Lietuvos žemės ūkyje vis dar populiaresnė naudota arba senesnės kartos technika. Vadinasi, senesni traktoriai neturi tokių modernių degalų suvartojimo kontrolės prietaisų, pvz., dyzelino įpurškimo į degimo kamerą sistemos, kaip naujos kartos žemės ūkio mašinos.

Išlaidos degalams gali siekti net iki 45 proc. visų žemei įdirbti skirtų išlaidų. Todėl naudinga patyrinėti, kaip galima sumažinti degalų sąnaudas, kokie veiksniai lemia didesnį dyzelino sunaudojimą.

Degalų sąnaudų mažinimo būdai

Nustatyti sunaudojamą degalų kiekį pravartu, kai planuojant biudžetą reikia įvertinti naudojamos technikos efektyvumą. Kitas degalų sąnaudų mažinimo aspektas – kenksmingų išmetamųjų dalelių ir dujų kiekis. Nuo agregato būklės, galingumo, optimalių darbo sąlygų priklauso ir tai, kiek į aplinką patenka šalutinių degalų degimo produktų. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad pakeitus variklio sūkių skaičių (nuo 2 200 iki 1 600 min- 1) dyzelino sąnaudas galima sumažinti maždaug 7,5 l/val. Tačiau išmetamųjų dujų emisijos dėl to nebūtinai sumažėja (pvz., gali didėti azoto oksidų kiekis). Bet kokiu atveju sunaudojamų degalų kiekis turi įtakos į aplinką patenkančių teršalų koncentracijai.

Vienas iš mokslinėje literatūroje minimų aspektų, turinčių įtakos degalų sąnaudoms, yra traktoriaus greitis. Kuo didesnis greitis, esant tai pačiai traktoriaus apkrovai, tuo daugiau degalų sunaudojama. Taip pat traktoriaus greitis, atliekant tam tikrą operaciją, yra tiesiogiai susijęs su darbo našumu. Kadangi arimas vis dar yra viena svarbiausių dirvos ruošimo operacijų, kuriai sunaudojama didelė dalis degalų, todėl įvairiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip arimo gylis gali paveikti derliaus kiekį. Pastaruoju metu yra nagrinėjama galimybė atsisakyti arimo 20–30 cm gyliu (gilusis arimas) ir pereiti prie paviršinio purenimo arba minimalaus įdirbimo (15 cm gyliu). Žinoma, ne visoms grūdinėms kultūroms yra tinkamas seklus dirvos paruošimas. Taip pat degalų sąnaudoms įtakos turi ir dirvos tipas. Puresnėje žemėje sunaudojamo dyzelino kiekis gali būti mažesnis.

Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar dirbama su techniškai tvarkingu traktoriumi. Pavyzdžiui, sugedęs termostatas netinkamai reaguoja į temperatūros pokyčius, užteršti degalų purkštukai ar oro filtrai trukdo efektyviai išnaudoti degalus. Netgi reguliuojant padangų slėgį pagal atliekamą operaciją galima sumažinti degalų sąnaudas nuo 5 iki 15 proc. (mažesnis slėgis padangose ariant dirvą ir didesnis važiuojant keliu). Taip pat pravartu apsvarstyti AdBlue sistemos įdiegimą traktoriuje. Ši sistema ne tik kenksmingus azoto junginius paverčia azoto ir garų mišiniu, bet ir gali degalų sąnaudas sumažinti iki 5 procentų.

Mažesniam degalų suvartojimui įtakos turi darbų planavimas ir naudojama įranga. Dabar taikomos tokios žemės dirbimo tehnologijos: ariminė (laukas ariamas verstuviniais plūgais, o paskui dirva purenama seklaus purenimo padargais); minimalaus (neariminė) žemės dirbimo (neariama dirva, plūgas keičiamas sudėtiniais agregatais ir padargais); tiesioginės sėjos (sėjama į neįdirbtą dirvą ar ražienas specialiomis sėjamosiomis).

Ariant dirvą pakeičiama viso ariamojo sluoksnio sandara. Nuo arimo kokybės iš dalies priklauso derliaus kokybė. Be to, dėl prastai suartos dirvos gaištamas laikas ir paruošimas sėjai yra brangesnis.

