23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/11
Tiksliojo tręšimo technologijų tyrimai
  • Dr. Remigijus ZINKEVIČIUS, prof. dr. Danutė ZINKEVIČIENĖ, ASU
  • Mano ūkis

Kompleksiniai tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų tyrimai Lietuvoje buvo pradėti prieš penkerius metus. Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje nuo 2016 m. vykdomas lauko eksperimentas su žieminiais ir vasariniais kviečiais.

Lauko eksperimentas su žieminiais kviečiais buvo vykdomas 7,4 ha (2016 m.), 7,89 ha (2017 m.) ir 8,2 ha (2018 m.) ploto laukuose, o su vasariniais kviečiais – atitinkamai 3,74, 2,93 ir 2,98 ha ploto laukuose.

Agrotechniniai niuansai

Vasarinių kviečių priešsėlis 2016 m. buvo vasariniai miežiai, 2017 m. – vasariniai rapsai, o 2018 m. – vasariniai kviečiai. Ražiena apverčiamuoju plūgu Kverneland buvo suarta 20–25 cm gyliu. Pavasarį dirva sėjai ruošta kombinuotu padargu KLG-6.0. Visais tyrimo metais prieš sėją bandymų laukas buvo tręštas pakrikai kintamomis kompleksinių mineralinių trąšų normomis pagal dirvos agrocheminių savybių žemėlapius. 2016 m. – NPK 16-16-16 (vidutiniškai 537 kg/ha); 2017 m. – NPK 6-16-35 (vidutiniškai 257 kg/ ha), 2018 m. – NPK 8-20-30 (vidutiniškai 352 kg/ha) ir papildomai pakrikai kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis NPK 16-16-16 (200 kg/ha).

Sėta 2016 m. sėjamąja Kverneland Accord m-drill PRO. Sėklos norma – 200 kg/ha. 2017 m. sėta ražienine sėjamąja Väderstad Rapid 300 C Super XL, kartu lokaliai įterpiant 200 kg/ha kompleksinių mineralinių trąšų NPK 16-16-16. Sėklos norma – 250 kg/ha. 2018 m. sėta sėjamąja Kverneland Accord m-drill PRO. Sėklos norma – 300 kg/ha. 2016 m. krūmijimosi pabaigoje pagal įprastinę technologiją auginti vasariniai kviečiai barstomąja Amazone ZA-U buvo patręšti pakrikai vienoda 200 kg/ha, 2017 m. – 100 kg/ha amonio salietros, o 2018 m. – 200 ir 100 kg/ha amonio salietros norma.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų variantai buvo tręšiami kintamomis amonio salietros normomis pagal augalų optinių savybių jutiklių OptRx ir Isaria teikiamus duomenis, atsižvelgiant į vasarinių kviečių išsivystymo lygį ir maisto medžiagų poreikį. 2017 m. visas vasarinių kviečių bandymų laukas dar buvo patręštas vienodomis 150 ir 100 kg/ha normomis. Visame vasarinių kviečių bandymų lauke buvo taikyta įprastinė augalų apsaugos sistema.

Ir 2016, ir 2017 m. žieminių kviečių priešsėlis buvo žieminiai rapsai, o 2018 m. – žieminiai kviečiai. Ražiena 2016 ir 2017 m. buvo nuskusta 10– 12 cm gyliu lėkštiniu skutikliu BDT-3,6, o 2018 m. – suarta 20–25 cm gyliu apverčiamuoju plūgu Kverneland. 2016 m. sėta ražienine sėjamąja Väderstad Rapid 300 C Super XL, kartu lokaliai įterpiant 200 kg/ ha kompleksinių mineralinių trąšų NPK 8-20-30. Sėklos norma – 180 kg/ha. 2017 m. prieš sėją žieminių kviečių bandymų laukas buvo patręštas kintamomis kalio chlorido ir superfosfato normomis. Tręšimo žemėlapiai buvo sudaryti pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis. Sėta sėjamąja Kverneland Accord m-drill PRO. Sėklos norma – 180 kg/ha. 2018 m. sėta ražienine sėjamąja Väderstad Rapid 300 C Super XL. Sėklos norma – 180 kg/ha.

Ankstyvą 2016 m. pavasarį krūmijimosi tarpsniu (BBCH 26-29) žieminiai kviečiai barstomąja Amazone ZA-U buvo patręšti pakrikai vienoda 200 kg/ ha, 2017 m. – 150 kg/ha, o 2018 m. – 160 kg/ ha amonio salietros norma. Per 2016 m. vegetaciją bamblėjimo tarpsniu (BBCH 30-39) pagal įprastą technologiją auginami žieminiai kviečiai buvo tręšiami dar du kartus vienodomis 200 ir 100 kg/ha amonio salietros normomis pakrikai, 2017 m. – vieną kartą vienoda 100 kg/ha norma pakrikai, o 2018 m. – 140 kg/ha kompleksinių mineralinių trąšų NPK 6-16-35+2S norma.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų variantai buvo tręšiami kintamomis tręšimo normomis pagal augalų optinių savybių jutiklių OptRx ir Isaria teikiamus duomenis, atsižvelgiant į žieminių kviečių išsivystymo lygį ir maisto medžiagų poreikį. Visame žieminių kviečių bandymų lauke buvo taikyta įprastinė augalų apsaugos sistema.

