Avių veislininkystė Latvijoje įgavo pagreitį. Šių smulkiųjų atrajotojų vertinimas Latvijoje, vykdomas pagal Vokietijos metodiką, padėjo padidinti avių veislinę vertę ir pagerinti bandas.

Sertifikuotas avių vertintojas Latvijos veisliniame ūkyje tikrina 60–95 dienų amžiaus ėriukų svorį ir vizualiai juos apžiūri, nurodo eksterjero klaidas ar trūkumus.

Reikalavimai ėriukams

Ėriukų eksterjeras balais nevertinamas. Bet vertinamos tam tikros kūno dalys, eksterjero trūkumai koduojami duomenų bazėje. Kam to reikia? Kai kurie trūkumai atsiranda dėl recisyvinių genų, kurie perduodami iš kartos į kartą, pavyzdžiui, kieti suragėjimai, nors avinas atrodo labai gražus. Juos reikia brokuoti. Kaip šiurkščios eksterjero klaidos, vertinami kojų trūkumai: minkšta čiurna, kojų stovėsena (X formos, kardiška, statinės formos).

Po vertinimo pagal gautą bendrą balų skaičių avinukai suskirstomi į klases:

• 16 ir daugiau balų – elito klasė;
• 14–15 balų – pirma klasė;
• 12–13 balų – antra klasė;
• 11 balų ir mažiau – brokas, netinkami auginti.

Ėriukų svorio vertinimas 60–95 d. laikotarpiu – tai motinos ir šeimininko įvertinimas. Jeigu ūkininkas gerai peni jauniklius, gali gauti gerus priesvorio rezultatus net tuo atveju, jeigu motina nebuvo labai pieninga. Bet to nesužinosime, nes mėnesio amžiaus ėriukų nevertiname. Europoje daug ūkių tai daro savarankiškai, kad žinotų motinos pieningumą. Jeigu avis pieninga, galima tikėtis, kad ir jos dukra turės tokią savybę – tai apie 40 proc. paveldima, o apie 60 proc. pieningumą lems šėrimas.

Jeigu ūkininkas vienodai šeria visus ėriukus, tuomet ir 70 d. amžiaus galima suprasti, kuri motina buvo pieningesnė, kurios ėriukai geriau auga, kurios blogiau. Tačiau šitaip sunkiau įvertinti, jeigu ėriukai gimsta skirtingais mėnesiais ir skirtingose vietose. Ganykliniu laikotarpiu ėriavedė turės daugiau pieno, todėl būtų sunku lyginti motinų pieningumą pagal žiemą ir vasarą atvestų ėriukų priesvorį. Reikia lyginti atskirai visų žiemą ir visų vasarą atvestų ėriukų priesvorį.

Avinukai, kurie paliekami veislei, pageidautina, kad būtų gimę iš dvynukų ir jų įvertinimas būtų ne mažesnis kaip 16 balų.

Nevertinti 70 d. amžiaus ėriukai veislei netinkami. Siektina, kad 70 dienų amžiaus avinukai svertų 22 kg, avytės – 20 kg. Veislei paliekami tik elito klasės vyriškos lyties avinukai, elito ir pirmos klasės – avytės. Visi kiti gali būti skirti produkcijai arba brokuojami.

Siekiant natūraliai sutrumpinti uodegas, pageidautina rinktis avinus, kurių uodega būtų ne žemiau kelio sąnario. Būsimų veislinių avinų motinos negali turėti baltų dėmių ant snukio ir kojų, taip pat pageidautina, kad visų ėriavimųsi eiga būtų pažymėta kaip lengva.

Ėriavedės vertinamos kasmet

Ėriavedės įvertinamos, kai būna įvertinti jos 70 d. amžiaus ėriukai. Vertinimas atnaujinamas kiekvienais metais. Latvijoje galioja taisyklė – jeigu ėriavedė po antro ėriavimosi gauna elito klasės įvertinimą, toks ir lieka visam laikui, nes tai reiškia, kad ji savo genetinį potencialą jau parodė. O jeigu bus pokyčių dėl šėrimo, laikymo sąlygų, tai jau bus ne avies kaltė. Jeigu avis dukart atvedė dvynukus, ji jau priklauso elito klasei ir žemesnio įvertinimo neturės, nors bus vertinami ir kiti jos rodikliai, norint palyginti, kaip vertinami jos palikuonys ir vaisingumas.

Ėriavedės kiekvienais metais vertinamos pagal šiuos rodiklius:

• kiek proc. avių susikergė;
• ėriukų išsaugojimas iki nujunkymo (vertinami 60–95 dienų amžiaus).

