Mano Ūkis 2018/04
Naujas sankcijų agroverslui vertinimas
  • Dr. Vytautas ŠENAVIČIUS
  • Mano ūkis

Sankcijų už pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programą, skyrimo procesas ir sankcijų dydžiai ne vienus metus kėlė rūpesčių žemdirbiams. Būta atvejų, kai už klaidą ar nerūpestingumą paskirta sankcija prilygo kelerių metų pelnui ar net priversdavo nutraukti žemės ūkio veiklą. Kartais agroverslas dėl, jo manymu, nesąžiningo sankcijų skyrimo kreipdavosi į teismą.

Kovo pradžioje Žemės ūkio ministerija pakeitė sankcijų nustatymo tvarką už pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Ministerijos teigimu, sankcijų apskaičiavimas ir taikymas nuo šiol bus daug aiškesnis, teisingesnis ir lengviau suprantamas paramos gavėjams.

Konkretesni sankcijų dydžiai

Kaip ir ankstesnėje sankcijų skyrimo metodikos redakcijoje, pareiškėjui už padarytus pažeidimus gali grėsti paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, prievolė grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tačiau anksčiau poveikio priemonių taikymas nebuvo detalizuotas. Pavyzdžiui, ankstesnėje redakcijoje tam tikrais atvejais buvo reikalavimas sumažinti paramos dydį, tačiau konkrečiai nenurodant, kiek. Naujojoje redakcijoje numatyta, kad už pirmą kartą nustatytą pakartotinį pažeidimą sankcija siekia 10 proc. gautos paramos sumos, už antrą kartą nustatytą pakartotinį pažeidimą – 20 proc., už trečią – 30 proc. paramos sumos ir t. t. Šis pakeitimas itin svarbus, nes anksčiau pasitaikė atvejų, kai už pakartotinį pažeidimą tekdavo grąžinti visą paramos sumą.

Naujoji sankcijų skyrimo taisyklių redakcija nurodo, kad jei subjektui nustatomas daugiau negu vienas nurodytas pažeidimas, už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotos sankcijos bus sumuojamos. Minimali numatyta sankcijos suma yra 100,01 Eur. Kartu nuo šiol aiškiai įtvirtinama nuostata, kad sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Tokiu atveju, kai konstatuojama, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį ji yra didžiausia. Šie pakeitimai taip pat yra labai reikšmingi siekiant išvengti atvejų, kai dėl vieno iš kito išplaukiančių pažeidimų sankcijų dydis ima viršyti paramos sumą, taigi nedidelis pažeidimas tampa dideliu rūpesčiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną naują dalyką – jei taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba) paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama. Šis dalykas gali būti itin svarbus agroverslui tada, kai projektas yra tęstinis, kelių etapų. Antai anksčiau pritaikius 100 proc. paramos dydžio sankciją projektas galėjo būti vykdomas toliau. O dabar paramos sutarties nutraukimas faktiškai reiškia projekto žlugimą ir anksčiau gautos paramos grąžinimą. Kita vertus, pagal naujas pažeidimo konstatavimo taisykles visos paramos sumos sugrąžinimo sankcija yra laikoma kraštutine priemone.

Naujas sankcijų vertinimas

Anksčiau, kai buvo apibrėžiamos tik mažiausia ir didžiausia sankcijų ribos, konkrečiu atveju sankcijos dydis būdavo nustatomas remiantis pažeidimo pobūdžio, masto ir sunkumo kriterijais – taigi aiškiau neapibrėžtas. Nustatyti, koks yra pažeidimo pobūdis, mastas ir sunkumas, būdavo itin sunku, nes vienodos situacijos būdavo vertinamos skirtingai. Praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai net paramos administratorius negalėjo paaiškinti, kaip reikėtų konkretų pažeidimą identifikuoti pagal pobūdį, nes taisyklėse nebuvo aiškių kriterijų, kada pažeidimas laikomas tyčiniu, o kada – netyčiniu.

