Nuo vasario 1-osios įsigaliojo nauja pensijų kaupimo tvarka. Šios reformos esminiai pokyčiai susiję su II pensijų pakopos įmokų dydžiu, sukauptų pinigų išmokėjimu sulaukus pensinio amžiaus ir su tuo, kad SODRA daugiau neperves lėšų į privačius pensijų fondus.

Pagal galiojančius teisės aktus 2026 metais vyrai ir moterys pasieks pensinį amžių sulaukę 65 metų. Pensijų reforma siekiama, kad gyventojai prisidėtų prie finansinių problemų sprendimo dalyvaudami asmeninio kaupimo procese, kadangi vien SODROS pensijos oriai senatvei tikrai nepakanka.

Nuo 2019 m. vasario 1 d. visi asmenys iki 40 metų amžiaus bus įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą. Tai taikytina tiek dalyvavusiems kaupime iki 2018 m. sausio 31 d., tiek nekaupusiems II pakopos pensijai asmenims. Sausį SODRA visus iki 40 m. dirbančiuosius informavo asmeninėse gyventojų SODROS paskyrose apie įtraukimą į kaupimą. Ten pat pateikta skaičiuoklė, kuri turėtų padėti apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime. Kiekvienas dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jei to nenori. Atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime galima iki 2019 m. birželio 30 d. informavus SODRĄ, jei anksčiau nekaupė, arba pensijų kaupimo bendrovę, jei dalyvavo pensijų kaupime. Tačiau kas 3 metus, kol sukaks 40 metų, bus siunčiamas pasiūlymas dalyvauti. Jei asmuo iki nurodyto termino nepraneša apie nenorą kaupti, jį SODRA atsitiktine tvarka priskiria vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių. Taip asmuo pradeda kaupti asmeninei pensijai. Jei jam netinka SODROS paskirta pensijų kaupimo bendrovė, palikta galimybė sudaryti sutartį su savo pasirinktąja bendrove.

Vyresni kaip 40 metų asmenys, anksčiau nekaupę, gali tapti pensijų kaupimo dalyviais savo iniciatyva. Jie gali sudaryti pensijų kaupimo sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.

Formulė

Keičiasi ir kaupimo formulė 3 + 1,5 (buvo 2 + 2 + 2 arba 2 + 2 + 0). Tai reiškia, kad pensijų kaupimo dalyvis 3 proc. kaups nuo savo darbo užmokesčio ir gaus 1,5 proc. priemoką iš valstybės biudžeto nuo užpraeitų metų šalies VDU (vidutinio darbo užmokesčio). Asmenys, kurie pirmą kartą taps pensijų kaupimo dalyviais, galės pradėti kaupti nuo mažesnės įmokos – 1,8 proc. 2019 m. ir 3 proc. pasiekti per 5 metus. Atitinkamai mažiau prisidėtų ir valstybė. Norintieji iš karto kaupti 3 proc., turės informuoti pensijų kaupimo bendrovę. Kaupiant nebus mažinama SODROS senatvės pensija.

Norintieji ir galintieji dar didesne dalimi prisidėti prie pensijų kaupimo turės informuoti apie tai savo pensijų kaupimo bendrovę. Tokie asmenys galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susimažinti apmokestinamąsias pajamas II pakopos pensijų kaupimo įmokomis, didesnėmis kaip 3 proc. Prie darbuotojų pensijų kaupimo papildomai gali prisidėti ir darbdavys. Tokiu atveju darbdavys galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Dalyvio lėšomis mokamas pensijų kaupimo įmokas apskaičiuoja ir SODRAI perveda darbdavys. Informaciją apie dalyvaujančiuosius II pensijų pakopoje arba nusprendusiuosius nekaupti draudėjams pateiks SODRA, nurodydama vardą ir pavardę, asmens kodą, datą, nuo kurios skaičiuoti arba nebeskaičiuoti, įmokų tarifą, pensijų kaupimo bendrovę. Visą reikalingą informaciją apie darbuotojo dalyvavimą pensijų kaupime SODRA pateiks draudėjų sistemoje atskirose suvestinėse.

Savarankiškai pagal verslo liudijimus dirbantys ar individualia veikla besiverčiantys asmenys, ūkininkai, mažųjų bendrijų ir individualių įmonių dalyviai, nusprendę dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, 1,8 arba 3 proc. įmokas moka nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos.

Įmokos ir kaupimas

Įmokos įtrauktiesiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Tiems, kurie per įtraukimo pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio pirmos dienos ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio 1 d. Įstatyme nustatyta, kad jei asmuo praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos II pensijų kaupimo pakopai nenuskaičiuojamos. Taip pat įtvirtinta galimybė, kuria galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

Jei asmuo dalyvavo II pensijų pakopoje, bet nebenori kaupti ateityje, palikta galimybė su visa pinigų suma grįžti į SODRĄ arba stabdyti kaupimą pensijų fonde, jame palikti sukauptas lėšas ir atsiimti pinigus sulaukus pensinio amžiaus.