Lauko eksperimento ASU bandymų stotyje vykdymo schema

  1. Tradicinė intensyvioji technologija.
  2. Tikslioji technologija, naudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx.
  3. Tikslioji technologija, naudojant augalų optinės analizės jutiklius Isaria.

Prieš nuimant žieminių ir vasarinių kviečių derlių, pirmiausia javų kombainu New Holland TC-5060 nupjautos galinės apsaugos juostos. Tada kiekviename bandymų variante javų kombainu Wintersteiger Delta nuimtas derlius iš apskaitinio laukelio (2 x 20 m). Kviečių grūdų derlingumas perskaičiuotas tonomis iš hektaro (t/ha).

Vertinant žieminių ir vasarinių kviečių auginimo technologijas, visuose bandymų variantuose buvo nustatoma:

  • dirvožemio agrocheminės savybės;
  • kultūrinių augalų optinės savybės;
  • derlingumas ir derliaus struktūros elementai;
  • grūdų kokybė.

Dirvožemio agrocheminės savybės buvo tiriamos prieš sėją. Buvo nustatomas dirvožemio pH, humuso, judriojo fosforo ir kalio kiekis. Dirvožemio agrocheminės savybės nustatytos cheminiais metodais. Dirvožemio ėminiai buvo imami ant keturračio motociklo sumontuotu Wintex 1000 grąžtu iš 10–15 laukelio vietų.

Javų optinių savybių tyrimuose naudoti OptRx („Ag Leader® Technology“, JAV) ir Isaria jutikliai.

Tyrimų rezultatai

Dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai parodė, kad bandymų laukuose judrusis kalis (K2O) ir judrusis fosforas (P2O5) buvo pasiskirstęs ne visai tolygiai. Judriojo kalio kiekis vasarinių kviečių bandymų lauko dirvoje 2016 m. kito nuo 132 iki 151 mg/kg, 2017 m. – nuo 159 iki 183 mg/kg, o 2018 m. – nuo 149 iki 185 mg/kg. Judriojo fosforo kiekis vasarinių kviečių bandymų lauko dirvoje 2016 m. kito nuo 292 iki 373 mg/ kg, 2017 m. – nuo 339 iki 378 mg/ kg, o 2018 m. – tik nuo 344 iki 383 mg/kg. Kadangi projektas prasidėjo 2016 m. gegužę, tais metais bandymų lauko dirvožemio agrocheminės savybės nebuvo tirtos.

Judriojo kalio kiekis žieminių kviečių bandymų lauko dirvoje 2017 m. kito nuo 150 iki 220 mg/kg, o 2018 m. – nuo 143 iki 177 mg/kg. Judriojo fosforo kiekis žieminių kviečių bandymų lauko dirvoje 2017 m. kito nuo 258 iki 426 mg/kg, o 2018 m. – nuo 230 iki 357 mg/kg.

Kiekvienais bandymų metais pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis buvo sudaromi vasarinių ir žieminių kviečių tręšimo planai. 2016 m. vasarinių kviečių tręšimo plane kompleksinių mineralinių trąšų NPK 16-16- 16 norma kito nuo 500 iki 560 kg/ha. Mažiau mineralinių trąšų buvo išberta bandymų lauko viduryje. 2017 m. vasarinių kviečių tręšimo plane kompleksinių mineralinių trąšų NPK 6-16-35 norma kito nuo 180 iki 320 kg/ha. Mažiau mineralinių trąšų buvo išberta pietinėje bandymų lauko dalyje, vidutiniškai 257 kg/ha. 2018 m. vasarinių kviečių tręšimo plane kompleksinių mineralinių trąšų NPK 8-20-30 norma kito nuo 300 iki 390 kg/ha. Mažiau mineralinių trąšų buvo išberta pietinėje bandymų lauko dalyje, vidutiniškai 352 kg/ha.

Pagrindiniam žieminių kviečių tręšimui 2017 m. buvo naudotos vienanarės mineralinės trąšos – kalio chloridas ir superfosfatas. 2017 m. žieminių kviečių tręšimo plane kalio chlorido norma kito nuo 100 iki 200 kg/ha. Vidutiniškai į hektarą faktiškai buvo išberta 153,6 kg kalio chlorido. Pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis 2017 m. sudarytas žieminių kviečių tręšimo planas parodė, kad nuo 260 iki 280 kg/ha superfosfato reikia išberti tik šiaurės vakarinėje, vakarinėje ir pietinėje bandymų lauko dalyse. Didesnėje žieminių kviečių bandymų lauko dalyje fosforo mineralinių trąšų iš viso nereikėjo berti. Vidutiniškai į hektarą faktiškai buvo išberta 104,2 kg superfosfato. 2018 m. žieminių kviečių tręšimo plane kompleksinių mineralinių trąšų NPK 6-16-35 norma kito nuo 100 iki 200 kg/ha. Vidutiniškai į hektarą buvo išberta 153,6 kg kompleksinių mineralinių trąšų NPK 6-16-35.

