plačiau pritaikyti, pvz., daigų šiltnamiams, angarams, dirbtuvėms šildyti. Suomiškas biokrosnis yra įsigiję trys Lietuvos ūkininkai.

Visos skysto kuro arba kitaip dyzelinės krosnys gaminamos iš karščiui ypač atsparaus nerūdijančio A309 plieno ir siūlomos su šilumokaičiais, kad sunkieji metalai nepatektų į grūdus. Jos gali būti nuo 300 iki 2 000 kW galingumo, teigiamo slėgio ir vakuuminės. Taip pat gamykla siūlo dviejų tipų dujines krosnis: kanalines italų firmos „Tecflan“, skirtas didelio našumo džiovykloms, jos gali būti 1 600, 2 400 ir 4 100 kW galingumo, ir savos gamybos tiesioginio veikimo dujines krosnis nuo 700 iki 3 000 kW galingumo.

Kiekvienos kartos investicija

Suomijoje paprastai kuliami didelio drėgnumo grūdai, tad kiekvienas ūkininkas turi savo grūdų džiovyklą. Dažname ūkyje jų būna kelios – ūkininkavimo tradicijas tęsiant naujai kartai, investuojama į naują našesnę džiovyklą, tačiau nėra griaunamos ar išmontuojamos ir senosios.

Netoli Baltijos jūros Degerby vietovėje ūkininkaujantis Tomas Lindkvistas (Thomas Lindqvist), su broliu valdantis 120 ha dirbamos žemės ir 30 ha miško, savo ūkyje naudojasi net trimis Antti džiovyklomis. „Džiovykla reikalinga, kad galima būtų dirbti ne tada, kai gali, o tada, kai reikia“, – pabrėžia T. Lindkvistas.

Seniausią džiovyklą Lindkvistai įsigijo prieš daugiau kaip tris dešimtmečius (sumontuota sandėlyje), naujausias – prieš kelerius metus: vieną naudotą kartu su 16 ha žeme, kitą – visiškai naują mobilią. Pastarąją 32 m³ talpos džiovyklą kartu su dviem 150 t grūdų saugojimo bokštais jie sumontavo lauke, šalia senosios džiovyklos. Pasak Tomo, naująją džiovyklą statė lauke, nes tai gerokai pigiau, be to, ir dulkės mažiau kaupiasi. Tad su turimais pajėgumais ūkininkai grūdus (sėja tik vasarinius kviečius, rapsus, miežius ir pupas) paruošia per dvi savaites, nors paprastai džiovinti tenka 25 proc. drėgnumo grūdus. Tiesa, pernai džiovinti daug nereikėjo, nes grūdai buvo gana sausi (pvz., kviečių drėgnumas siekė 17 proc.), tačiau dėl sausros ir derlius buvo perpus mažesnis nei įprastai.

Dano Bakstromo (Dan Bächström) sūnui nusprendus tęsti ūkininkavimo tradiciją, Lappers vietovėje šalia senosios džiovyklos namuko prieš trejus metus išdygo stacionari apšiltinta 42 m³ džiovykla, kūrenama 500 kW dyzeline krosnimi, ir 30 t grūdų priėmimo duobe. Suomijos mastu gana didelio ūkio savininkai, mat dirba 360 ha žemės, kartu investavo ir į tris konusinius po 200 t talpos (12 aukštų) grūdų saugojimo bokštus, iš kurių viename yra ventiliavimo įranga. Pastarasis bokštas naudojamas kaip kompensacinė talpykla drėgniems grūdams susipilti. Bokštų apačioje ir viršuje sumontuoti transporteriai drėgniems grūdams į elevatorių ir sausiems iš džiovyklos į talpyklas transportuoti. Per sezoną šia džiovykla paprastai išdžiovinama apie 1 000 t grūdų (tiesa, praėjusiais metais toks kiekis nedžiovintas dėl mažesnio derliaus). Džiovykla sukomplektuota su standartiniu Antti valdymo pultu, kuriame rodoma, kad per tris sezonus džiovykla iš viso dirbo 940 valandų.

