Kasmet žemdirbiams gamta teikia vis naujų išbandymų. Pastarųjų metų nukrypimai nuo įprastų gamtinių sąlygų javų derliaus brendimo ir nuėmimo metu gerokai pakoregavo grūdų derliaus srautus, padidino lyginamąsias išlaidas ir sukėlė tam tikrų ekonominių, technologinių nesklandumų ir nuimto derliaus kokybei.

Jau vien prisiminus pastarųjų dvejų metų sunkiai palyginamus gamtinių sąlygų nukrypimus nuo vidutinių daugiamečių, tiesiog anomalijas, galima daryti išvadą, kad visi agroverslo dalyviai turi būti pasiruošę įvairiausiems išbandymams. Norint išlikti konkurencingam rinkoje, vienas svarbiausių verslo uždavinių – neatsilikti nuo technologinės pažangos ir kuo sėkmingiau įvertinti bei prisitaikyti prie gamtos teikiamų naujų iššūkių ir negailestingos rinkos diktato.

Vietoje planuotų 6 mln. tonų grūdų 2018 m. prikulta tik apie 4 mln. tonų. Vien šis faktas kelia nemažai nesusipratimų tarp augintojų ir grūdų supirkėjų. Nors visiems suprantama, kad tai įvyko dėl ekstremalių gamtinių sąlygų.

Derliaus nuėmimu žemdirbių rūpesčiai nesibaigia, nes tuo metu rinkoje tradiciškai kainos būna nepalankiausios augintojams. Taigi, būtina kuo skubiau nuimtus grūdus paruošti ir bent laikinai saugiai juos sandėliuoti. Grūdų augintojams siūlomas klasikinis prekinio augalininkystės ūkio grūdų paruošimo- sandėliavimo technologijų modelis. Kombainais nuimti grūdai transportuojami iš lauko, priimami, valomi (pirminis valymas), džiovinami (dažniausiai džiovyklose) ir sandėliuojami metaliniuose grūdų bokštuose.

Mūsų nuomone, toks grūdų paruošimo- sandėliavimo technologijos modelis priimtinas grūdų supirkėjams, perdirbėjams, tačiau svarstytina, ar tai pats tinkamiausias modelis prekinio augalininkystės ūkio šeimininkams.

Nepavyko rasti patikimų statistinių duomenų apie ūkininkų eksploatuojamų bokštinių grūdų sandėlių užimtumą visus metus. Žinoma tiktai tai, kad rapsai dažniausiai parduodami per pirmą mėnesį, o grūdai dėl jų kainų svyravimo rinkoje ūkininkų sandėliuose kartais užsiguli ilgiau.

Pasidairę tvarkingų ūkininkų gamybiniuose padaliniuose gana dažnai matome, kad sudėtinga žemės ūkio technika žiemoja po atviru dangumi, o nepigūs grūdų bokštai „tinginiauja“ laukdami ne tik pavasario, bet ir naujo kitų metų derliaus. Nuolatos besikeičiančioje rinkoje pasitaiko metų, kad augintojams racionalu grūdus parduoti supirkėjams vos tik nuėmus derlių.

Taigi, būtina ieškoti būdų, kaip tobulinti grūdų popjūtinio paruošimo, džiovinimo, sandėliavimo technologijas, mažinant jų energijos sąnaudas, ir tinkamai vykdyti sandėliuojamų grūdų sampile vykstančių procesų kontrolę, išsaugant išauginto derliaus kokybę ir technologines savybes.

Tobulėjant grūdų transportavimo ir krovos darbų techninėms priemonėms, prekiniams augalininkystės ūkiams verta pagalvoti apie alternatyvias sandėliavimo technologijas – universalios paskirties plokščiadugnius bearuodžius sandėlius su efektyvia lengvai transformuojama aktyviosios ventiliacijos sistema. Tokias patalpas būtų galima pritaikyti ir kitiems augalininkystės produktams džiovinti ir laikyti, o realizavus produkciją, pastatą panaudoti pagal poreikius kitoms ūkio reikmėms ištisus metus.

Tiesa, grūdų laikymas plokščiadugniuose sandėliuose reikalauja daugiau dėmesio, bet tinkamai įrengus juose taip pat sėkmingai galima mechanizuoti krovos darbus, valdyti grūdų sampile vykstančius procesus. Be to, pastarųjų valdymas plokščiadugniuose sandėliuose yra paprastesnis, nes mažesnį poveikį laikomai produkcijai daro nuolat besikeičiančios gamtinės aplinkos sąlygos.

