Afrikinis kiaulių maras – ne tik Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, centrinės Europos, bet ir Rusijos, Ukrainos, Moldovos, taip pat daugelio kitų šalių problema. Ligos nesuvaldo ir pusę pasaulio kiaulių auginanti Kinija. Tačiau optimizmo teikia žinia, kad po 8–10 metų virusą galbūt sustabdys vakcina.

„Afrikinis kiaulių maras Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai šiuo metu yra pirmoji liga“, – teigia šios organizacijos (OIE) Europos regioninės atstovybės Maskvoje vadovas prof. Kazimieras Lukauskas. Kaip sekasi pasauliui kovoti su afrikiniu kiaulių maru (AKM), jis apžvelgė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos metinėje konferencijoje. Nauja žinia, kad viena JAV farmacijos bendrovė netrukus ketina pradėti kuriamos vakcinos gamybinius bandymus.

O Lietuvoje AKM gana sparčiai plečiasi ir grasina netrukus apimti visą šalį, virusas keliauja link vienintelės dar neužimtos teritorijos – Žemaitijos.

Bandė sukurti kiaulę su marui atspariu genu

Nors AKM stengiasi įveikti ir OIE, ir didžiausios pasaulio referencinės laboratorijos, daugybei mokslininkų ypatingų rezultatų, pripažino K. Lukauskas, kol kas nepavyko pasiekti. Liga nesustabdyta ir kasdien sukelia milžiniškus ekonominius nuostolius. Buvęs ilgametis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas prisiminė, kad 2007 m., kai AKM atsirado Gruzijoje, nei Europa, nei OIE neįvertino šios ligos pavojingumo. „Gruzijos vyriausiasis veterinarijos gydytojas prašė OIE milijono dolerių ligai suvaldyti, kiaulėms sunaikinti, žmonėms kompensacijas išmokėti. Lyg visi pritarė, bet pinigų Gruzija negavo, o liga pradėjo judėti į Armėniją, Rusiją, Azerbaidžaną, Ukrainą, Baltarusiją, kol pasiekė ir Europą“, – konstatavo K. Lukauskas.

Europa lyg ir kontroliuoja AKM plitimą, tačiau virusas pamažu juda Vakarų kryptimi ir jau pasiekė Belgiją. Tačiau viso pasaulio veterinarijai labai neramu dėl Kinijos, kur laikoma 51 proc. viso pasaulio kiaulių, – pusė šios didžiulės šalies teritorijos užsikrėtusi AKM. „Europoje AKM virusas yra tarsi rusenantis laužas, o Kinijoje plinta kaip liepsna“, – vaizdžiai palygino K. Lukauskas. Pirmieji AKM atvejai Kinijoje užfiksuoti rugpjūčio pradžioje, tačiau vos per kelis mėnesius apėmė beveik pusę šalies teritorijos. Kinijos veterinarijos specialistai nustatė, kad 62 proc. židinių galimai siejami su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Taip pat spėjama, kad viena iš ligos plitimo priežasčių yra nelegalus kiaulių skerdimas. Kompetentingos šios šalies institucijos sugriežtino prekybos kiaulienos produktais kontrolę, imasi visų priemonių virusui sustabdyti.

Ištisus dešimtmečius garsiausioms pasaulio laboratorijoms nepavyksta sukurti vakcinos, kuri apsaugotų nuo AKM. Vis dėlto teigiamų poslinkių yra – K. Lukausko žiniomis, po 8–10 metų ši vakcina vis dėlto bus sukurta. „Rusijoje netrukus bus pradėtas gamybinis bandymas vakcinos, kurią kartu su Prancūzijos ir Rusijos kolegomis kuria garsi amerikiečių farmacijos kompanija“, – teigia OIE atstovas, pridūręs, jog Vakarų pasaulis iki šiol daugiau dirbo, kad būtų sukurta vakcina, Rytai bandė sukurti genetiškai modifikuotą kiaulių veislę, atsparią AKM. Kaip žinoma, AKM atėjo iš Afrikos, nors laukinės Afrikos kiaulės afrikiniu maru neserga, nes turi kitokį su šia liga susijusį geną, negu naminės kiaulės. Šį geną mokslininkai persodino naminėms kiaulėms, jos nesusirgo AKM, tačiau ir neužaugo, o liko mažos, kaip laukinės Afrikos kiaulės.

Taigi, paskutinė viltis liko vakcina, kurios sukurti geriausiems pasaulio mokslininkams ir farmacininkams nepavyksta jau daugiau kaip 30 metų.

