Tuo metu, kai visas be išimties automobilių pasaulis tiesiogine prasme pučiasi į ilgį, plotį ir aukštį, kai lietimui jautrių ekranų įstrižainės dydžiu perspjauna televizorius, prie kurių vakarodavo mūsų tėvai, kai ratų skersmuo artėja prie dydžių, kurie montuojami ant priekinės traktorių MTZ ašies, kai kas vis dar konstruoja mažus visureigius. Tokius, kad garsiai pasakęs „visureigis“ – iš nuostabos pats nevalingai kilsteli antakius. Būtent taip nutiko susipažinus su mažiausiu, koks tik siūlomas mūsų rinkoje, krosoveriu Suzuki Ignis.

Ieškodamas abejonių nekeliančių argumentų, leidžiančių šį 3,7 m ilgio mažylį drąsiai vadinti visureigiu, radau puikų paaiškinimą: jei kadaise katalikų bažnyčia, išvarginta draudimų valgyti mėsą, bebrus oficialiai paskelbė esant žuvimi, t. y. suteikė leidimą valgyti šių gyvūnų mėsą penktadieniais ir per Didįjį pasninką – tai Ignis vienareikšmiškai privalo būti vertinamas kaip visureigis. Net ir tuo atveju, jei atrodo tarsi per anksti gimęs klasikinių bekelės monstrų Toyota Land Cruiser ar Jeep Grand Cherokee embrionas. Mažiausias „Suzuki“ šeimos narys ne tik turi visus formalius visureigio atributus, bet ir gali pasigirti savybėmis, kurių ratuoti dičkiai neabejotinai jam pavydi.

Visų pirma, miniatiūrinių matmenų Ignis sveria vos 870 kg – kone dvigubai mažiau nei įprasti šeimyniniai sedanai ar universalai. Todėl net kuklus 1,2 l darbinio tūrio, 90 AG benzininis Dualjet varikliukas leidžia žvaliai judėti tiek miesto transporto erzelynėje, tiek nestabdyti užmiesčio eismo srauto. Vienas mechaninis arklys čia veža mažiau nei 10 kilogramų – geresnėmis galios ir masės proporcijomis negali pasigirti nei minėtas „Toyota“ flagmanas, nei Nissan Navara, nei Volkswagen Amarok.

Kita vertus, 90 AG ir 120 Nm iš tiesų yra nedaug, todėl planuojant kasdienius žygius ar darbus to nereikėtų ignoruoti – užsimojus įveikti pernelyg klampius kelio ruožus ar stačias įkalnes, gali pristigti galios. Geroji šio variklio ir 5 laipsnių mechaninės pavarų dėžės kombinacijos pusė yra realiai nedidelės degalų sąnaudos. Savaitgaliui iš miesto sprunkančiųjų karavanui judant maždaug 80–100 km/val. greičiu, įveikus maršrutą Vilnius–Druskininkai, Ignis borto kompiuteris rodė netgi šiek tiek geresnį rezultatą nei deklaruoja patys gamintojai – 4,4 l/100 km. Tačiau net ir judant skirtingais režimais, šiek tiek didesniu greičiu bei prastesniais keliais (net ir gerame žvyrkelyje pasipriešinimas riedėjimui išauga, todėl variklio apetitas šokteli) 6 l/100 km ribos neperkopiau. Tai tikrai neprastas rezultatas, kompensuojantis asketišką jėgos agregatų ir transmisijos pasirinkimą.

Antras esminis Suzuki Ignis privalumas taip pat susijęs su automobiliuko kėbulo ypatumais. Jo atstumas tarp priekinės ir galinės ašies yra 2 435 mm. Turint galvoje, kad visas krosoverio ilgis 3 700 mm, tokia bazė reiškia, jog ratais į kelią Ignis remiasi tolimiausiuose, kokie tik techniškai yra galimi, taškuose. Tai lemia nepriekaištingą stabilumą ir itin gerą manevringumą – šio aparato apsisukimo spindulys yra 4,7 metro. Ankštose erdvėse sukinėtis su mažuoju japonu bus paprasta, kaip su kartingu, o rasti statymo vietą pavyks net ten, kur „tikras“ visureigis netilptų net ir įtraukęs pilvą.

Trumpos bazės minusas – kiek stipriau juntama vibracija, įveikiant duobėmis nusėtą žvyrkelį ar šturmuojant didesnes kliūtis, panašias į „gulintį policininką“. Judant įprastomis sąlygomis mažasis krosoveris yra stebėtinai komfortiškas. Jei japonai būtų bent šiek tiek daugiau investavę į triukšmo, sklindančio iš ratų arkų (ši problema ypač išryškėja keliaujant per lietų ir didesniu greičiu taškant provėžose susikaupusias balas), izoliaciją, važiavimo kokybei priekaištų neliktų. Tas pats pasakytina apie garso aparatūrą. Durelėse įmontuotų garsiakalbių atkuriamą skambesį galima lyginti nebent su sovietmečiu gyvavusiais abonementiniais laidinio radijo taškais. Jis toks beviltiškas, kad už automobilio multimedijos sistemą atsakingas vyrukas turėtų mesti savo amatą ir greitutėliausiai pasidaryti charakirį.