Nepalanki situacija agroverslui klostėsi ir teismų praktikoje. Antai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra žemės ūkio valdoje atliko patikrą vietoje ir ataskaitoje pažymėjo, kad sklype yra krūmų, todėl patikra nepozityvi. Atlikus matavimus, nustatyta, kad neiškirsti krūmai užima kelias šimtąsias procento viso ploto. Tačiau iš paramos administratoriaus buvo gautas pranešimas, kad parama pagal paraišką ūkiui neskiriama. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad administratorius, priimdamas sprendimą neskirti pareiškėjui paramos pagal paraišką, veikė nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino pažeidimo padarymą lėmusias aplinkybes, neatsižvelgė į pažeidimo mastą, sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pareiškėjo skundą tenkino. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad paramos administratorius pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose paramai gauti nurodyta padėtis neatitinka faktinės situacijos. Teismas pripažino, kad pareiškėjo paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jis neturi teisės gauti paramos pagal pasirinktą priemonę.

Mūsų vertinimu, Europos Sąjungos nustatyti teoriniai pažeidimo pobūdžio, masto ir sunkumo kriterijai turėjo suteikti paramos administratoriams konkrečiose ES valstybėse narėse tam tikrą lankstumą neskirti neproporcingai didelių sankcijų, kai tai nėra protinga ir teisinga.

Kita vertus, konkretumo stokojantys teoriniai kriterijai praktikoje tokiais ir likdavo, o sankcija būdavo pritaikoma formaliai taikant metodiką. Siekiant taisyti šią padėtį, Lietuvoje numatoma naujovė – nustatomi sankcijos skyrimo kriterijai. Sankcija turės būti skiriama įvertinant pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Taisyklėse paaiškinama, kad pažeidimo reikšmingumas pirmiausia vertinamas pagal pasekmių svarbą, atsižvelgiant į nepaisomus įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka tas poveikis, arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis laiko. Pažeidimo pasikartojimas nustatomas pagal tai, ar per visą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį buvo nustatyta panašių to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant tą patį projektą ar tokią pačią priemonę, ar per pastaruosius ketverius metus buvo nustatyta panašių to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant panašią 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priemonę.

Kada netaikomos sankcijos

Europos Komisija dar 2016 m. liepą nurodė, kad Europos Sąjungos reglamentuose baigtinis išimtinių aplinkybių sąrašas nėra nustatomas, o atskirų valstybių narių teisės aktuose paramos administratoriui paliekama galimybė pačiam nustatyti, ar tam tikras atvejis gali būti laikomas force majeure arba išimtinėmis aplinkybėmis. Paramos administratorius turi force majeure arba išskirtines aplinkybes nustatyti, įvertindamas kiekvieną atskirą atvejį, atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo praktiką. Be to, vertindamas, ar konkretų atvejį galima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, konkrečios valstybės narės paramos administratorius turėtų papildomai įvertinti ir savo valstybės ekonominę bei socialinę padėtį, atsižvelgti į tai, kad paramos gavėjas šių aplinkybių numatyti negali.

Su minėtomis nuostatomis tiesiogiai susiję pokyčiai ateina ir į Lietuvą. Naujoji sankcijų skyrimo tvarka numato, kad tais atvejais, kai pažeidimas padarytas dėl išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu informuoti NMA apie išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Išimtinėmis aplinkybėmis laikomos: pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; gaisras, meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; epizootinės ligos, augalų ligos; kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas; embargas ir kt.

Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti grindžiamas tinkamais įrodomąją galią turinčiais dokumentais, t. y. medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.

Taisyklių pakeitimas dėl išimtinių aplinkybių yra labai reikšmingas. Agroverslui suteikiama galimybė paprasčiau įrodyti susiklosčiusių aplinkybių išskirtinumą, o paramos administratorius turės daugiau lankstumo šias aplinkybes vertinti. Tai prisidės prie teisingesnių ir labiau pamatuotų sprendimų.

Naujoji sankcijų taikymo tvarka numato, kad tais atvejais, kai gali būti padarytas pažeidimas, kuris laikomas mažareikšmiu ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, sankcijos nėra taikomos. Pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui dėl tokio pažeidimo pareiškiama tik žodinė pastaba (žodinė pastaba nurodoma dokumentuose, nurodant pagrindą). Tais atvejais, kada mažareikšmio pažeidimo nedelsiant pašalinti nėra įmanoma, pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui yra pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį pažeidimą, kuriame yra tiksliai nustatytas protingas terminas tokiam pažeidimui pašalinti. Šis terminas gali būti pratęstas, tačiau tik vieną kartą. Tais atvejais, kai per nurodytą terminą ar pakartotinai pratęstą terminą pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris nurodyto pažeidimo nepašalina, pakartotinė žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas nėra pateikiamas, o iš karto skiriama pažeidimą atitinkanti sankcija.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai