23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/02
Mokesčių optimizavimas ūkiuose ir bendrovėse
  • Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Žemės ūkio verslas vis labiau įtraukiamas į Lietuvos mokesčių sistemą. Nuo šių metų neliko lengvatinio pelno mokesčio žemės ūkio įmonėms, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus. Gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio bei sveikatos draudimo įmokų tarifai ūkininkams sulyginti su kitų individualia veikla besiverčiančių asmenų mokesčių tarifais. Kadangi žemės ūkio verslo mokesčių našta dažniausiai kinta didėjimo link, vis svarbesnis tampa mokesčių optimizavimas.

Mokesčių optimizavimas yra svarbus ir opus klausimas ne tik Lietuvoje ir ne vien žemės ūkiui, bet įvairių sričių verslui visame pasaulyje. Pastaruoju metu apie tai kalba ir verslininkai, ir Europos Sąjungos valdžios institucijos.

Mokesčių optimizavimas – tai įmonės ar gyventojo mokesčių planavimas siekiant sumažinti mokesčių naštą naudojantis teisės aktų teikiamomis mokestinėmis galimybėmis.

Optimizuodamas mokesčius verslas siekia būti konkurencingas rinkoje ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geriausią veiklos rezultatą. Mokesčių optimizavimas įmanomas tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Neteisėtų priemonių ir būdų naudojimas mokestinėms sąnaudoms mažinti yra apibrėžiamas kitaip ir sukelia visiškai kitus padarinius.

ES Teisingumo Teismas pabrėžia, kad mokesčių optimizavimui mokesčių mokėtojas turi teisę įstatymų suteikiamų galimybių rėmuose pasirinkti jam priimtiniausią veiklos vykdymo būdą:

  • mokesčių mokėtojo pasirinkimas optimizuoti mokesčius toleruotinas tol, kol jo pasirinktas mokesčius taupantis veiklos modelis nėra „visiškai dirbtinis“, neatitinkantis ekonominės realybės ir skirtas išskirtinai išvengti mokesčių, kurie būtų taikomi įprastoje situacijoje;
  • vertinant šias aplinkybes svarbu atsižvelgti ne vien į subjektyvųjį faktorių – ar mokesčio mokėtojo elgesys susijęs išskirtinai su mokestinės naudos siekimu, bet ir į objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, atliktus darbus, paslaugas, personalą, ekonominę veiklą ir kt.

Mokslininkai mokesčių optimizavimui apibūdinti naudoja mokesčių mažinimo ir mokesčių planavimo sąvokas. Tačiau mokesčių optimizavimas yra platesnė sąvoka nei mokesčių mažinimas ar mokesčių planavimas. Mokslinėje literatūroje yra išskiriamos šios mokesčių optimizavimo prielaidos:

  • pasirinkimo laisvė, nes pagal įstatymus yra leidžiami tam tikro ekonominio elgesio modeliai, pavyzdžiui, vykdyti įvairių formų verslą, įkuriant juridinį asmenį (uždarąją akcinę bendrovę, žemės ūkio bendrovę, mažąją bendriją ir pan.) ar veiklą vykdant įsigijus verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą;
  • įstatymų lengvatų taikymas siekiant paskatinti tam tikrą ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pelno mokesčių lenlengvatos žemės ūkio kooperatyvams, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (kreditai) individualią veiklą vykdantiems asmenims ir kt.);
  • konkuruojančių mokestinių taisyklių buvimas, kai vienu metu egzistuoja kelios konkuruojančios teisės normos (pavyzdžiui, pelno mokesčių  investicijų lengvatos juridiniams asmenims, jų nebuvimas fiziniams asmenims ir pan.).

Bet kuri įmonė ar gyventojas, laiku pasirinkę savo veiklos strategiją, apskaičiavę finansus ir tinkamai juos paskirstę, gali kontroliuoti pinigų srautus, efektyviau juos panaudoti ir sumažinti veiklos kaštus, padidinti pranašumą konkurentų atžvilgiu, o kartu ir grąžą. Tam didelės reikšmės turi tinkamas mokesčių optimizavimas. Tinkamai apskaičiavus ir suplanavus mokesčius galima sutaupyti iš pelno, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių.

Mokestinė nauda, kuri gaunama vykdant mokesčių optimizavimo procesą, yra teisėta, nes gaunama pasinaudojant mokesčių įstatymuose suteiktomis galimybėmis. Tokie veiksmai atitinka įstatymų leidėjo tikslą – nustačius tam tikras apmokestinimo sąlygas, mokesčių mokėtojas sąmoningai skatinamas naudotis lengvatomis ir mokėti mokesčius.

Optimalios mokesčių sistemos principai

  • Optimali mokesčių sistema yra ta, kuri sumažina verslo išteklių sąnaudas bei surenka mokesčius. Dažnai mokesčių administratoriaus rūpesčiu tampa tai, kad mokesčių surinkimo išlaidas padengtų įmonės ir vartotojai, kurie moka mokesčius.
  • Optimali mokesčių sistema turi būti grindžiama teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, o mokesčių mokėtojai privalo jų laikytis.
  • Optimali mokesčių sistema turi būti formuojama pagal ekonominius kriterijus ir efektyvumo principą. Ši sistema turėtų maksimaliai sumažinti galimus nukrypimus nuo bet kurių gaunamų pajamų ar viešųjų išlaidų.

Optimali mokesčių sistema

Optimalios mokesčių teorijos pradininkas britų matematikas, filosofas ir ekonomistas Frenkas Plamptonas Ramsejus (Frank Plumpton Ramsey) rėmėsi nuostata, kad vyriausybė, nustatydama mokesčių dydžius, iškraipo šalies ekonomiką, todėl esminis klausimas – kaip turi būti nustatomi mokesčiai, kad ekonomikos nukrypimai būtų sumažinti. Daugelis mokslininkų sukūrė įvairių optimalios mokesčių sistemos modelių. Optimalių mokesčių teorija apima įvairius skirtingus modelius, kurie orientuoti į konkrečias mokesčių sistemas. Tačiau visuose modeliuose pabrėžiama, kad optimalaus apmokestinimo modeliai turi būti pagrįsti tam tikrais principais.

Mokesčiai gali būti optimizuojami trimis lygiais:

  • įmonės ar gyventojo lygmeny (taikant nusidėvėjimo normatyvų koregavimus, investuojant į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijas, parenkant palankų avansinio pelno mokestį ir kt.);
  • įmonių grupių lygmeny (fizinio asmens tiesiogiai valdomų įmonių grupių pertvarkymu, PVM apmokestinamos ir neapmokestinamos veiklos vykdymu skirtingose įmonėse ir kt.);
  • savininkų lygmeny (efektyviai finansuojant verslą, parenkant verslo vykdymo vietą ir kt.).

Plėtojantis rinkos santykiams, faktiškiems mokesčių mokėtojams bei tam tikrų mokesčių realiam paskirstymui tarp prekių vartotojų (pirkėjų) ir gamintojų didžiausią įtaką daro pasiūlos ir paklausos elastingumas. Pastebima tendencija: kai prekių ar paslaugų paklausa yra pastovi arba neelastinga, visą atitinkamo mokesčio dalį sumoka vartotojas, o kadangi tokių prekių nuolat trūksta, vartotojai toliau perka jų daugiau, nepaisydami kainų didėjimo. Esant neelastingam prekių perkamo kiekio koeficientui, apmokestintų parduotų prekių apimtis sumažėja mažesniu dydžiu, o kaina labiau padidėja negu minėtam koeficientui esant elastingam. Todėl kuo prekių perkamo kiekio koeficientas elastingesnis, tuo didesni mokesčiai tenka gamintojui. Šios tendencijos daro įtaką mokesčių optimizavimo strategijos pasirinkimui.

Išskiriami šie mokesčių optimizavimo būdai:

  • mokesčių lengvatų taikymas;
  • mokesčių atskaitymų naudojimas;
  • mokestinio statuso keitimas;
  • mokėjimo terminų nukėlimas.

Kaip tinkamai optimizuoti mokesčius

Prieš pasirenkant tinkamą mokesčių optimizavimo strategiją ir būdus, būtina atlikti parengiamuosius darbus. Pirmiausia turi būti atlikta įmonės ar gyventojo ekonominės veiklos, po to – mokestinė analizė, iškeliami mokesčių optimizavimo tikslai, suformuluojami uždaviniai, ieškoma alternatyvų, sudaroma sisteminė gautų rezultatų analizė ir priimami sprendimai dėl galimo mokesčių optimizavimo.

Mokesčių optimizavimo praktiniai pavyzdžiai

Ilgalaikio materialiojo turto palankiausio (-ių) pelno mokesčiui nusidėvėjimo metodo taikymas. Galimos alternatyvos:

  • viso bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimui taikyti tiesinį metodą;
  • tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (nematerialiam turtui; mašinoms ir įrenginiams; kitai įrangai, prietaisams, įrankiams; kitam nematerialiam turtui) taikyti perpus mažėjančios vertės nusidėvėjimo metodą;
  • pirmų dviejų metodų kombinacija.

Specializuoto nuosavo ilgalaikio turto (pavyzdžiui, javų kombaino) įsigijimas ar turto nuoma.

Įmonės reklamai ir reprezentacijai siūlomos naudojimo alternatyvos:

  • įmonės veiklai pristatyti naudoti reprezentacines veiklas;
  • įmonės veiklai pristatyti naudoti reklamos priemones;
  • reklamos ir reprezentacijos išlaidas skirstyti dalimis.

Aplinkos mokesčių sąnaudų mažinimo alternatyvos:

  • mokėti aplinkos taršos iš mobilių šaltinių ir naudoti dyzelinu varomus automobilius;
  • naudoti automobilius, kuriems taikomos aplinkos taršos mokesčio lengvatos.

Kadangi žemės ūkio darbai sezoniniai, tuo pasinaudojant galima įdarbinti darbuotojus pagal sezoninio darbo poreikius. Alternatyvos:

  • samdyti darbuotojus pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus;
  • samdyti darbuotojus pagal verslo liudijimus;
  • naudotis darbuotojų nuomos paslaugomis;
  • įdarbinti pagal darbo sutartį;
  • samdyti darbuotojus pagal individualios veiklos pažymą;
  • įdarbinti pagal darbo biržos subsidijavimo programą.