Įtakos sunaudojamų degalų kiekiui turi keli pagrindiniai veiksniai: arimo būdo pasirinkimas, agregato pasirinkimas, dirbimo greitis, dirvos būklė. Pavyzdžiui, ariant per dideliu greičiu, dirvos velėna gali būti nusviesta per toli, taip pat tai gali daryti neigiamą poveikį žmogui traktoriuje dėl padidėjusio vibracijų lygio, be to, padidėja tikimybė pažeisti padargus. Todėl dažniausiai pasirenkamas 6–10 km/val. arimo greitis.

Derliaus kiekiui, jo kokybei įtakos turi ir armens gylis. Šis kultūrinės dirvos sluoksnis porėtesnis, pralaidesnis vandeniui. Dėl to armenyje daugiau mikroorganizmų, reikalingų humusui susidaryti, augalų šaknys gali lengviau vystytis. Pavyzdžiui, 0–13 cm gylio armenyje 1 g dirvožemio gali būti apie 38 mln. mikroorganizmų. 13–26 cm gylyje jų kiekis siekia 25 mln. Tačiau gilesniame sluoksnyje, tarkime, 26–60 cm gylyje, mikroorganizmų kiekis sumažėja nuo 2 iki 0,5 milijono.

Degalų sąnaudoms įtaką daro ir dirvos būklė (tipas, granuliometrinė sudėtis, drėgnumas). Smėlėtos dirvos praktiškai neturi jokios įtakos. Tačiau kitokia situacija būna dirbant šlapiose, per sausose, sunkios granuliometrinės sudėties dirvose. Dėl to eikvojama energija, padidėja dyzelino sąnaudos.

Degalų sąnaudų tyrimas

Per eksperimentą buvo vertinamos degalų sąnaudos ariant. Pasirinktas lygusis arimo būdas. Pagrindiniai parametrai, kurie buvo keičiami, arimo greitis (6, 8 ir 10 km/val.) ir arimo gylis (15, 20, 25 ir 30 cm). Nebuvo atsižvelgta į oro sąlygas, dirvos drėgnumą ir kietumą, tačiau pasinaudota viešai skelbiamais statistiniais duomenimis apie Lietuvos dirvos būklę ir meteorologines sąlygas. Bandymai buvo atliekami 2018 m. balandį. Oro temperatūra svyravo nuo 10 iki 15 °C mėnesio viduryje ir 15–23 °C mėnesio pabaigoje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visoje šalyje balandį dirva buvo drėgna 20 cm gylyje. Vidurio Lietuvoje balandį vidutiniškai iškrito 10–15 mm kritulių.

Eksperimentui atlikti buvo pasirinkti Deutz DX-90 (67 kW) ir Case IH Puma 130 (130 kW) bendrosios paskirties traktoriai. Case IH Puma 130 traktorius turi AdBlue sistemą bei automatinę pavarų dėžę. Arimui su Deutz DX-90 traktoriumi buvo naudojamas vartomas Ovlac trijų korpusų, reguliuojamo darbinio pločio (35–50 cm) plūgas. Ariant buvo nustatytas maksimalus 50 cm darbinis plotis. Darbui su Case IH Puma 130 traktoriumi buvo naudojamas to paties gamintojo keturių korpusų plūgas.

Bandymams atlikti su traktoriumi Deutz DX-90 pasirinkti du laukai: pirmajame sklype dirva priemolio tipo, antrajame vyrauja juodžemio tipo dirvožemis. Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenimis, abiejų sklypų dirvožemio našumo balas ir dirvos tipas priklauso tai pačiai grupei. Našumo balas yra tarp 37,1–42, o dirvos granuliometrinė sudėtis – smėlingas lengvas priemolis. Dirvožemio tipas – paprastieji karbonatingieji išplautžemiai.

Su traktoriumi Case IH Puma 130 bandymai buvo atliekami 3 tipų laukuose: A – rudžemio (lengva žemė), B – molio (sunki žemė), C – priemolio. ŽIS duomenimis, našumo balas didžiausias A vietovėje – 57, dirvos tipas sekliai karbonatingasis ir glėjiškasis rudžemis, dirvožemis purus. B teritorijoje našumo balas siekia 36,5, o dirvožemio tipas – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai. Vadinasi, dirvą sudaro smulkios dalelės, kurios gali sulipti viena su kita ir dėl to žemės dirbimas pasidaro sudėtingesnis. C vietovėje našumo balas siekia 38–42 ir vyrauja paprastųjų karbonatingųjų išplautžemių dirvos tipas. Vyrauja lengvas priemolis su smėlio dalelėmis.

