Kopūstai iš kitų daržovių išsiskiria jautrumu ligoms ir kenkėjams. Jei laiku nesugebėsime sukontroliuoti žaladarių, nuostolius teks skaičiuoti ne tik lauke, bet ir sandėlyje. Ligų ir kenkėjų prevencija visada yra geriau negu šalinti jų padarinius.

Šalies daržininkystės ūkiuose kopūstai yra viena pagrindinių daržovių, dažnai auginamų pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKS). Pagal šią sistemą užaugintos daržovės yra natūralios ir maistingos, o jas auginant tausojama aplinka, nes ribojamas mineralinių trąšų ir pesticidų kiekis, naudojimo laikas ir dažnis.

Kaitra silpnino insekticidų poveikį

Kopūstams augti reikia gerai sukultūrinto, humusingo dirvožemio, nemažai maisto medžiagų ir drėgmės – pastarasis aspektas šiemet buvo ypač aktualus. Šių metų sezonas išsiskyrė neįprastai aukšta oro temperatūra ir sausra. Šių metų liepos pradžioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinė sausra buvo apėmusi 10 savivaldybių. Dar 17 savivaldybių užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius (sausasis periodas išsilaikė 15–30 dienų). Ekstremali situacija savivaldybės lygiu dėl sausros paskelbta 9 savivaldybėse.

Tokios sąlygos buvo tikras iššūkis ne tik augalams augti, bet ir parenkant bei taikant augalų apsaugos produktus, o ypač insekticidus, nes kenkėjų antplūdis šiais metais buvo didelis. Labiausiai kopūstuose plito tripsai, kandys, amarai. Neįvertinus aukštos temperatūros neigiamo poveikio piretroidų grupės insekticidų (deja, būtent šie insekticidai sudaro didžiausią grupę registruotų kopūstų apsaugai nuo kenkėjų) efektyvumui ir jais purškiant, rezultato daugeliu atveju galėjo ir nebūti.

Šiuo metu Lietuvoje daržovių apsaugai nuo kenkėjų registruoti vienas biologinis insekticidas ir keliolika cheminių insekticidų su 8 skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Pagal veikimo būdą insekticidai yra kontaktiniai, vidiniai, sisteminiai arba translaminariniai.

Kontaktiniai insekticidai į kenkėjo organizmą patenka per jo kūno paviršių (dangą). Šie preparatai daugiausia skirti žaladariams su duriamaisiais burnos organais ir graužiantiesiems vabzdžiams naikinti.

Vidiniai insekticidai į žaladario organizmą patenka per burną, kai jie graužia apipurkštus augalus. Šie insekticidai skirti graužiantiesiems vabzdžiams naikinti. Jie silpniau veikia vabzdžius su duriamaisiais burnos aparatais ir erkes. Labai svarbu šiais insekticidais gerai padengti visas augalų dalis. Vidiniai insekticidai jautrūs aplinkos poveikiui (lietui, saulės radiacijai), todėl jų veikimo laikotarpis neilgas.

Sisteminiai insekticidai į augalą patenka per lapus, stiebą, šaknis ir apnuodija sultis, kuriomis minta vabzdžiai, turintys duriamuosius burnos organus. Sisteminiai insekticidai nuodingi graužiantiesiems kenkėjams ir ne tokie pavojingi naudingiesiems vabzdžiams. Sisteminių insekticidų veikimo trukmę lemia jų gebėjimas pasiskirstyti augale, suirimo greitis ir pobūdis, bet mažai lemia oro sąlygos.

Translaminarinio veikimo insekticidų pasiskirstymas augale yra ribotas. Patekęs ant viršutinės lapo dalies, insekticidas prasiskverbia į apatinę jo dalį, ant kurios per purškimą jis nepatenka. Į naujai priaugančias augalo dalis insekticidas nemigruoja. Translaminariniai insekticidai ne tokie jautrūs aplinkos poveikiui kaip vidiniai ir kontaktiniai.