Būtina žinoti, kad laikomų grūdų ar kitų augalininkystės produktų kokybės tvarumui išsaugoti pagrindinę įtaką daro ne sandėlio forma, o produktų sampile vykstančių procesų valdymo galimybės, t. y. gebėjimas gana greitai išdžiovinti ir atvėsinti grūdus bei palaikyti optimalų mikroklimatą visame grūdų sampile.

Grūdų sampilas yra žmogaus suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančius gyvus organizmus, t. y. grūdus, mikroorganizmus, vabzdžius ir jų aplinką. Svarbiausias gyvas šios ekosistemos organizmas – patys grūdai.

Grūdai yra higroskopiški, todėl, kintant aplinkos oro drėgniui, jie išgarina arba absorbuoja drėgmę. Taip įvairiose grūdų sampilo vietose nusistovi tam tikra drėgmės pusiausvyra. Tam įtakos turi ir gamtinės aplinkos veiksniai, sukeliantys temperatūrinius gradientus grūdų sampile, kurie daro įtaką drėgmės mainų procesams sandėliuojamų grūdų sampile. Nuolatos besikeičiančių aplinkos veiksnių poveikis ypač išryškėja, sandėliuojant grūdus ilgesnį laiką metaliniuose bokštuose.

Mūsų šalies klimatinėmis sąlygomis grūdų sandėliavimas bokštuose be gana efektyvios aktyviosios ventiliacijos – jau vakarykščios dienos klausimai. Tačiau sandėliuojant grūdus storame sluoksnyje aktyviosios ventiliacijos galimybės tampa ribotomis. Storas grūdų sluoksnis sudaro didelį pasipriešinimą pučiamam per sluoksnį oro srautui, o juk bokštuose laikomų grūdų sluoksnis būna 10–20 m ir didesnis. Taigi, net nuimant gana sausus grūdus (14–15 proc. drėgnio) arba į bokštus pilant grūdus po džiovyklos, tenka valdyti jų sampile vykstančius šilumos ir drėgmės mainų procesus. Nepakankamai kontroliuojant grūduose vykstančius procesus patiriami arba rizikuojama patirti nemenkus grūdų masės ir kokybės praradimus.

Praradimus lemiantys veiksniai

Grūdų mikologinė tarša priklauso nuo gamtinių sąlygų, javų brendimo ir ypač jų žydėjimo tarpsnio. Gamtoje mikromicetų pradų šaltinis yra pati dirva, o juos išplatina vėjas, vabzdžiai ir paukščiai. Situaciją ypač apsunkina didelis kritulių kiekis derliaus nuėmimo metu. Visiems yra gerai žinoma fuzariozės problema. Fusarium genties mikromicetai padaro didžiausių nuostolių. Jie sukelia įvairias augalų ligas (pašaknio puvinį, varpų fuzariozę), be to, jie plačiai paplitę visoje maisto grandinėje toksinų pavidalu. Dažniausia jie pasitaiko produktuose, pagamintuose iš grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų.

Dr. A. Mankevičienės nuomone, dažniausios klaidos javų auginimo technologijose – tiesioginė sėja į ražieną, atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas neįterpiant šiaudų liekanų, naudojama per didelė sėklos norma, vėluojamas derliaus nuėmimas. Be to, pastebėta, kad fuzariozė itin plinta po kukurūzų auginamuose javuose. Užsienio mokslininkai Fusarium grybų didėjimo tendencijas sieja ne tik su gamtinėmis sąlygomis, klimato atšilimu, bet ir su glifosato (raundapo) naudojimu, minimaliu žemės dirbimu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad Fusarium grybams plisti įtakos turi gamtinės sąlygos (30 proc.), priešsėlis (15–20 proc.), žemės dirbimo būdas (15–20 proc.), tręšimas mineralinėmis trąšomis (10–15 proc.), tręšimas azotu (7–10 proc.), tręšimas mėšlu (4–5 proc.), veislė (7–10 proc.), sėjos laikas ir sėklos norma (4–5 proc.), derliaus nuėmimo būdas, transportavimas (2–4 proc.).

Kovai su mikologine tarša naudojamos įvairios reguliavimo ir kontrolės technologinės priemonės: išvedamos atsparesnės veislės, optimizuojamas dirvos dirbimas, trąšų ir pesticidų naudojimas, derlių rekomenduojama nuimti laiku.