Apie sprendimą nebetęsti kaupimo būtina informuoti kaupimo bendrovę iki 2019 m. birželio 30 d. Tokį sprendimą priėmusiam asmeniui bus atkuriamas SODROS pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš SODROS, tuomet asmuo galės įsigyti daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama SODROS mokama senatvės pensija. Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš SODROS, asmeniui bus atkuriamos teisės į nesumažintą SODROS pensiją.

Apie kaupimo naudą

Ekspertai pataria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupiama nepertraukiamai ne trumpiau negu 25–30 metų. Norint apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupime, taip pat reikia žinoti, kad II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Anuitetas – teisė gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui.

Kai kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus, sukaupti pinigai gali būti išmokami vienu iš 3 būdų:

• jei sukaupta 3 000 eurų ar mažiau – išmokama vienkartinė išmoka. Šie pinigai yra paveldimi;
• jei sukaupta nuo 3 001 iki 10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos, kol pasibaigia pinigai. Šie pinigai taip pat yra paveldimi;
• jei sukaupta daugiau kaip 10 000 eurų, asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą ir išmokos mokamos iki mirties, net ir tuo atveju, jei pasibaigia žmogaus sukaupti pinigai. Ar lėšos bus paveldimos, priklausys nuo to, kokia anuiteto rūšis bus pasirinkta. Jei pensijų fonde yra sukaupta daugiau kaip 60 000 eurų, asmuo turi teisę sumą, viršijančią 60 000 eurų, gauti kaip vienkartinę pensijų išmoką.

Pensijų anuiteto rūšys

• Standartinis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kai išmokos pradedamos mokėti iš karto įsigijus anuitetą ir mokamos tol, kol žmogus gyvena. Šis anuitetas nepaveldimas.
• Atidėtasis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kurį asmuo įsigyja sulaukęs pensijos amžiaus, bet išmokos pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki mirties. Atidėto anuiteto išmokoms skiriama 10–15 proc. sukauptos sumos. Tokiu atveju asmuo nuo 65 iki 85 metų iš pensijų fondo gautų periodines išmokas nuo likusių 85– 90 proc. sukauptų lėšų (jos yra paveldimos), o jau nuo 85 metų, gautų atidėto pensijų anuiteto išmokas iš SODROS. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas.

Pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Periodines ir vienkartines išmokas mokės pensijų fondai, o nuo 2020 m. pensijų anuitetą mokės SODRA (šiuo metu tai atlieka gyvybės draudimo bendrovės). II pensijų pakopos dalyviai kas mėnesį gaus valstybės mokamą SODROS pensiją ir pensijų fondų periodinę išmoką ir ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius gaus pensijų anuiteto išmoką.

Lietuvoje šiuo metu veikia penkios pensijų kaupimo bendrovės: UAB „Swedbank investicijų valdymas, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAGDPB „Aviva Lietuva“, UAB „INVL Asset Management“, UAB „Luminor investicijų valdymas“.

Iki 2018 m. gruodžio 20 d. visos pensijų kaupimo bendrovės turėjo įsteigti skirtingoms amžiaus grupėms (gimusiems 1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 metais) skirtus pensijų fondus ir vieną pensijų turto išsaugojimo fondą, į kurį bus perkeliamas pensijos amžiaus sulaukusių dalyvių turtas. Nuo 2019-ųjų pradžios II pakopos pensijas kaupiantys gyventojai pagal amžių bus automatiškai perkeliami į atitinkamo gyvenimo ciklo pensijų fondą. Tačiau priskirto fondo gali atsisakyti ir pasilikti anksčiau pasirinktame. Pavyzdžiui, iki reformos 1985 m. gimęs asmuo buvo pasirinkęs konservatyvųjį pensijų fondą. Nuo 2019 m. pagal amžių jis bus perkeltas į fondą, kur didesnė dalis yra investuojama į akcijas. Apie konkrečius pokyčius pensijų kaupimo bendrovės savo klientus privalės informuoti iš anksto.

Iki reformos įsigaliojimo kiekviena pensijų kaupimo bendrovė pati rengdavo savo valdomo pensijų fondo taisykles, tačiau nuo 2019 m. pensijos kaupiamos pagal Lietuvos banko parengtas standartines, visiems vienodas sąlygas. Naujose taisyklėse taip pat nustatyti maksimalūs fondų valdymo mokesčių dydžiai, tačiau pensijų kaupimo bendrovės galės taikyti ir mažesnius atskaitymus. Nuo 2019 metų pradžios maksimalūs turto valdymo mokesčiai mažės nuo 1 iki 0,8 proc., nuo 2020 m. vasario 1 d. – iki 0,65 proc., o nuo 2021 m. – iki 0,5 proc. Turto valdymo mokestis apskaičiuojamas nuo pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esančių lėšų vidutinės metinės vertės. Jei pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. eurų arba daugiau, ji negalės taikyti didesnio nei 0,4 proc. mokesčio.