Kai į šiuos dalykus atkreipiau „Suzuki“ atstovybėje dirbančių žmonių dėmesį, jie tik skėstelėjo rankomis – padėtį pataisyti galima nebent pačiam pasirūpinant papildoma garso izoliacija, visureigio dugną apdorojant tam skirtomis medžiagomis, be kita ko, gerokai padidinančiomis atsparumą korozijai. Aukštesnės klasės garsiakalbiai taip pat ne problema, tačiau faktas, kad gamintojų prioritetai buvo kiti. Japonai stengėsi sukurti pigią, patogią ir patikimą didesnio pravažumo transporto priemonę ir jiems tai tikrai neprastai pavyko.

Mažiausias šiuo metu rinkoje siūlomas visureigis turi visai nevaikišką 18 cm prošvaisą ir visų varančiųjų ratų sistemą AllGrip, kuri užtikrina pravažumą prastuose keliuose (t. y. įprastomis eismo sąlygomis automobilis yra varomas priekiniais ratais, o kompiuteriui užfiksavus vieno jų prasisukimą ar slydimą, dalis galios akimirksniu perduodama galiniams – sukimo momentas paskirstomas taip, kad daugiausia jo gautų didžiausią sukibimą turintys ratai).

Bazinės komplektacijos modeliai turi nusileidimo nuokalne bei įkalnės įveikimo pagalbos asistentus, kurie padidina judėjimo bekelėje komfortą ir sumažina vairuotojo klaidos tikimybę. Leisdamasis nuokalne, Ignis automatiškai kontroliuoja automobilio akceleratoriaus bei stabdžių veikimą ir išlaiko pastovų iki 10 km/val. greitį, o vairuotojui reikia tik koreguoti važiavimo trajektoriją vairu.

Judėti su šiuo „Suzuki“ inžinierių kūriniu malonu dar ir dėl aukštos sėdėsenos prie vairo bei didelių langų. Statramsčiai beveik neriboja matomumo, kad ir į kurią pusę pasuktum galvą, todėl tiksliai įvertinti situaciją ar kliūtis judėjimo trajektorijoje čia paprasčiau nei keliaujant didžiaisiais krosoveriais.

Dar vienas dalykas, kuris džiugina eksploatuojant Ignis – patogus įlipimas bei išlipimas. Beveik 90^o kampu atidaromos visos durelės, žemi ir siauri slenksčiai leidžia išvengti savigraužos priepuolių, kad esi nerangus, storas ar nešioji pernelyg didelius batus. Keturi suaugę asmenys prikibti prie šio automobiliuko ergonomikos tiesiog neturės preteksto. Sėdint gale pakanka vietos tiek galvai, tiek pečių juostai, tiek kojoms. Svarbu ir tai, kad galinė sėdynių eilė gali slankioti pirmyn ir atgal 16,5 cm amplitude, todėl, atsižvelgiant į poreikius, galima sumažinti ar padidinti kroviniams skirtą erdvę. Žinoma, nereikėtų puoselėti vilčių į kelionę pasiimti daug daiktų, nes 204 l yra tik šiek tiek daugiau nei telpa į pirmaklasio kuprinę. Teoriškai bagažinę galima padidinti iki 1 kubinio metro nulenkiant galinių sėdynių nugarėles, tačiau atsiradusi netaisyklinga erdvė daug problemų neišspręs.

Mažojo „Suzuki“ interjero apdailos medžiagų kokybė yra visiškai adekvati ar netgi kiek geresnė nei būtų galima tikėtis žinant, kad kvadrinis Ignis kainuoja mažiau kaip 14 tūkst. eurų. Minimalistinė dvispalvio salono stilistika savita ir nors minkšto plastiko čia nerasite net su žiburiu, tačiau bendras vaizdas visai jaukus, o svarbiausia – niekas netarška.

Bambėti galima nebent dėl priekinio skydelio viduryje pūpsančio 7 colių skersmens lietimui jautraus ekrano. Jis atrodo taip pat moderniai, kaip ir „Volkswagen“ šeimos automobiliuose, tačiau ir grafika, ir jautrumu prilygti negali. Dar vienas savitas sprendimas – spidometro rodmenys. Susidaro įspūdis, tarsi ciferblato skaičiai būtų suspausti pačioje skalės pradžioje. „60 km/val.“ žyma čia sustingusi maždaug ties „8 valanda“, o daugelyje kitų markių įprastoje „100 km/val.“ pozicijoje karaliauja skaičiai „160 km/val.“. Kita vertus, tai smulkmenos, kurios bendro gero įspūdžio negadina. Ignis turi USB bei AUX jungtis, galinio vaizdo kameras, oro kondicionierius, automatinius žibintus, šildomus šoninius veidrodėlius ir šildomas priekines sėdynes, šešias saugos oro pagalves.

Kad šis „Suzuki“ produktas iš tiesų vertas dėmesio ir yra vienas racionaliausių sprendimų ieškantiems nedidelio automobiliuko visais varančiaisiais ratais, liudija prestižinio „World Car of the Year“ konkurso ekspertų vertinimai: 2017-aisiais Suzuki Ignis užėmė trečią vietą „World Urban Car“ kategorijoje. Be to, mažylis šventė pergalę palyginamajame „Auto Bild“ teste, įveikęs savo „svorio kategorijos“ varžovus iš „Opel“, „Foird“ ir „Mitsubishi“ stovyklų. Reveranso dėl patikimumo Ignis sulaukė ir iš garsiojo Vokietijos ADAC automobilininkų klubo ekspertų. Todėl diskutuoti galima tik dėl vieno dalyko – šio visureigiuko kainos. Net modelis tik su priekiniais varančiaisiais ratais atsieitų 12 590 eurų, o smagioji 4WD versija – 13 990 eurų arba šiek tiek daugiau nei kur kas erdvesnis Dacia Duster.