Toliau vartojami dirvožemio pavadinimai pasirinkti vizualiai įvertinus dirvos būklę, pvz., juodžemis – tamsi, gana puri dirva; molis – matyti, jog žemės dalelės sulipusios, sunkiai trupa.

Degalų sąnaudos buvo matuojamos 0,5 l talpos matavimo indu, sugraduotu po 50 ml (matavimo paklaida ± 25 ml). Prieš pradedant eksperimentą degalų bakas pripiltas. Suarus atitinkamą žemės plotą matavimo indu vėl pripiltas degalų bakas. Sunaudotas dyzelino kiekis (litrais) užfiksuotas.

Grafike pavaizduota vidutinių degalų sąnaudų priklausomybė nuo arimo greičio juodžemio ir molžemio tipo dirvose, dirbant traktoriumi Deutz DX-90. Taip pat pažymėtos minimalios ir maksimalios dyzelino sąnaudos. Iš grafiko matyti, kad vertės persidengia. Vadinasi, šiuo atveju dirvos tipas įtakos neturėjo. ŽIS duomenimis, pasirinktose vietose našumo balo vertės yra panašios. Kadangi ir skirtumo tarp vidutinių degalų sąnaudų nėra, tai galima spręsti, jog dirvos granuliometrinė sudėtis, kietumas yra panašūs tirtuose juodžemio ir molžemio laukuose. Apskaičiavus vidutines degalų sąnaudų vertes, neišskiriant dirvos tipo, ir tiems duomenims atlikus tiesinę ekstrapoliaciją, gauname lygtį, pagal kurią galima nuspėti dyzelino suvartojimą, jei keičiamas arimo greitis.

y = 0,5375x + 8,8167 (1)

Čia: y – degalų sąnaudos, l/ha; x – arimo greitis, km/val.

Kadangi tyrimai atlikti su 67 kW galios traktoriumi ir 3 korpusų plūgu, tai lygtis galiotų esant panašioms sąlygoms. Kad lygtį būtų galima pritaikyti didesniam greičių diapazonui, reikėtų atlikti daugiau tyrimų.

Palyginus rezultatus molžemio ir juodžemio tipo dirvose pagal arimo gylį, taip pat matyti, kad reikšmingo skirtumo nėra, vertės persidengia. Tačiau tendencija išlieka tokia pati: didėjant arimo gyliui, degalų sąnaudos išauga.

Pagal tiesinę priklausomybę aproksimuota kreivė (4 formulė) ne itin gerai aprašo eksperimentinius duomenis: pakeitus arimo gylį iš 15 į 20 cm matyti didesnės kreivės posvyris (degalų sąnaudos greičiau išauga).

y = 0,132x + 10,147 (2)

Čia: y – degalų sąnaudos, l/ha; x – arimo gylis, cm.

Atlikus eksperimentus su traktoriumi Deutz DX-90 pastebėta, kad mažiausiai degalų sunaudota ariant 6 km/val. greičiu ir 15 cm gyliu, o daugiausiai – 10 km/ val. greičiu ir 30 cm gyliu. Įvertinus arimo gylį ir greitį, degalų sąnaudos gali išaugti 10–37 proc. Dirvos tipas turi mažiau įtakos, kadangi dirva turėtų būti panašios granuliometrinės sudėties, kietumo (našumo balas panašus). Abiejų tipų dirvose pastebėtos tokios pačios tendencijos: ariant didesniu greičiu arba gilesniame sluoksnyje, degalų sąnaudos išauga. Arimo greitį pakeitus nuo 6 iki 10 km/val., degalų sąnaudos gali padidėti 10–27 proc. Tačiau ariant 8 km/ val. greičiu nėra tokių ryškių degalų sąnaudų pokyčių, jei arimo gylis yra 20–30 cm (degalų sąnaudos padidėja 4–5 proc.).

Dyzelino sąnaudos ariant 20 ir 25 cm gyliais buvo panašios (skyrėsi 2–7 proc.). Jeigu ariama tuo pačiu greičiu, degalų sąnaudų pokytis, pereinant nuo arimo 15 cm gyliu prie 20 cm, siekia 5–16 proc. Toliau gilinant armens sluoksnį degalų skirtumas yra mažesnis ir siekia 1–6 proc. Empiriškai išvedus tiesinės priklausomybės lygtį, galima gana gerai įvertinti degalų sąnaudas, jei planuojama keisti arimo greitį. Lygtis, įvertinanti arimo gylio įtaką, nėra tokia tiksli.

