Pagrindinė piktžolių kontrolės priemonė – herbicidai. Šie preparatai veiksmingi ir palyginti nebrangūs, o juos naudoti paprasta. Dėl šių teigiamų savybių pasitikėjimas herbicidais labai išaugo, tačiau būna ir nusivylimų. Kodėl?

Paaiškėjo, kad, be teigiamų savybių, yra daug specifinių dalykų, kuriuos reikia žinoti naudojant herbicidus, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Pasitaiko metų, kad atrodo naudoji tą pačią medžiagą, o lauke rezultatas netenkina – piktžolės išgyvena, o kultūriniai augalai nukenčia.

Sausra veikia ir piktžoles, ir herbicidus

Aplinkos sąlygos prieš, po ir purškiant gali turėti didelę įtaką herbicido veikimui. Šiais metais purškiant herbicidus vyravo sausra. Kaip sausra gali paveikti piktžoles ir herbicidus?

Viena iš teigiamų sausros pusių yra ta, kad, trūkstant drėgmės, piktžolių išdygsta mažiau. Tai ypač pasakytina apie smulkiasėkles piktžoles, dygstančias iš dirvos paviršiaus arba visai arti jo. Žinoma, daugiametėms piktžolėms, kurių gilios šaknys (pvz., dirvinės usnys, dirvinės pienės), arba toms piktžolėms, kurios brandina dideles sėklas, sugebančias išdygti iš gilesnių sluoksnių (pvz., tuščiosios avižos), sausra turi gerokai mažiau įtakos. Taigi, dėl sausros gali kisti piktžolių rūšių proporcijos pasėlyje – išplinta giliašaknės, labiau prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų piktžolės.

Sausros sąlygomis net ir sudygusios piktžolės ne visos išauga ir dėl to konkurencija su kultūriniais augalais gali būti mažesnė. Kita vertus, tos piktžolės, kurios sausros sąlygomis įsitvirtina, gali būti kur kas žalingesnės kultūriniams augalams, kadangi joms nereikia konkuruoti su kitomis piktžolėmis.

Herbicidų efektyvumas sausros sąlygomis mažėja, nes visada lengviau kontroliuoti tas piktžoles, kurios yra sveikos, greitai auga dėl jose vykstančių biosintezės procesų – fotosintezės, aminorūgščių bei proteinų sintezės ir kitų. Veikdami herbicidai sutrikdo šiuos procesus ir kuo procesai greitesni, tuo herbicidų veikimas (t. y. biosintezės procesų trikdymas) yra veiksmingesnis.

Ir priešingai – jei augalai dėl sausros, šalčio ar karščio auga labai lėtai ar visai neauga, tai šie procesai vyksta labai lėtai, todėl veiklioji herbicido medžiaga augale gali pavirsti neveiklia (metabolitu) arba paprasčiausiai nepatekti į tas augalo dalis, kurias ji turėtų sutrikdyti.

Labai svarbu ne tik tinkamai parinkti preparatą pagal piktžolių rūšinę sudėtį ir dydį. Vis dėlto herbicido efektyvumą lemia ir kiti parametrai: purškimui naudojamo vandens kokybė, purkštuvo švarumas, piktžolių ir kultūrinių augalų augimo sąlygos purškiant.

Stresas silpnina herbicidų veiksmingumą

Jei augalams augti sąlygos palankios, herbicidų veikimas efektyvesnis negu streso sąlygomis. Streso sąlygomis augančios piktžolės kur kas sunkiau kontroliuojamos.

Kas gali sukelti augalų stresą?

• Drėgmės trūkumas
• Deguonies trūkumas, kai drėgmės per daug
• Ekstremalios temperatūros: karštis arba šaltis
• Maisto medžiagų trūkumas
• Kenkėjų antplūdis
• Ligos, mechaniniai pažeidimai

Lietaus laikas ir kiekis ne tik lemia augalo būseną, bet ir nuplauna dulkes bei pakeičia viršutinio lapų sluoksnio būklę, todėl lietus prieš purškimą gali turėti teigiamos įtakos herbicidų efektyvumui.