DiPel DF – biologinis insekticidas, kurio sudėtyje yra bakterijų Bacillus thuringiensis var. kurstaki sporų ir toksino baltyminių kristalų. Produktas biologiškai skaidosi ir nepalieka žalingų liekanų ant pasėlių, kai purškiamas laikantis naudojimo rekomendacijų. Šis bakterinis preparatas veiksmingas tik nuo Lepidoptera (drugių) būrio kenkėjų lervų. Sporos ir kristalai apnuodija lervas, jos nustoja maitintis ir po 24–72 valandų žūva. Bioinsekticidas tinka ekologiniuose ūkiuose ir taikant integruotąją augalų apsaugos sistemą.

Insekticidų Baythroid, Bulldock 025 EC, Cyperkill 500 EC, Decis Forte, Decis Mega Fastak 50 EC, Evure, Mavrik 2F veikliosios medžiagos – beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, taufluvalinatas priklauso sintetinių piretroidų klasei, yra kontaktinio ir vidinio veikimo. Veikia per vabzdžio virškinamąjį traktą, nervų sistemą. Geriausias jų insekticidinis veikimas būna tuomet, kai oro temperatūra neviršija 20 ^oC.

Baythroid, Bulldock 025 EC, priklausomai nuo augalų vegetacijos tarpsnio, kenkėjų antplūdžio intensyvumo, jų išsivystymo ir meteorologinių sąlygų, efektyvus išlieka 7–10 dienų. Veiklioji medžiaga patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes, paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Pirmas nervų sistemos pažeidimo požymis yra greitas koordinacijos blogėjimas, ir kenkėjas staigiai žūva. Geriausiai veikia 15–20 °C temperatūroje, efektyvus ir esant žemai temperatūrai.

Cyperkill 500 EC nenaudoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė negu 25 ºC, vėjo greitis yra didesnis negu 3 m/s. Insekticidas tinka taikant integruotąją augalų apsaugos sistemą.

Decis Mega ir Decis Forte pasižymi staigiu efektu ir trumpalaikiu atbaidančiu (repelentiniu) poveikiu – paveikti kenkėjai per keletą minučių nustoja maitintis, pasišalina arba žūva iš bado. Tai apsaugo augalus nuo pažeidimų. Šiais insekticidais negalima purkšti, kai yra šalnų tikimybė. Jei oro temperatūra labai aukšta (35 ºC ir daugiau), gali neigiamai paveikti produkto veiksmingumą, nes trumpėja apsaugos laikotarpis.

Insekticidų poveikį lemia ne tik preparato veikliosios medžiagos ir rekomenduojamos naudoti normos, bet (ir tai bene svarbiausia!) ir tiksliai parinktas purškimo laikas. Tik tuomet, kai preparatas naudojamas tinkamu laiku, jis veikia efektyviausiai.

Fastak 50 EC pasižymi kontaktiniu poveikiu ir veikia per virškinimo organus. Insekticidas turi ir repelentinių savybių, todėl juo nupurkšti augalai apsaugomi ilgą laikotarpį. Kad poveikis būtų optimalus, reikia gerai apipurkšti augalus. Veikia ilgai, nes gerai prikimba prie vaškinio sluoksnio, kuriuo aptrauktas lapų paviršius, todėl sunkiai nuplauna lietus. Atsparus šviesos poveikiui, gerai veikia, kai šiltas oras.

Evure, Mavrik 2F – plataus veikimo spektro kontaktiniai insekticidai. Veiklioji medžiaga taufluvalinatas patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes. Veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą, paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Pirmas nervų sistemos pažeidimo požymis – greitas koordinacijos blogėjimas ir staigi kenkėjo žūtis. Geriausiai veikia 15–20 ºC temperatūroje, efektyvus ir esant aukštesnei temperatūrai.

Mospilan 20 SP – sisteminio ir translaminarinio veikimo insekticidas. Užpurkštas ant augalo dalies, greitai prasiskverbia ir išplinta po visą augalą. Patekęs į kenkėjo organizmą, pažeidžia jo centrinę nervų sistemą. Insekticidas ilgą laiką yra efektyvus net ir labai vešliuose daržovių pasėliuose, kur sunku tolygiai nupurkšti augalus. Insekticidas tinkamas taikant integruotąją augalų apsaugos sistemą.