Apsisaugoti galima ir paprastomis priemonėmis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika dar kartą pabrėžė, kad vis didesnė Lietuvos teritorija apimama AKM, virusas keliauja link Žemaitijos. Todėl VMVT mano, kad nėra kitos išeities, kaip steigti buferinę zoną ten, kur juda virusas – ateinančią vasarą Žemaitijoje laukiama didžiausios viruso koncentracijos šernuose. „Todėl privalome padaryti viską, kad šioje teritorijoje liktų kuo mažiau nesaugių kiaulių ūkių, nes maždaug trečdalis mažų ūkių neatitinka biologinio saugumo reikalavimų. Su šiais laikytojais bus daugiausia darbo. O ligos atveju jie yra labiausiai pažeidžiami“, – sakė D. Remeika. Buferinėje zonoje esantys kiaulių ūkiai, kurie neatitinka biologinio saugumo reikalavimų, iki gegužės 1 d., t. y. šiltojo sezono pradžios, turės paskersti savo reikmėms laikomas kiaules.

Lietuvoje atliekama daug mokslinių studijų dėl AKM rizikos veiksnių, manoma, kad vienas jų yra vabzdžiai. Įrodymų, kad jie perneša virusą kol kas nėra, bet tokia rizika dar ir neatmesta. Pastebėta, kad virusas aktyviausias, kai aplinkos temperatūra būna nuo 17 iki 22 ^oC.

„Niekas neapsaugotas nuo afrikinio kiaulių maro. Tačiau ekspertai, kurie dirbo Gruzijoje, kitose valstybėse, ligos židiniuose ilgai gyveno, yra pastebėję, kad jeigu visas kaimas apimtas AKM, vienas kitas ūkis nuo afrikinio maro vis dėlto atsilaiko. Pasirodo, tokiame ūkyje ūkininkas vienas pats prižiūri kiaules, keičia batus, drabužius, plauna rankas ir prie kiaulių nieko neprileidžia. Taigi, tokiomis paprastomis, primityviomis priemonėmis galima apsisaugoti“, – D. Remeika pasiuntė dar vieną žinutę kiaulių laikytojams, kokią reikšmę turi biologinio saugumo reikalavimų laikymasis.

Ar nevertėtų grįžti prie aborigeninių gyvulių?

Pasak K. Lukausko, kai kurios užkrečiamosios gyvūnų ligos, yra pasklidusios iš mėgintuvėlio. Anksčiau šie virusai buvo saugomi ir dauginami kariniais tikslais, vėliau pradėti naikinti. „Bet nesėkmingas pavojingų virusų naikinimas atsilikusiose šalyse, o paukščių gripo – Vietname, leido išplisti užkrečiamoms ligoms. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija tuo klausimu kas dvejus metus rengia pasaulines konferencijas, nes net ir mažiausia laboratorija, sauganti pavojingus virusus, gali tapti bioterorizmo šaltiniu“, – teigė profesorius.

OIE 1924 m. buvo įkurta dėl galvijų maro, tačiau liga buvo likviduota tik 2011-aisiais. Viruso diagnostikos priemonė tebesaugoma laboratorijose. Tokių laboratorijų, kurios saugo pavojingiausius virusus, daugiausia yra JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje, jose dirba aukščiausios kvalifikacijos profesionalai, yra užtikrinama aukščiausiojo lygio jų apsauga. Tuo labai rūpinasi ir OIE.

Visuomenei didėja užkrečiamųjų ligų grėsmė. Joms įtakos turi ir klimato kaita. Prieš 30 metų dar niekas negalėjo net numanyti, kad Lietuvoje, Lenkijoje ar Švedijoje gali gyventi moskitai. Šiandien, pasak K. Lukausko, tai jau realybė. Todėl svarbiausia sustabdyti atsirandančias grėsmes, infekcines ligas, kurios plinta kartu su žmonių judėjimu. Maždaug 60 proc. iš 1 400 įvairių virusų, bakterijų ir patogenų, kurie pavojingi žmonėms, yra gyvulinės kilmės. 75 proc. ligų yra bendros žmonėms ir gyvuliams.

„Per 50 metų pasiekimai – milžiniški, tačiau ligų sukeliama padėtis liko sudėtinga. Susidūrėme su problema, kad kultūrinės arba labai produktyvios veislės yra tarsi vienkartinės. OIE net svarsto, ar nevertėtų grįžti prie aborigeninių galvijų. Aišku, pasauliui žengiant į priekį grįžti atgal yra labai sunku, vis dėlto šis klausimas svarstomas, dirba daug institutų“, – pabrėžė K. Lukauskas.