Pasaulyje 2050 m. gyvens apie 9 mlrd. gyventojų. Mėsos ir žuvies vartojimas išaugs 70 proc. Ar pavyks žmonijai išsimaitinti, priklausys ir nuo to, kaip bus sprendžiama apsirūpinimo baltyminiais pašarais problema. Baltyminių pašarų gamybai daugiausia naudojami ankštiniai augalai ir žuvų miltai, tačiau ateityje pašarų pramonė neapsieis be naujų žaliavų.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konsultanto, Nyderlandų Vageningeno universiteto entomologo Arnoldo van Hjuiso (Arnold van Huis) teigimu, žuvų miltai yra labai svarbus vištų, kiaulių ir žuvų pašarų komponentas. Pasauliniai žuvų ištekliai menksta, todėl šių miltų gamybos įmonės nespės tenkinti augančių poreikių, vadinasi, produkcija brangs. Ieškant alternatyvių baltymų šaltinių, vis dažniau kalbama apie vabzdžius.

Po galvijų pasiutligės epidemijos Europos Sąjungoje buvo smarkiai apribotas gyvūninės kilmės pašarų naudojimas, išimtis taikoma tik žuvų miltams. Apie vabzdžius kaip baltymų šaltinį anuomet niekas negalvojo. Europos Sąjungos sprendimas leisti naminius paukščius lesinti vabzdžių miltais turėtų apimti ir kadaise nustatyto draudimo naudoti paukščių lesalams mėsos ir kaulų miltus panaikinimą.

Europos Sąjungai 2017 m. patvirtinus vabzdžių baltymų naudojimą akvakultūroje, vabzdžių sektorius ėmė sparčiai augti. Todėl kitas žingsnis galėtų būti vabzdžių miltų naudojimo įteisinimas naminių paukščių lesalų gamybai. Tai suteiktų naują plėtros galimybę paukštininkystei. Nuo pirmų diskusijų apie vabzdžių pašarų vartojimą akvakultūroje iki tvarkos patvirtinimo praėjo 4 metai. Tai rodo, kad ES reglamentų pakeitimo procesai nėra labai ilgi.

Ekonominio efektyvumo ir kokybės paieškos

Visuose žemynuose gana aktyviai tiriamos vabzdžių panaudojimo pašarų gamybai galimybės. Kiekvienais metais pasaulio entomologai pristato naujausių tyrimų rezultatus ir siūlo sprendimus, kurie leistų užbėgti už akių prognozuojamam maisto bei pašarų deficitui. Sparčiai daugėja šios srities mokslinių tyrimų ir publikacijų. Europos gyvulininkystės asociacijos (EAAP) Vabzdžių komisijos prezidentas, Vageningeno gyvulininkystės tyrimų instituto mokslininkas Teunas Veldkampas (Teun Veldkamp) pastebi, kad vabzdžių problematikai skirti tarptautiniai renginiai kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir dėmesio.

Naujausi entomologų darbai šiemet pristatyti Kroatijoje vykusiame EAAP simpoziume „Vabzdžiai – pašarams“ („Insects for Feed“). Juose ne tik mokslinių tyrimų rezultatai, bet ir praktinio jų taikymo pavyzdžiai.

Danijoje šiuo metu vykdomi trys dideli ekologiškų pašarų ir maisto produktų gamybos projektai („Susmeal“, „Wice“ ir „inValuable“), apimantys biotechnologijas, maisto technologijas, gamybos procesų automatizavimą, perdirbimą ir saugą. Projektų partnerių (verslininkų, entomologijos ir mitybos specialistų) tikslas – sukurti vabzdžių (didžiųjų milčių – Tenebrio molitor) auginimo standartus, automatizuoti gamybą, kad ji būtų ekonomiška ir efektyvi. Danai kuria milčių lervų sveikatos ir brandos stebėjimo algoritmus, išbando ir diegia masinės gamybos įrangą. Danijos technologijos instituto atstovo Larso Henriko Lau Hekmano (Lars-Henrik Lau Heckmann) teigimu, didieji milčiai yra veiksmingi organinių šalutinių produktų perdirbėjai, o juos pačius galima naudoti kaip pašarų ir maisto komponentus. Projekto dalyviai jau išbandė eksperimentinę gamyklą, skirtą musių Hermetia illucens lervoms auginti.