Be šios džiovyklos, Bakstromai naudoja dar dvi Antti džiovyklas (36 ir 22 m³), visos jos veikia automatiniu režimu. Tai, Dano teigimu, leidžia su visais javapjūtės darbais susitvarkyti dviem žmonėms: sūnus kulia, o jis veža derlių iš laukų į džiovyklas. Džiovinimo procesui pasibaigus, jis gauna pranešimą į savo telefoną.

Siekdami sumažinti rankų darbo poreikį, nemaža dalis Suomijos ūkininkų įsirengia paketines džiovyklas, vadinamuosius suomiškus namus, į kuriuos sutalpina ne tik džiovyklas, bet ir kvadratines grūdų talpyklas kartu su kompensaciniais bokštais. Vienas tokių pavyzdžių pristatytas Vihti vietovėje ūkininkaujančio Miko Lemeto (Mikko Lemmetti) ūkyje, valdančiame 150 ha. Pasak „Antti- Teollisuus Oy“ gamyklos atstovų, tai jau 40 m. Suomijoje gyvuojanti tradicija ir tipinis sprendimas 50–300 ha ūkiams. Paprastai tokiuose pastatuose įrengiamos nuo 20 iki 100 m³ talpos džiovyklos su sandėliavimo talpyklomis, kuriose galima laikyti nuo kelių šimtų iki 1 000 t grūdų (aplankytame suomiškame name buvo sumontuota 12 grūdų talpyklų, 10 iš jų po 50 t, dvi (kompensacinės) – po 25 t talpos).

Džiovykla padeda sutaupyti

Stambaus šeimos ūkio atstovas Mindaugas Butkus, su sūnumis Pauliumi ir Tomu ūkininkaujantis Tauragės ir Jurbarko rajonuose, sako, kad drėgnais metais džiovykla atsiperka gana greitai. Butkų augalininkystės ūkyje šiuo metu naudojamos trys Antti džiovyklos: 34 m³ talpos stacionari, pastatyta 2004 m., 54 m³ nepertraukiamo ciklo, sumontuota prieš 4 m., ir 54 m³ mobili, įsigyta praėjusiais metais.

„Domėjomės ir kitų gamintojų įranga, tačiau nusprendėme nesiblaškyti, nes pirmoji džiovykla labai pasiteisino. Galbūt kyla klausimas, kodėl trečiąją rinkomės mobilią? Vienas iš argumentų tas, kad jai nereikia statybos leidimų. Tai visiškai sukomplektuota džiovykla, su elektrine dalimi, nereikia papildomai samdyti elektrikų ir daryti projektų, su pajungimo automatizacija – viskas išspręsta. Geras produktas, nemanau, kad ir kaina labai didelė“, – sako M. Butkus. Jo skaičiavimais, pirmoji mažiausioji džiovykla atsipirko jau ketvirtais metais, o svarbiausia, kad leido būti nepriklausomam nuo supirkėjų, jau nekalbant apie tai, kad už drėgnumą ir atskaitymai dideli. „Pačiam džiovinant grūdus ūkyje sąnaudos nesiekia pusės to, ką supirkėjai pasiima už savo paslaugas“, – įsitikinęs ūkininkas.

Telšių r. mišraus ekologinio ūkio savininkas Vytautas Šerlinskas, šiais metais užsisakęs suomišką džiovyklą, taip pat pripažįsta, kad šlapiais metais išsiversti be džiovyklos sunku. „Kadangi esame ekologinis ūkis, mums labai svarbu paruošti kokybišką sėklą iš savo ūkyje užaugintų grūdų arba kitaip turime pirkti sertifikuotą, o tai gana brangiai kainuoja“, – neslepia ūkininkas, pasirinkęs stacionarią 24 m³ talpos Antti džiovyklą, kuri ūkį turėtų pasiekti balandžio mėnesį.

Pasak jo, vienas didžiausių šio gamintojų privalumų – gerokai mažesnis, palyginti su kitų gamintojų, energijos poreikis, mat jo pasirinktai džiovyklai paleisti pakanka 14–15 kW, kai kitoms paprastai reikia 25–30 kW elektros energijos. „Tai mums labai aktualu, nes kaime elektros linijos nėra galingos“, – vieną iš pasirinkimo kriterijų įvardija Žemaitijos ūkininkas, džiovyklą perkantis su ES parama.