Vienas dažniausiai pasitaikančių yra augalų stresas dėl drėgmės trūkumo. Dėl to labai sulėtėja augalų kvėpavimas, kartu sutrinka herbicido patekimas į augalą. Sausros sąlygomis ant augalų lapų būna dulkių sluoksnis, kuris yra kaip fizinė kliūtis herbicidui patekti į augalą, dėl kurios sumažėja naudojamo herbicido efektyvumas. Piktžolės, patiriančios stresą dėl sausros, silpniau išvysto lapus ir kitas augalo dalis, todėl gali būti sunkiau teisingai įvertinti jų išsivystymo tarpsnį (manyti, kad dar mažos, jaunos, tuo tarpu tai jau suaugę, išsivystę augalai).

Dar viena kliūtis efektyviam herbicidų veikimui sausros sąlygomis yra piktžolių formuojamas storesnis lapų kutikulos sluoksnis ir daugiau negu įprasta vaško lapų paviršiuje. Dėl šių lapų struktūros pokyčių sumažėja herbicidų, kurie purškiami ant augalų, absorbcija ir kartu piktžolių kontrolės efektyvumas.

Kokios herbicido normos reikia nuo sausros kenčiančioms piktžolėms, nuspręsti sunku, bet taisyklė viena – normos negalima mažinti.

Kai oras vėsus, lėčiau auga visi augalai – ir kultūriniai, ir piktžolės. Tai gali reikšti viena: kad absorbuojamo ir augale pernešamo herbicido kiekis gali būti mažesnis negu reikalinga letalinė dozė. Ši problema padidėja sausoje dirvoje, kurioje augalų augimas dar labiau sulėtėja dėl papildomo streso.

Nors herbicidų efektyvumą lemia augalų vegetacijos periodo oro sąlygos ir jis gali kisti dėl oro sąlygų purškimo dieną, bet dėsningumas toks: kuo oras palankesnis augalams augti, tuo efektyviau veikia herbicidai, nes jie geriau pasisavinami, kai piktžolės auga vešliau.

Kai purškiant oras šaltas, atsiranda didesnė tikimybė, kad gali būti labiau pažeidžiami kultūriniai augalai, nes dėl žemos temperatūros sumažėja augalų sugebėjimas detoksikuoti herbicidą, jį suskaidant į nepavojingus junginius, todėl kultūriniai augalai gali nukentėti nuo herbicidų. Literatūros duomenimis, toks poveikis labiau būdingas sulfonilurėjos grupės herbicidams.

Stresas dėl sausros gali lemti prastesnį herbicidų veikimą ir dėl kitų priežasčių: augalo architektūros bei lapų pokyčių ir su tuo susijusio herbicido tirpalo lašelių judėjimo trajektorijos pasikeitimo. Kaip tai vyksta? Dėl sausros augalo lapai pavysta ir pasikeičia kampas, kuris turi įtakos tirpalo lašelių susilaikymui ant augalo. Dėl to dalis lašelių apskritai nepatenka ant augalo paviršiaus, o kita dalis, patekusi ant nusvirusio lapo, nukrenta ant žemės. Todėl labai svarbu naudoti paviršiaus aktyviąsias medžiagas, mažinančias skysčio paviršiaus įtempimą.

Galiausiai sausros sąlygomis herbicidų efektyvumas gali sumažėti ir dėl sauso oro poveikio tirpalo lašeliams. Krisdami iš purkštukų iki augalo, tirpalo lašeliai garuoja ir džiūsta. Tai labai stipriai pasireiškia, kai oras karštas ir sausas. Džiūdami lašeliai tampa mažesni, lengvesni ir dėl to padidėja nunešimo į šoną grėsmė.