Belgijos mokslininkai, orientuodamiesi į rankų darbo procesų automatizavimą, sukūrė automatinę didžiųjų milčių šėrimo liniją, leidžiančią užtikrinti griežtą šėrimo režimą ir proceso stebėjimą. Naudojant šią įrangą, gamybai užtenka mažesnių plotų, optimizuojama logistika (gerokai sumažėja dėžių su vabzdžiais judėjimo).

Belgų mokslininkas Deividas Deruiteris (David Deruytter) sukūrė metodą, leidžiantį prognozuoti didžiųjų milčių palikuonių skaičių pagal vabzdžių ir (arba) kiaušinėlių tankį. Tai užtikrina efektyvesnį šėrimo režimą ir spartesnį lervų augimą, o kartu ir didesnes augintojų pajamas.

Alternatyvių pašarų sudedamųjų dalių naudojimo gyvulių racione perspektyvas tiria italų mokslininkai. Vienas iš tokių sprendimų – vabzdžių pagrindu pagamintų alternatyvių pašarų komponentai. Milano universiteto mokslininkas Lučianas Pinotis (Luciano Pinotti) pabrėžia, kad renkantis alternatyvius pašarų komponentus visada turėtų būti atsižvelgiama į jų maistinę vertę, kokybę ir saugą. Vabzdžius jis vertina kaip įdomų alternatyvų baltyminių pašarų gamybos šaltinį, nes tikimasi, kad vabzdžiai Europoje bus vis dažniau naudojami kaip gyvulinės kilmės baltymų pakaitai, ypač akvakultūroje, nors negalima atmesti galimybės naudoti juos ir kaip kitų rūšių gyvūnų raciono riebalų šaltinį. Vabzdžių rūšių ir jų vystymosi stadijų (lervos, lėliukės, suaugėliai) įvairovė sufleruoja ateities variacijas, kurios gali turėti įtakos pašarų kūrimui ir jų gamybai.

Saugos užtikrinimo svarba

Olandų mokslininkai ir pašarų pramonės specialistai daug dėmesio skiria naujų pašarų (tarp jų ir tų, kuriuos gamina vabzdžiai ar kurie gaminami iš vabzdžių substratų) saugos aspektams. Vabzdžių auginimui leidžiama naudoti tik dar nevartotus (pre-consumer) augalinės kilmės išteklius ir vartotus (postconsumer) pieno arba kiaušinių produktų kilmės išteklius (griežtai draudžiama naudoti mėsos, žuvies produktus, mėšlą ar kitas organines medžiagas). Vabzdžių baltymus leidžiama naudoti naminių gyvūnėlių ėdalo ir akvakultūros pašarų gamybai, o vabzdžių riebalus visiems ūkiuose auginamiems gyvūnams ir naminiams gyvūnėliams šerti. Vabzdžių auginimo sektorius palankiai vertina mokslininkų išvadas, pagrindžiančias galimybę naudoti dar nevartotus buvusius maisto produktus, įskaitant mėsą ir žuvį, kaip substratą vabzdžiams auginti. Šios išvados grindžiamos saugumo tyrimo rezultatais. Tam, kad ištirtų įvairių mikotoksinų kaupimąsi musėse Hermetia illucens ir malūninių juodvabalių lervose, mokslininkai naudojo substratą, dirbtinai užterštą keturiais skirtingais mikotoksinais ir jų mišiniu. Musių Hermetia illucens ir malūninių juodvabalių lervos pašalino arba metabolizavo substrate buvusius mikotoksinus. Tai leido daryti išvadą, kad mikotoksinų buvimas vabzdžiuose nekelia pavojaus.

Danų mokslininkės Anetės Jensen (Annette N. Jensen) tyrimas, aiškinantis didžiųjų milčių organizmų mikrobinio užterštumo sumažinimo (higienos tikslais) galimybes taikant badavimo ir plovimo metodus, parodė, kad nei 24 ar 48 valandų badavimas, nei plovimas vandeniu nesumažino mikrobų kiekio per du nepriklausomus tyrimus. Bandymas sumažinti mikrobinį lervų užterštumą maitinant jas steriliu pašaro substratu irgi nesumažino mikrobų – po jų maitinimo susidariusiame substrate (vabzdžių išmatose) bakterijų kiekis buvo didelis. Todėl didžiųjų milčių mikrobinio užterštumo problemos sprendimas tebėra aktualus mokslui.