Proteus OD pasižymi staigiu ir ilgai trunkančiu poveikiu, efektyvus visais kenkėjų vystymosi etapais. Į sudėtį įeina dvi veikliosios medžiagos, skirtingai veikiančios kenkėjus. Deltametrinas yra kontaktinio poveikio ir veikia kenkėjų nervų sistemą. Panaudojus insekticidą kenkėjas sunaikinamas iš karto. Be to, pristabdo kenkėjų maitinimąsi augalo dalimis ir taip sumažina augalų pažeidimų intensyvumą. Tiaklopridas yra sisteminio poveikio, prasiskverbia į lapų vidų ir juda augimo kryptimi. Taip pat tiaklopridas į augalus patenka translaminariniu būdu, t. y. iš viršutinės lapų dalies tarpuląsčiais juda į apatinę. Dėl sisteminio tiakloprido veikimo, nelygu kenkėjų rūšis ir apnikimo intensyvumas, augalus apsaugo iki 3 savaičių. Nupurkštas gerai išsilaiko ant augalų, jį greitai pasisavina ir jis tolygiai pasiskirsto, todėl padidėja jo atsparumas lietui. Išlieka veiksmingas, nepaisant temperatūrų svyravimo.

Steward yra kontaktinio ir vidinio poveikio insekticidas, patenka į kenkėjo organizmą per virškinamąjį traktą arba dėl sąlyčio su preparatu. Veiklioji medžiaga indoksakarbas blokuoja natrio kanalus vabzdžių centrinėje nervų sistemoje. Po purškimo kenkėjų lervos po kelių valandų nustoja maitintis, jos paralyžiuojamos (nukrinta ant žemės) ir per 1–2 dienas žūva. Steward veiksmingas nuo lervų visais jos augimo tarpsniais, kenkėjų suaugėlių jis neveikia, todėl insekticidu reikia purkšti kenkėjų lervas.

Cheminės priemonės turėtų būti tinkamai parenkamos ir naudojamos. Pirmenybė teikiama sėklų apdorojimui, nes sunaikinami su sėkla plintantys patogenai ir dirvos kenkėjai. Priemonių panaudojimas daigų tarpsniu apsaugo nuo ankstyvo žalingų organizmų pasirodymo. Purškimus galima sumažinti reguliariai stebint augalus, naudojant ligų ir kenkėjų prognozavimą, įvertinus kenkėjų ekonominio žalingumo ribas.

Auginimas pagal nacionalinės kokybės sistemą

Auginant daržoves pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą, draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip du kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti augalų apsaugos produktus.

Daržovių apsaugai panaudojus pesticidus, nuimti derlių ir tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui nei pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytam karencijos laikui, reikalingam jiems suskilti. Pesticidų panaudojimo laikotarpis skaičiuojamas atgal nuo numatyto nuėmimo laiko padauginus pesticido karencijos (skilimo) laikotarpį 1,5 karto.

Nustatyti, kada reikėtų naudoti insekticidus, gali padėti monitoringas – kenkėjų pasireiškimo bei žalos stebėjimai.

Pagrindiniai kenkėjai ir jų kenkimo pobūdis

Amarai

Ištisą sezoną amarai veisiasi partenogenetiškai. Esant optimalioms sąlygoms, per vegetaciją gali išsivystyti iki 10 amaro generacijų. Amarai labiau išplinta šiltomis, ne per daug lietingomis vasaromis. Amarų kiaušinėliai, lervos ir nimfos yra jautrios sausam orui. Kai oro drėgmė maža, amarų populiacijos augimas lėtėja. Kopūstų laistymas netrukdė amarams plisti. Nebent praūžusios stiprios liūtys su vėtra galėjo mechaniškai nuplauti vieną kitą amarų koloniją nuo lapų paviršiaus.

Amarai yra čiulpiantieji kenkėjai – burnos aparatas specialiai pritaikytas pradurti augalo lapo ar ūglio audinius ir siurbti karnienos sultis ar parenchimos skystį. Tose vietose, kur amarų kolonija maitinasi, ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja, susisuka, kartais dėl seilėse esančių medžiagų parausta.