Esant tokioms sąlygoms, purškiamas herbicidas gali ir išgaruoti (jei medžiaga laki) arba kristalizuotis ant augalų lapų paviršiaus, nuo kurio jie bus nunešti vėjo ar nuplauti lietaus ar suskaidyti saulės šviesos – dėl to neliktų galimybės herbicidui patekti į augalą.

Kad ši problema neiškiltų, geriau būtų purkšti ryte, kai oro drėgmė didesnė, o temperatūra žemesnė. Taip pat reikėtų naudoti paviršiaus aktyviąją medžiagą, mažinančią lašelių garavimą.

Kaip sausra veikia augalus

Piktžolių kontrolės priemones, kaip ir daugelį kitų augalininkystėje naudojamų technologinių sprendimų, veikia oro sąlygos. Piktžolių dygimas ir augimas, herbicidų veikimas ir išsilaikymas, piktžolių ir herbicidų tarpusavio sąveika – viskas labai susiję su esamu drėgmės kiekiu. Supratimas, kaip sausra veikia augalus, gali padėti išvengti herbicidų efektyvumo problemų.

Dengiamieji lapų audiniai yra su vaškiniu sluoksniu – kutikule. Herbicido skiedinys patenka į augalo vidų per kutikulės mikropiles ir lapo žioteles. Atsidariusios žiotelės lengvai praleidžia ne tik CO₂, bet ir vandenį ar tirpalus. Kuo tirpesnis vandenyje herbicidas, tuo greičiau jis patenka į augalą. Patekimo laikas, nelygu herbicidas, yra nuo 1 iki 4–6 valandų. Herbicido judėjimo augale greitis priklauso nuo medžiagų apykaitos intensyvumo.

Pagrindinis vandens garinimo organas yra lapas. Daugiausia (apie 90 proc.) vandens augaluose išgarinama pro žioteles, nors jos sudaro paprastai tik apie 1 proc. lapo ploto. Žiotelės varstosi priklausomai nuo augalo individualių savybių ir aplinkos sąlygų. Žiotelės dažniausiai prasiveria iš ryto ir lieka praviros visą dieną, tačiau, jei augalui trūksta vandens, gali bet kada, net ir dieną, užsiverti.

Kaip pagerinti herbicidų veikimą

Mažesnis negu tikimės herbicidų efektyvumas gali būti dėl įvairių priežasčių: piktžolių atsparumo, purškimo klaidos, nepalankios aplinkos (oro) sąlygos, stresą patiriantys augalai. Supratimas, kaip veikia skirtingi herbicidai, padeda teisingai įvertinti herbicido veikimą.

Veiksniai, kuriuos reikia įvertinti, siekiant pagerinti herbicidų veikimą:

• norma, nuo kurios augalai po purškimo žūva, priklauso nuo herbicido ir oro sąlygų purškimo metu;
• reikia atidžiai peržiūrėti etiketes: produktai nevienodai veikia nuo įvairių piktžolių.

Vertinant galimas purškimo klaidas, reikėtų atsakyti į tokius klausimus

• Ar nustatyta teisinga piktžolių rūšinė sudėtis?
• Ar parinktas tinkamas produktas esamoms piktžolėms naikinti?
• Ar buvo naudota reikiama produkto norma tokio dydžio piktžolėms?
• Ar tinkamai buvo parinktos aktyviosios paviršiaus medžiagos ir jų kiekiai?
• Ar nebuvo kokių kliūčių produktui pasiekti augalus (gal trukdė ražienos, augalų liekanos ir kt.)?
• Ar naudotas reikiamas tinkamos kokybės vandens kiekis?
• Ar tinkamai sukalibruotas purkštuvas?
• Ar nebuvo įrangos darbo problemų: pavyzdžiui, užsikimšę purkštukai, netolygus siurblio darbas?
• Ar teisingai buvo parinkti purkštukai, slėgis, purkštuvo sijų aukštis ir greitis, užtikrinantis tolygų padengimą?
• Ar buvo atsižvelgta į etiketėje nurodytus aplinkos sąlygų apribojimus?
• Kas dar buvo įdėta į tirpalą? Kai kurie pesticidai gali būti maišomi, bet biologiškai yra nesuderinami ir dėl to gali sumažėti piktžolių kontrolės efektyvumas ir padidėti kultūrinių augalų pažeidimo tikimybė. Veikimas gali suprastėti ir dėl to, kad tarp nesuderinamų produktų purškimo bus praėję per mažai laiko.
• Ar purškimo tirpalas buvo gerai išmaišytas?