Pastebėta, kad skirtingose dirvose, ariant traktoriumi Case IH Puma 130, degalų sąnaudų pokyčiai buvo gana panašūs. Vadinasi, dyzelino sąnaudos kito tolygiai, keičiant arimo greitį. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad traktoriuje Case IH Puma 130 yra įdiegta automatinė pavarų perjungimo bei AdBlue sistemos, kurios leidžia tolygiai paskirstyti naudojamus degalus. Grafike pavaizduoti vidutiniai degalų sąnaudų pokyčiai, lyginant skirtingus arimo greičius kiekvieno tipo dirvoje. Iš grafiko matyti, kad dirva turi įtakos degalų sąnaudoms ariant. Kreivės viena su kita nepersidengia. Vadinasi, sąlygos pasirinktuose žemės plotuose buvo skirtingos. ŽIS duomenimis, našumo balas mažiausias buvo molio tipo dirvoje. Galima spręsti, jog toje vietoje gruntas buvo kietesnis, žemę sunkiau įdirbti. Rudžemio dirva buvo puresnė, todėl ir degalų sąnaudos mažesnės. Taigi skirtingo tipo dirvoje degalų sąnaudos bus apibrėžtos ir dirvožemio specifikos.

Taip pat buvo atlikta tiesinė aproksimacija degalų sąnaudų nuo arimo greičio bei gylio priklausomybėms apibrėžti. Kadangi įtakos turi dirvos tipas, pagal tas lygtis galima įvertinti dyzelino sąnaudas pasirinktoje vietovėje. Skirtingo tipo dirvose degalų sąnaudų priklausomybė nuo arimo greičio gali būti aprašoma tiesine lygtimi, pritaikant koeficientus, kurie atitinka skirtingą dirvos tipą. Pagrindinė lygtis išvesta tiesiškai ekstrapoliuojant vidutines vertes rudžemio tipo dirvoje.

y = 0,3063x + 14,8303 (3)

Čia: y – degalų sąnaudos, l/ha; x – arimo greitis, km/val.

Norint įvertinti, kaip degalų sąnaudos kinta nuo arimo greičio kito tipo dirvoje, reikia 3 lygtį padauginti iš atitinkamų koeficientų:

priemolyje:

y = 1,19 (0,3063x + 14,8303) (4)

molyje:

y = 1,48 (0,3063x + 14,8303) (5)

Koeficientas parodo, kiek procentų degalų sąnaudos skiriasi lyginant pasirinktą dirvą su rudžemiu. Pavyzdžiui, priemolyje sunaudojama 19 proc. daugiau dyzelino.

Išanalizavus vidutines degalų sąnaudų priklausomybes nuo arimo gylio skirtingo tipo dirvose, taip pat pastebima, kad įtakos turi dirvožemio sandara.

Duomenis taip pat galima aprašyti tiesine lygtimi (3) ir pritaikyti tam tikrą koeficientą, kuris priklauso nuo dirvos tipo:

rudžemyje:

y = 0,1113z + 14,8303 (6)

priemolyje:

y = 1,19 (0,1113z + 14,8303) (7)

molyje:

y = 1,48 (0,1113z + 14,8303) (8)

Čia: y – degalų sąnaudos, l/ha; z – arimo gylis, cm.

Matome, kad bendra tiesinė lygtis gana gerai aprašo eksperimentinius duomenis. O pastovioji dalis, lygi 14,8303, teoriškai aprašo traktoriaus mažiausias degalų sąnaudas, kurios greičiausiai priklauso nuo traktoriaus konstrukcijos ir galios.

Atlikus eksperimentus su traktoriumi Case IH Puma pastebėtos panašios tendencijos kaip ir ariant Deutz DX-90 traktoriumi. Degalų sąnaudoms įtakos turi arimo greitis, gylis ir dirvos tipas. Mažiausiai dyzelino sunaudota ariant 15 cm gyliu 6 km/val. greičiu, o daugiausia, kai pasirinktas 10 km/val. arimo greitis ir arta 30 cm gyliu. Palyginus degalų sąnaudų vertes su mažiausia toje pačioje dirvoje matyti, kad didžiausias skirtumas yra tarp arimo 6 ir 10 km/val. greičiais – pokytis siekia 6–18 proc. arba 1,3–1,6 l/ ha. Degalų sąnaudos, keičiant arimo gylį, kinta tolygiai.