Per derliaus nuėmimą esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms ne tik užsitęsia javapjūtė, bet ir gerokai menkėja nuimamų grūdų kokybė, mažėja grūdų birumas, apsunkinamas grūdų paruošimo sandėliavimui technologinių įrengimų darbas, didėja lyginamosios energijos sąnaudos.

Yra žinoma, kad daugumai pelėsinių grybų palankios vystymosi sąlygos susidaro grūdų drėgnumui 1–1,5 proc. viršijus kritinį drėgnumą, t. y. kai grūdų sampile oro pusiausvyrinis drėgnis pasiekia 75 proc., ir esant 20−35 °C temperatūrai.

Mikromicetų daroma žala

• Mažina grūdų maistinę vertę.
• Mažina grūdų gyvybingumą ir daigumą.
• Grūdai įgyja specifinį kvapą ir skonį.
• Pakeičia grūdų spalvą.
• Skatina grūdų kaitimą.
• Išskiria mikotoksinus.

Grūdų sandėliavimo aplinkoje svarbu nesudaryti palankių sąlygų mikromicetams vystytis arba turimomis technologinėmis priemonėmis galimai greičiau jas keisti, kad būtų išsaugota derliaus kokybė ir patiriami kuo mažesni praradimai.

Grūdų drėgnis ir temperatūra. Patenkančių į sandėlį grūdų drėgnis, išskyrus kukurūzus, dažniausiai yra apie 15–20 proc., kartais ir didesnis. Grūde esanti drėgmė skirstoma į laisvą (perteklinę) – nesurištąją (tai drėgmė, esanti tarpląstelinėse ertmėse, ji palyginti lengvai išgarinama grūdus džiovinant) ir surištąją, kuri yra cheminiuose junginiuose su grūde sukauptomis maistinėmis medžiagomis ir ląsteliena. Pastaroji drėgmės dalis sunkiai išgarinama, tačiau ji nesukelia nepageidaujamų reiškinių grūduose.

Šviežiai nuimti grūdai sandėlyje bręsta, jų sampile nuolatos vyksta biocheminiai procesai (grūdai kvėpuoja), skyla maisto medžiagos, naudojamas deguonis, išsiskiria anglies dvideginis, vandens garai ir šiluma, kuri sukelia savaiminį grūdų sampilo kaitimą. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad kiekvienam gramui iškvepiamo CO₂ prarandama 0,682 g sausosios medžiagos. Nuimant drėgnus grūdus, dėl šių procesų jie dar kombaino bunkeryje pradeda kaisti. Grūdų sampile susidarius palankiai aplinkai, plinta mikromicetai. Kylant grūdų sampilo temperatūrai, intensyvėja vykstantys procesai, suaktyvėja fermentų veikla – taip prarandama grūdų kokybė.

Pagrindinė užduotis – džiovinant iš grūdų pašalinti perteklinę drėgmę ir juos atvėsinti, kad būtų stabilizuotas grūdų kokybės menkėjimas. Lėčiausiai kokybė menkėja, kai grūdai yra sausi ir atvėsinti.

Reguliari temperatūros ir santykinio drėgnio kontrolė bei aktyvus ventiliavimas pašalinant perteklinę drėgmę ir šilumą gerokai sumažina kaitimo židinių grūdų sampile susidarymo tikimybę, kartu sustabdo mikromicetų vystymąsi. Grūdai greičiau bręsta, kai tarpgrūdinėje erdvėje juos supa gaivus oras, kuriame deguonies būna pakankamai. Todėl laikomus šviežiai nuimtus grūdus reikia dažnai vėdinti.

Vabzdžiai ir erkės taip pat gali būti grūdų praradimų priežastis, nes šie gyviai, aktyviai sąveikaudami su užkrėstais ir sveikais grūdais, gali pastariesiems pernešti mikromicetų sporas. Be to, grūdų sampilo drėgnis gali padidėti dėl užterštumo vabzdžių išmatomis.

Vabalai intensyviai dauginasi, kai grūdų drėgnis 10–12 proc., o erkės net ir 13–14 proc. drėgnio grūduose vystosi labai lėtai. Dauguma vabzdžių ir erkių intensyviausiai vystosi 18–32 ^oC temperatūroje, o žemiausia grūdų kenkėjų veiklos riba yra 6–12 ^oC. Drėgnoje aplinkoje ir žemoje temperatūroje kenkėjai ilgesnį laiką gali išgyventi ir be maisto, o palankia linkme pakitus aplinkai vėl sėkmingai vystytis.