Vasarinių ir žieminių kviečių būklės skirtumai buvo nustatyti naudojant dviejų rūšių augalų optinės analizės jutiklius, t. y. OptRx ir Isaria. Įvertinus bandymų rezultatus nustatyta, kad trąšų sąnaudos ir derlingumas kito nevienareikšmiškai.

Taikant tikslųjį žieminių kviečių tręšimą pagal augalų optinės analizės jutiklių OptRx teikiamus duomenis, mineralinių trąšų sąnaudos 2016 ir 2017 m. buvo 2,3 ir 12 proc. mažesnės, o 2018 m. – 2,9 proc. didesnės negu įprastinėje intensyvioje technologijoje. Naudojant jutiklius Isaria, mineralinių trąšų sąnaudos 2016 ir 2018 m. buvo 0,9 ir 4,1 proc. didesnės, o 2017 m. – 11,4 proc. mažesnės negu įprastinėje intensyvioje technologijoje.

Tiksliojo ūkininkavimo technologijoje naudojant jutiklius OptRx, 2016 m. užaugintas žieminių kviečių grūdų derlius buvo 3,2 proc. didesnis negu įprastinėje intensyvioje technologijoje, o 2017 ir 2018 m. – 6,8 ir 2,5 proc. mažesnis. Naudojant jutiklius Isaria, žieminių kviečių grūdų derlius 2016 ir 2017 m. buvo 2,7 ir 2,5 proc. didesnis, o 2018 m. – 4,3 proc. mažesnis negu įprastinėje intensyvioje technologijoje. Įvertinus galimas bandymų paklaidas, grūdų derliaus skirtumai nėra esminiai.

Taikant tikslųjį vasarinių kviečių tręšimą ir naudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx, mineralinių trąšų sąnaudos 2016 m. buvo 3,5 proc. didesnės, o 2017 ir 2018 m. – 1,1 ir 3,5 proc. mažesnės negu įprastinėje intensyvioje technologijoje. Naudojant jutiklius Isaria, mineralinių trąšų sąnaudos 2016 ir 2018 m. buvo 0,5 ir 0,6 proc. didesnės, o 2017 m. – 4,6 proc. mažesnės nei įprastinėje intensyvioje technologijoje.

Naudojant jutiklius OptRx, vasarinių kviečių grūdų derlius 2016 m. buvo 4,1 proc. didesnis negu įprastinėje intensyvioje technologijoje, o 2017 ir 2018 m. – 7,1 ir 4,4 proc. mažesnis. Naudojant jutiklius Isaria, vasarinių kviečių grūdų derlius visais bandymų metais buvo mažesnis negu įprastinėje intensyvioje technologijoje: 2016 m. – 0,555 proc., 2017 m. – 16,2 proc., o 2018 m. – 6,7 proc. Įvertinus galimas bandymų paklaidas, šie grūdų derliaus skirtumai nėra esminiai. Vasarinių ir žieminių kviečių grūdų kokybės rodikliai bandymų variantuose iš esmės nesiskyrė.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tiksliojo ūkininkavimo technologijoje naudojant jutiklius OptRx trąšų sąnaudos, auginant žieminius kviečius, mažėjo 2016 ir 2017 m., o auginant vasarinius kviečius – 2017 ir 2018 m. Sumažėjus trąšų sąnaudoms, mažėjo ir derlingumas, išskyrus žieminius kviečius, kai jų derlingumas 2016 m. padidėjo. Tiksliojo ūkininkavimo technologijoje naudojant jutiklius Isaria, trąšų sąnaudos auginant tiek žieminius, tiek vasarinius kviečius buvo mažesnės tik 2017 m., o sumažėjus trąšų sąnaudoms buvo gautas 2,5 proc. didesnis žieminių kviečių grūdų derlius.

Ir 2016, ir 2018 m. tiksliojo ūkininkavimo technologijoje naudojant jutiklius Isaria trąšų sąnaudos didėjo, tačiau derlingumas šiais metais mažėjo, išskyrus žieminius kviečius, kai jų derlingumas 2016 m. padidėjo. Trąšų sąnaudų sumažėjimui 2017 m. tiksliojo ūkininkavimo technologijoje įtakos turėjo ir tai, jog buvo naudojamos vienanarės trąšos. Taikant tiksliojo ūkininkavimo technologiją geresni tyrimų rezultatai gauti auginant žieminius kviečius. Norint patvirtinti tyrimų rezultatus, išsamesniam vertinimui reikalingi ilgesnio laikotarpio tyrimai.