Didinant arimo greitį, sunaudojamo dyzelino kiekis auga proporcingais apie 2–6 proc. intervalais. Taip pat molio dirvoje didesnės reikšmės turi arimo gylio pakeitimas. Ariant gilesniame sluoksnyje, sąnaudos didėja greičiau nei anksčiau nagrinėtose dirvose. Tačiau visus duomenis galima aproksimuoti bendra tiesine lygtimi, kurioje keičiami atitinkami koeficientai.

Kadangi traktorius Case IH Puma 130 yra su AdBlue sistema, taip pat buvo įvertintos šio skysčio sąnaudos. Rudžemio ir priemolio dirvose (lengvesnės struktūros) karbamido tirpalo buvo sunaudota 0,022 l kiekvienam litrui dyzelino. O molio dirvoje (sunki žemė) vienam litrui degalų reikėjo 0,043 l tirpalo.

Per atliktus eksperimentus pastebėta, kad didžiausi degalų sąnaudų skirtumai buvo keičiant arimo greitį ir gylį. Įtakos turėjo ir dirvos tipas, be to, pasirinktas traktorius taip pat turi įtakos degalų sąnaudoms, kadangi agregato techninės specifikacijos (didesnė variklio galia) nulemia mažiausią įmanomą sunaudoti dyzelino kiekį.

Vidutinių degalų sąnaudų palyginimas, dirbant skirtingais traktoriais, pavaizduotas grafike. Matyti, kad mažiausios ir didžiausios skirtingų traktorių vertės nepersidengia. Vadinasi, traktoriaus galia, kiti parametrai nulemia, kiek minimaliai dyzelino galima sunaudoti, nepriklausomai nuo pasirinktos dirvos, arimo gylio ar greičio.

Efektyvaus arimo stiliaus pasirinkimas taip pat padėtų sumažinti išlaidas, reikalingas žemei įdirbti. Todėl buvo įvertinta finansinė nauda mažesnio degalų suvartojimo ir laiko sutaupymo atžvilgiais. Žymėto dyzelino kaina ūkininkams 2018 m. gegužę buvo 0,75 Eur/l. Kadangi traktorius Case IH Puma 130 turi įdiegtą AdBlue sistemą, tai reikia įvertinti ir naudojamo skysčio kainą. Tuo metu specialų karbamido skystį 10 l pakuotėje buvo galima įsigyti už 10,30 Eur (1,03 Eur/l). O Lietuvoje minimalus mėnesinis užmokestis siekė 400 Eur (2,25 Eur/val.).

Traktoriumi Deutz DX-90 ariant molžemio dirvoje pastebėta, kad daugiausia degalų sutaupoma, jeigu arimas 25 arba 30 cm gyliu yra pakeičiamas arimu 15 cm gyliu. Ariant 100 ha plotą 15 cm gyliu vietoje 25 cm, galima sutaupyti nuo 75 iki 270 eurų (priklauso nuo arimo greičio). O jeigu atsisakoma labiausiai nenaudingo arimo 30 cm gyliu ir 10 km/val. greičiu, tuomet galima sutaupyti 315 eurų (tai sudaro 79 proc. minimalaus mėnesinio užmokesčio).

Taip pat buvo fiksuojamas laikas, kiek užtrunkama suarti 1 ha žemės. Žymūs skirtumai buvo pastebėti tik ariant skirtingu greičiu: 6 km/val. greičiu 1 ha užtruko suarti 1 val. 55 min., 8 km/val. – 1 val. 30 min., 10 km/val. – 1 val. 20 min. Atsižvelgiant į laiko sąnaudas, matyti, kad nenaudingiausia arti 6 km/val. greičiu, kadangi užtrunkama labai ilgai. Nors laiko ir piniginiu atžvilgiu geriausia būtų arti 10 km/val. greičiu, tačiau įvertinus ir sutaupytų degalų kainą matyti, kad bendrosios išlaidos būtų mažesnės ariant 8 nei 10 km/val. greičiu.