Aplinkos sąlygos purškiant gali turėti įtakos herbicido veikimui. Kai ieškoma priežasties, dėl ko herbicidas buvo nepakankamai efektyvus, labai svarbu įvertinti oro sąlygas per purškimą. Herbicido etiketėje dažniausiai nurodoma, kokios turėtų būti aplinkos sąlygos arba, atvirkščiai, kokių sąlygų reikėtų vengti, kad piktžolių kontrolė būtų efektyvi. Deja, idealių dienų purškimui sezono metu yra nedaug.

Svarbios sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti, yra šios:

• paros laikas;
• ar yra didelė rasa;
• oro temperatūra purškiant ir 10 dienų prieš bei po purškimo;
• giedras oras ar labai debesuota (kai kurie pesticidai gerokai efektyvesni esant giedram orui); esant saulėtam orui augalai daug greičiau reaguoja į pesticidą, nes didesnė šviesa paskatina fotosintezės procesą. Kai fotosintezė ne tokia intensyvi, sulėtėja ar visai sustoja kiti augale vykstantys procesai ir dėl to sulėtėja herbicido pernešimas ir kartu pablogėja veikimas. Kita vertus, kai kurie herbicidai, nuo lapo paviršiaus ilgiau nepatekdami į augalą, šviesoje gali skilti ir dėl to sumažėja jų efektyvumas;
• lietus prieš ir po purškimo: stiprus lietus nupurškus prieš sudygimą naudojamais herbicidais gali nuplauti juos į šaknų zoną ir dėl to atsiranda didesnė tikimybė, kad bus pažeisti kultūriniai augalai. Lietaus po purškimo įtaka efektyvumui priklauso nuo naudojamo herbicido. Kai kurie herbicidai (2,4D) absorbuojami labai greitai – jau 15 minučių po purškimo prasideda jų veikimas. Kitiems herbicidams reikalingas gerokai ilgesnis laikas. Laikas, kuris reikalingas be lietaus po purškimo herbicidais, nurodytas etiketėje – visada būtina atidžiai ją perskaityti;
• piktžolės, patiriančios stresą dėl įvairių priežasčių: per drėgno ar per sauso oro, šalnų prieš ar po purškimo, neturtingų maisto medžiagų dirvų, ligų, kenkėjų antplūdžio ar kt.;
• ar produktas nebuvo išplautas ar kitaip neutralizuotas, ar reikiamas jo kiekis pasiekė piktžoles.

Kiek reikia laiko, kad įvertintume herbicido efektyvumą? Purškiant herbicidus pavasarį ar vasarą, jau per kelias dienas, jei sąlygos optimalios, galima matyti pirmuosius veikimo požymius. Kontrolės efektyvumas akivaizdus būna po 4–8 savaičių po purškimo.

Piktžolių kontrolei reikėtų naudoti ne vien tik herbicidus. Labai svarbu sėti kokybišką sėklą į tinkamai paruoštą dirvą, patręšti, pasirinkti geresnių veislių augalus, taikyti augalų sėjomainą – žodžiu, daryti viską, kad kultūriniai augalai konkurencinėje kovoje su piktžolėmis turėtų kuo geresnes sąlygas.