Pirmaėrių vislumui įvertinti naudojamas koeficientas 1,5. Toks koeficientas taikomas todėl, kad, aviai pirmą kartą ėriuojantis, gali gimti vienas arba du ėriukai. Gimus vienam ėriukui, ėriavedės vislumas vertinamas 2 balais, todėl ėriavedė turėtų būti brokuojama. Kad taip neatsitiktų, naudojamas vidutinis numanomas ėringumo koeficientas 1,5. Vėlesniais metais skaičiuojamas faktiškas vislumas, pavyzdžiui, per du apsiėriavimus gimė 3 ėriukai, tai vislumas – 150 procentų.

Vislumas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

1 ėriukas x 1,5 x 100 = 150, vertinimas – 7 balai.

Vertinant ėriavedę pagal 70 d. amžiaus ėriukų svorį, vertinamas balais kiekvienas ėriukas atskirai (kai 2 ir daugiau ėriukų vadoje) ir tada apskaičiuojamas balų vidurkis. Pavyzdžiui, ėriavedė atsivedė du ėriukus, vieno 70 dienų amžiaus svoris yra 16,5 kg – 8 balai, o antrojo 20 kg – 10 balų. Bendras gautas balų skaičius 8 + 10 = 18 balų, vidurkis – 9 balai.

Pirmakartės ėriavedės tikimybė atsivesti vieną ėriuką ir dvynius yra lygi (50:50). Jeigu vienam atvestam ėriukui parašysime 2 balus, jis pagal faktą jau bus brokuotas. Bet tai neteisinga, nes moteriškos lyties avytes paliekame net ir gimusias po vieną. Todėl pirmaėrių vislumui vertinti naudojame koeficientą 1,5 ir toks ėriukas iš motinos gauna 7 balus. Ir jeigu pagal svorį ėriukas bus geras (o turi būti geras, nes gimė vienas), gali būti net elito klasės. Tačiau jeigu svoris netinkamas, jis brokuojamas.

Jeigu ir antrą kartą ėriavedė atsives vieną jauniklį, vadinasi, ir ėriukas, ir motina yra brokuojami. Nes ėriukų vertinimo balas eina atgal motinai – jeigu jos ėriukai blogi, ji taip pat automatiškai brokuojama. Minimalus ėriavedės vislumas turi siekti 150 proc., t. y. 7 balus. Vislumas yra svarbiausias jos vertinimas, nes kiek ėriukų, tiek pinigų – nėra ėriukų, nėra pinigų.

Ėriavedes kasmet būtina atidžiai žiūrėti. Būna, kad vienas ėriukas labai gražus, kitas – ne, tuomet reikia stebėti tešmenį – gali kilti mastitas ar kitų problemų. Jeigu tešmens problemų turinti avis labai produktyvi, veda dvynukus ir ūkininkas nenori jos brokuoti, po atvedimo ėriukus reikia iškart paimti ir girdyti iš pieno automato arba atiduoti kitai motinai.

Pagal gautą bendrą balų skaičių (po ėriavedžių vislumo ir ėriukų vertinimo) ėriavedės skirstomos į klases:

• 16 ir daugiau balų – elito klasė (bandos branduolys, veislinės avys, kurios veda veislinius avinukus, būsimus reproduktorius);
• 14–15,9 balai – pirma klasė;
• 12,1–13,9 balai – antra klasė;
• 12 ir mažiau – brokas (ėriukus galima auginti mėsai)

Sulaukusiai 6–7 metų amžiaus ėriavedei problemų kelia dantys, žiemą jai sunkiau ėsti stambiuosius pašarus. Todėl iškart kyla klausimas, kokie bus jos ėriukai, jeigu ji pati gerai nepaėda. Aišku, kad ėriukai bus silpnesni ir juos išsaugoti nebus lengva. Jeigu tokia ėriavedė paliekama bandoje, ėriukus reikia maitinti atskirai.

****

Ūkininkas turi daugiau rūpintis selekcija, nes jeigu avį vertins po metų, jos kaina bus nulinė. Bet jeigu augintojas supras, iš anksto sugebės objektyviai numatyti, kaip konkretus gyvulys gali būti vertinamas, jis veislei netinkamą jauną avį nukreips į produkciją gerokai anksčiau ir uždirbs iš ėrienos. Todėl augintojai turi suprasti svarbiausius vertinimo kriterijus, kad jų avininkystės ūkis duotų ekonominę naudą.

Parengta pagal prof. Dainos KAIRIŠOS paskaitą Latvijos žemės ūkio universiteto Agrobiotechnologijų institutas