Fizikinės prevencijos priemonės

Grūdų džiovinimas. Priklausomai nuo grūdų drėgnio, jiems džiovinti galima taikyti atitinkamą technologiją. Grūdus, kurių drėgnis ne didesnis kaip 22 proc., galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija; grūdus, kurių drėgnis nuo 22 iki 28 proc., vieną kartą perleidus per šiluminę džiovyklą, galima baigti džiovinti aktyviąja ventiliacija; grūdus, kurių drėgnis didesnis kaip 28 proc., reikia džiovinti šiluminėse džiovyklose kelis kartus, geriausiai su tam tikromis pertraukomis, skirtomis susigulėti. Ypač tai aktualu džiovinant stambiasėklius grūdus: žirnius, pupas ar kukurūzus.

Nors grūdų džiovyklos savo konstrukcija viena nuo kitos skiriasi, tačiau visos turi atitikti bendruosius reikalavimus:

• sumažinti grūdų drėgnį iki numatyto ir išsaugoti grūdų kokybę;
• po džiovinimo turėti galimybę atvėsinti grūdus;
• užtikrinti darbo, priešgaisrinės ir aplinkosaugos, taip pat sanitarinius reikalavimus;
• turėti galimybę kontroliuoti ir valdyti džiovinimo procesą;
• ekonomiškai naudoti šilumos ir elektros energiją;
• būti kuo universalesnės.

Aikštelės ir aktyvioji ventiliacija

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai javų derliaus nuėmimo kombainų našumas būna didesnis už grūdų valymo ir džiovinimo technologinių įrengimų našumą. Dėl to prie grūdų valymo ir džiovinimo punkto reikėtų įrengti drėgnų grūdų kaupimo talpyklas arba aikšteles. Jų talpos turi užtekti ne trumpesniam kaip 12 džiovyklos darbo valandų rezervui.

Grūdų kaupimo talpyklose ir aikštelėse tikslinga įrengti aktyviosios ventiliacijos sistemą, galinčią tiekti apie 40–60 m³/(t·val.) lyginamąjį oro srautą. Ką tik nuimti grūdai yra didelio biologinio aktyvumo, todėl kvėpuodami išskiria daug šilumos. Tokiu intensyvumu ventiliuojant drėgnus grūdus aplinkos oru, jie bus vėsinami, kartu neleidžiama grūdams kaisti iki pradedant juos džiovinti. Grūdai natūraliai bręs, jų drėgnis suvienodės visame sampile, išliks birūs, o esant palankioms oro sąlygoms jie dar bus šiek tiek ir pradžiovinti.

Energijos poreikiai grūdams džiovinti

Žinotina, kad grūduose esančias augalų priemaišas (šiukšles) visuomet apie 50 kartų pigiau išvalyti negu jas išdžiovinti. Vertinant energijos sąnaudas, priklausomai nuo džiovinimo būdo, džiovinant aktyviąja ventiliacija 1 kg vandens pašalinti iš džiovinamo produkto sunaudojama 3 000–4 000 kJ energijos, o džiovinant įvairiomis šiluminėmis džiovyklomis – nuo 5 000 iki 6 700 kJ. Džiovyklų techninėse charakteristikose dažniausiai nurodomos lyginamosios energijos sąnaudos, kai aplinkos temperatūra 15–20 °C ir santykinis oro drėgnis 70–75 proc. Džiovyklose, kur džioviklis ruošiamas pašildant aplinkos orą šilumos generatoriaus šilumokaičiuose, sunaudojama apie 1,3 kg/(t·proc.) drėgmei išgarinti, tiesioginiam džioviklio kaitinimui + degimo produktams apie 1,2 kg/(t proc.). Dujų sunaudojama apie 1,7–1,8 m³/(t proc.).

Kai aplinkos oro temperatūra būna mažesnė negu 10 ºC, šilumos poreikis išauga 1,3–1,5 karto, o džiovyklos našumas sumažėja 30–35 proc. Siekiant sumažinti lyginamąsias energijos sąnaudas rudenį (pvz., džiovinant kukurūzus), tikslinga džiovinimo šachtą ir šilumos tiekimo vamzdynus apšildyti.

Lietuvoje esančių elevatorių, kuriuose galima sandėliuoti grūdus, talpos yra apie 1,7 mln. tonų, likusi dalis metinio grūdų derliaus sandėliuojama ūkininkų sandėliuose. Taigi, sandėlių statyba grūdų auginimo regionuose, ūkininkų grūdų sandėlių modernizavimas, lanksčių sandėliavimo technologijų diegimas, siekiant net nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis išsaugoti nuimtų grūdų kokybę, yra pirmaeilė būtinybė. Ne mažiau svarbus ir sandėlius prižiūrinčio personalo kvalifikacijos kėlimas.

Per pastaruosius kelerius metus nemažai ūkininkų ir grūdų supirkėjų investavo į grūdų džiovyklų ir sandėlių statybą, tačiau to nepakanka. Kaip parodė 2017 metai, vien grūdų elevatorių pajėgumais pasikliauti negalima, nes tam tikra dalis ūkininkų, neturinčių savų sandėlių, buvo priversti vėlinti nuimti javus, nes nebuvo kur padėti nuimto derliaus.

Kontroliuoti gamtinių sąlygų neįmanoma, todėl išvengti mikromicetų plitimo sunku, tačiau nuimtų grūdų kokybės išsaugojimo galimybes galima modeliuoti ir tam ruoštis. Planuojant grūdų paruošimo ir sandėliavimo technologijas, būtina vertinti galimus nuimamo derliaus srautus, grūdų savybių kitimą, būtiniausias technologines operacijas ir režimus, skaičiuoti energijos poreikius ir šaltinius, nuo kurių lyginamųjų sąnaudų labai priklauso bendra produktų savikaina. Tai labai svarbu, nes produktų rinkos kainą dažniausiai formuoja gamtiniai ir ekonominiai veiksniai, vykstantys šalyje ir už jos ribų.

Žinant grūdų saugaus laikymo trukmės priklausomybę nuo pagrindinių veiksnių, tokių kaip nuimamų grūdų užterštumas, tikėtinas grūdų maksimalus drėgnis, galima įvertinti numatomą aplinkos oro temperatūros ir sorbcinių savybių kitimą.

Nors 2018 m. nuimtų grūdų džiovinti beveik nereikėjo, tačiau karštomis javapjūtės dienomis nuimamų grūdų temperatūra buvo gerokai didesnė nei rekomenduojama pilti į sandėlius. Juk saugaus laikymo trukmė akivaizdžiai priklauso ne tik nuo grūdų drėgnio, bet ir jų temperatūros. Taigi, nuimtų grūdų sampilą buvo būtina galimai greičiau atvėsinti, nes šviežiai nuimti grūdai sandėlyje intensyviai bręsta, juose vyksta biocheminiai procesai, o tam reikalingas deguonis.

Sandėliuojant nepakankamai išdžiovintus (15–17 proc.) grūdus, būtina nuolat kontroliuoti jų temperatūros kitimą, nes vykstant natūraliai konvekcijai sampile kyla pavojus zonoms, kuriose susikaupia daugiau priemaišų, susidaryti. Pastarųjų drėgnis didesnis už vidutinį grūdų drėgnį, jose intensyviau akumuliuojama kvėpavimo šiluma, kaupiasi drėgmė. Tokių grūdų sampilą dažniau tenka vėsinti juos ventiliuojant.

Naudingiausia tai daryti, kai aplinkos oro temperatūra būna žemesnė už grūdų sampilo temperatūrą. Ventiliuojami grūdai ne tik vėsinami, į sampilą nukreipiamas jų gyvybingumui palaikyti reikalingas deguonis, bet kartu ir džiovinami.

Tačiau nekontroliuojant grūdų ventiliavimo visada gali susidaryti situacija, kai vietoje pageidaujamo vėsinimo, grūdų sampilas bus ne vėsinamas, o drėkinamas arba šildomas ir drėkinamas, o tai ypač nenaudinga. Nesvarbu, kokio tipo sandėlyje laikomi grūdai, sandėliavimo eigos kontrolės būdai ir techninės priemonės yra analogiškos. Tad nuotoliniai termometrai grūdų sampilo temperatūrai matuoti, grūdų drėgnomatis, aplinkos oro termometras ir psichrometras oro santykiniam drėgniui nustatyti turi tapti reikalingiausiomis parankinėmis priemonėmis. Sumaniai naudojant šias priemones, galima ne tik kontroliuoti grūdų sandėliavimo eigą, bet ir sėkmingai valdyti grūdų aktyviosios ventiliacijos ar aeracijos įrengimų darbą. Paveiksle pateiktos apibendrintos kviečių desorbcijos izotermos, pagal kurias lengvai galima vertinti ventiliacijos efektyvumą.

Žinoma, kad kiekvieną aplinkos oro drėgnio reikšmę atitinka tam tikra pusiausvyrinė grūdų drėgnio reikšmė. Taigi, 60–65 proc. aplinkos oro drėgniui grūdų pusiausvyrinis drėgnis bus apie 14 proc. Per grūdų sluoksnį pučiant 60–65 proc. drėgnio aplinkos orą, jų drėgnį galima sumažinti iki pusiausvyrinio 14 proc. Jei ventiliuojami grūdai yra sausesni už pusiausvyrinį aplinkos oro drėgnį, tai vietoje pageidaujamo džiovinimo ventiliuojami grūdai bus drėkinami, o jeigu grūdų drėgnis didesnis už pusiausvyrinį drėgnį – grūdai džius.

Vidutinis aplinkos oro drėgnis Lietuvoje liepos–rugpjūčio mėnesiais yra apie 70–75 proc. Džiovinant grūdus tokiu oru, jie išdžiovinami iki 16–18 procentų. Lyjant lietui, aplinkos oro drėgnis padidėja iki 95–98 proc., tokiu metu neišjungiant ventiliatorių apatiniai grūdų sampilo sluoksniai bus sudrėkinami iki 20–22 proc. drėgnio.

Aplinkos oro, pučiamo į grūdų sampilą, santykinį drėgnį galima sumažinti jį pašildant. Nustatyta, kad, pašildžius aplinkos orą 1 ^oC, jo santykinis drėgnis sumažėja apie 5 proc., o gebėjimas absorbuoti drėgmę padidėja apie 0,33 g/ m³ oro. Džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija aplinkos oru, iš pradžių rekomenduojama per grūdų sampilą pūsti nepašildytą aplinkos orą, o baigiamojoje džiovinimo fazėje į grūdų sluoksnį pučiamą orą tikslinga pašildyti 3–4 ^oC.

Grūdus džiovinant aktyviąja ventiliacija, mūsų klimato zonoje per grūdų sluoksnį prapučiamas 1 m³ aplinkos oro iš sampilo vidutiniškai išneša tik apie 1 g vandens. Per nejudantį grūdų sluoksnį pučiamą orą pernelyg pašildyti dažniausiai nenaudinga, nes apatiniai grūdų sampilo sluoksniai bus perdžiovinami. Ventiliuojant vandeniui išgarinti reikalinga šiluma paimama iš per grūdus praeinančio oro, oro srautas atvėsta ir viršutinėje vėsesnėje sampilo dalyje ore esanti drėgmė kondensuojasi sudrėkindama grūdus. Taip susidaro palankios sąlygos grūdų dygimui ir kitiems mikrobiologiniams procesams. Grūdų atidrėkimas geriausiai pastebimas 15–20 cm nuo sampilo paviršiaus. Tuo galima įsitikinti prakasus grūdus, nors grūdų paviršiuje jokių pokyčių ir nematyti. Darant šią klaidą, kartais grūdai net sužaliuoja.

Dėl netolygaus grūdų paskirstymo aruode nepavyksta tinkamai valdyti šilumos drėgmės mainų sampile, to pasekmė – drėgmės kondensacija paviršiniuose sluoksniuose, prarasta grūdų kokybė ir jų dygimas (pradeda lįsti želmenys).

Rekomenduojama sandėliuojamų grūdų temperatūrą palaikyti 5–15 ^oC ribose. Pavasarį, aplinkos orui atšylant, grūdų temperatūra sampile ventiliacija priartinama prie aplinkos temperatūros, kad iškraunant grūdus ant jų paviršiaus besikondensuojanti ore esanti drėgmė nesudrėkintų grūdų. Tai ypač akivaizdu iš sandėlio iškraunant rapsus, nes jie labai lengvai absorbuoja drėgmę iš aplinkos oro.

Kad būtų efektyviau išnaudojamas sandėliavimo patalpos tūris ir sumažintas grūdų sampilo lyginamasis paviršius, kontaktuojantis su sandėliavimo patalpos oru, išdžiovintus ir atvėsintus grūdus ar rapsus rekomenduojama pilti ploščiadugniuose sandėliuose 4–7 m storio sluoksniu, o laikant bokštuose su priverstine aeracija – 10–20 m ir didesnio aukščio sampile. Geriausiai išlaikysime grūdus, kai kontroliuosime laikymosi temperatūrą ir pagal tai koreguosime grūdų sampilo ventiliavimą, taip pat vesime sandėliavimo eigos žurnalą.

Apie grūdų sandėlių ventiliacijos sistemas ir grūdų laikymo sąlygų stebėjimo rezultatus skaitykite vasario „Mano ūkio“ numeryje