Panaudojimas pašarams ir jų gamybai

Turino universiteto mokslininkė Laura Gasko (Laura Gasco) teigia, kad vabzdžių ar vabzdžių produktų, kaip antai pašarų ar pašarų ingredientų, naudojimas laikytinas tvaria baltymų gamybos forma. Vabzdžių baltymai gali iš dalies pakeisti tradicinius baltymus žuvų, naminių paukščių ir kiaulių pašaruose. Be to, vabzdžiai yra perspektyvus bioaktyviųjų medžiagų (antimikrobinių peptidų, chitino, lauro rūgšties) šaltiniai, turintys farmakologinių savybių, galinčių moduliuoti gyvūnų mikrobines bendruomenes arba stimuliuoti imuninį atsaką.

Belgijos Lježo universiteto mokslininko Joano Detijė (Johann Detilleux) preliminarūs tyrimo rezultatai susiję su musių Hermetia illucens maitinimusi paukštienos mikrobiota. Išvados leidžia teigti, kad musių lervose esančios bakterijos gali būti naudojamos kaip mėšlo transformavimo mechanizmas, nes jos pasižymi fermentiniu metabolizmu, kuris leidžia gaminti rūgštis ir nesukuria dujų.

Portugalijos nacionalinio žemės ūkio ir veterinarijos tyrimų instituto mokslininkai rekomenduoja muses Hermetia illucens naudoti organinių liekanų pavertimui vertingais produktais. Vykdant projektą „Entovalor“ siekiama sukurti substratus iš šalutinių žemės ūkio gamybos produktų, kurie geriausiai tiktų lervoms auginti, o pastarosios būtų panaudotos kaip alternatyvus baltyminis komponentas kombinuotųjų pašarų pramonėje.

Vabzdžiai ant europiečių stalo

Kasmet apie 2 mlrd. žmonių vartoja maistui maždaug 2 000 vabzdžių rūšių. Azijos, Afrikos šalyse įprasta vartoti maistui žiogus, vikšrus, šilkverpius, skruzdes ir kt. Europos maisto gamintojai irgi pamažu žengia šiuo keliu, pabrėždami, kad vabzdžiuose daug cinko, geležies, vario, kalio, natrio.

Šveicarijoje pradėti gaminti milčių lervų maltiniai. Suomijos parduotuvių lentynose prekiaujama duoniukais, kurie pagardinti maltais svirpliais. Gamintojų teigimu, vienam duoniukui sunaudojama 70 džiovintų svirplių, tai sudaro 3 proc. gaminio sudėties. Anglijoje vartotojams buvo pristatyti valgomieji ledai su vabzdžiais, užaugintais specializuotame ekologiniame ūkyje Nyderlanduose. Viename didžiausių Olandijos prekybos tinklų prekiaujama kiaušiniais, kuriuos deda dedeklės, gaunančios su lesalais gyvų vabzdžių. Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Belgijoje ir Austrijoje priimti įstatymai, leidžiantys gaminti ir realizuoti vabzdžius kaip maisto produktus.

Amerikos, Indijos, Prancūzijos, Kanados, Japonijos specialistai tiria tarakonų „pieno“ savybes. Mat kai kuriose Azijos regionuose gyvena tokių rūšių tarakonai, kurie atsiveda gyvus palikuonis ir maitina juos specialiomis išskyromis. Ištyrę šį „pieną“ mokslininkai padarė išvadas, kad jis daug kartų maistingesnis už karvių pieną. Mokslininkai siekia išsiaiškinti formulę ir sukurti šio produkto gamybos technologiją.

Floridoje (JAV) pramoninis gyvulininkystės ūkis ne pirmus metus galvijų pašarams papildomai naudoja vabzdžius. Ūkyje kasmet užauginama ir sušeriama apie 1 000 tonų maltų lervų. Australijoje sukurtas įrenginys, skirtas vabzdžiams auginti. Gamintojai akcentuoja, kad jis užima mažai vietos, nenaudoja energijos, o iš 1 gramo kiaušinėlių užauginama daugiau kaip 2 kg musių.

Vabzdžių vartojimas maistui europiečiams dar ilgai asocijuosis su egzotika, tačiau jų, kaip baltymų šaltinio, naudojimas pašarams gali turėti neblogų perspektyvų.