Svarbu pastebėti amarų kolonijas, kai tik jos pradeda kurtis, o ne pažeidimus, kadangi tokiu atveju jau per vėlu – žala jau padaryta.

Gamtoje yra daug vabzdžių, kurie minta amarų kiaušiniais ir pačiais amarais: boružės, vabzdžiai auksaakės, grobuoniškų žiedmusių lervos, grobuoniškos blakės, dvisparniai ir plėviasparniai parazitoidai. Amarų kiaušinėliai žiemoja ant augalų liekanų, kryžmažiedžių piktžolių, žieminių rapsų.

Tabakiniai tripsai

Tabakiniai tripsai kopūstuose aptinkami birželį. Jiems plisti palankūs šilti sausi orai, lauke išsivysto keletas generacijų. Dažniausiai kenkia vidutinio ankstyvumo ir vėlyvų veislių kopūstams, skirtiems rauginti – su švelnesniais lapais ir plonesnėmis gyslomis. Pažeidimų vietoje susidaro įvairių karpų pavidalo pakitimų. Lapai pasidaro rauplėti, paruduoja. Dažniausiai šie pažeidimai pastebimi ant kopūstų laikymo metu. Tripsai kenkia gūžės viduje, labai pablogina prekinę produkcijos išvaizdą.

Žiemoja suaugę tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje, po augalų liekanomis, sandėliuojamoje produkcijoje (svogūnuose, kopūstuose).

Kopūstinės musės

Pavasarinių ir vasarinių kopūstinių musių lervos graužia augalų šaknis ar požeminę stiebo dalį, gali sužaloti ir ankstyvųjų briuselinių kopūstų pumpurus, įsigraužti į kopūstų gužės vidų, išgraužti ridikėlių, ridikų šakniavaisiuose vingiuotus takelius. Sužaloti augalai apvysta, lengvai išsirauna, lapai įgauna violetinį atspalvį.

Palankios plisti sąlygos: trumpa rotacija, augimas arti kitų bastutinių šeimos augalų. Sausu oru nemažai kiaušinėlių žūva, o laistomi klesti ne tik kopūstai, bet ir kenkėjai.

Kopūstinės kandys

Kopūstinių kandžių vikšrai išėda lapo minkštimą, palieka tik viršutinį epidermį. Lapuose matyti išgraužti „langeliai“ – tai ištrupėjęs išdžiūvęs epidermis ir likusios skylės. Pažeidus užsimezgančios gūžės šerdį, gūžės vystosi nenormaliai arba iš vienos susidaro kelios.

Daugiausia žalos padaro šiltą, sausą vasarą. Per metus išsivysto 2–4 kopūstinių kandžių generacijos. Kopūstinės kandys pasirodo vis anksčiau ir jų populiacijos vis gausėja. Tarpas tarp generacijų vis trumpėja, jos persidengia. Stebimi kandžių skraidymo pikai, kurie prasideda nuo birželio antrosios pusės ir tęsiasi iki liepos pabaigos, o šiemet kandys skraidė dar ir rugpjūtį.

Palankios plisti sąlygos: piktžolėti laukai, ypač daug kryžmažiedžių piktžolių, trumpa sėjomaina. Žiemoja lėliukės augalų liekanose, ant piktžolių, medžių žievėje.

Pastaruoju metu labai populiaru kartu su insekticidais naudoti įvairius kitus produktus: fungicidus, lipniąsias medžiagas, skystąsias trąšas ir t. t. Tokius daugiakomponenčius mišinius ūkininkai pasirenka siekdami sutaupyti laiko ir lėšų. Tačiau kuo didesnis komponentų skaičius purškimo tirpale, tuo didesnis pavojus sukelti augalams stresą – galimas augalų apdeginimas ar net visų augalų žūtis. Tokiuose mišiniuose gali gerokai sumažėti konkretaus pesticido veiksmingumas, nepasiekiamas norimas efektas, o augalai gali patirti dar ir didelį stresą. Per dažnai ar netinkamu laiku naudojami pesticidai ne tik neduoda ekonominės naudos, bet ir kenkia aplinkai, skatina atsparumo pesticidams atsiradimą.