Naudojant traktorių Case IH Puma 130 finansinė nauda taip pat įvertinta panašiu principu. Tik visos vertės lygintos su pačiu naudingiausiu variantu – arimu 6 km/val. greičiu 15 cm gyliu rudžemio tipo dirvoje. Prie degalų kainos taip pat yra pridėta AdBlue skysčio vertė. Rudžemio ir priemolio tipo dirvoms papildomai prisideda 0,023 euro, o molio dirvoje – 0,044 euro. Arti šiuo traktoriumi nėra finansiškai naudinga, jeigu plotas didelis (pvz., šiuo atveju skaičiuojant degalų sąnaudas 100 ha plotui) ir ariama molio tipo dirvoje, nes degalams prarandami daugiau kaip du minimalūs mėnesiniai atlyginimai.

Vertinant laiko sąnaudas, ariant abiem traktoriais pastebėtos panašios tendencijos – jos skyrėsi keičiant arimo greitį. Ariant Case IH Puma traktoriumi 6 km/val. greičiu buvo sugaišta 1 val. 40 min. vienam hektarui paruošti, 8 km/ val. greičiu – 1 val. 20 min., 10 km/ val. – 1 val. 10 min. Gautos panašios sumos, todėl ariant greičiau didelio sutaupymo nėra. Tai vienas iš argumentų, kodėl ariant didelės galios traktoriumi reikėtų atsisakyti didesnių greičių, ypač sunkioje dirvoje.

Tyrimo išvados

Degalų sąnaudoms augalininkystėje įtakos turi daug veiksnių. Svarbu tinkamai pasirinkti žemės dirbimo stategiją, arimo greitį, atsižvelgti į vietovės ir dirvos savybes.

Sunaudojamų degalų kiekis priklauso nuo pasirinkto arimo gylio. Ariant giliau dyzelino sąnaudos išauga vidutiniškai 1,0–1,9 l/ha (Deutz DX-90) ir 0,8– 2,9 l/ ha (Case IH Puma 130). Tačiau kuo dirva sunkesnė, tuo mažiau įtakos turi arimo gylis. Tačiau finanasiniu požiūriu visiškai nenaudinga arti 30 cm gyliu.

Ariant didesniu greičiu taip pat išauga dyzelino sąnaudos. Didžiausi skirtumai pastebimi, kai ariama 10 km/val. greičiu vietoje 6 km/val. Abiejų traktorių atveju sąnaudos gali padidėti iki 30 proc. Sunkesnio tipo dirvoje (molyje), ariant didesniu greičiu, mažiau įtakos turi arimo gylio pakeitimas.

Ariant traktoriumi Case IH Puma 130 skirtingo tipo dirvose matyti, kad dirvožemis turi didelės įtakos degalų sąnaudoms. Išanalizavus duomenis pagal arimo greitį ir gylį, pastebėta, kad dyzelino sąnaudos auga proporcingai pagal dirvos tipą. Rudžemyje degalų sąnaudos buvo mažiausios, o molyje didesnės.

Įvertinus sugaištą laiką vienam hektarui suarti, nustatyta, kad tai priklauso daugiausia nuo arimo greičio. Ariant 6 km/val. greičiu užtrunkama ilgiausiai, o 10 km/val. suariama greičiausiai. Tačiau įvertinus ekonominę naudą, ariant 10 km/val. greičiu nėra sutaupoma tiek, kad vertėtų rinktis tokį arimo būdą.

Traktoriaus pasirinkimas yra svarbus veiksnys, lemiantis degalų sąnaudas. Ariant didelės galios traktoriumi Case IH Puma 130 (130 kW) išeikvojama daugiau degalų, o laiko atžvilgiu nėra tiek daug sutaupoma, kad matytųsi pranašumas prieš mažesnio galingumo Deutz DX-90 (67 kW).

Idealiu atveju geriausia būtų arti 6 km/val. greičiu ir 15 cm gyliu lengvesnio tipo (pvz., rudžemio) dirvoje. Tačiau ariant 8 km/val. greičiu galima sutaupyti gana nemažai laiko (33–41 val.). Dirbant žemę 8 km/val. greičiu pastebėta, kad degalų sąnaudų pokyčiai yra pastovūs (aiškiausia tendencija matėsi traktoriaus Case IH Puma 130 atveju), todėl galima pasirinkti ir gilesnį arimą. Praktikoje taikyti 15 cm gylį gali būti sunku, kadangi reikia atsižvelgti į auginamą kultūrą, dirvožemio derlingumą. 20–25 cm arimo gylis būtų tinkamas, šiais atvejais nebuvo užfiksuotos maksimalios degalų sąnaudos. Taip pat reikėtų pasvarstyti, ar tikrai reikia didesnės galios traktoriaus žemės ūkio darbams atlikti.