Treti metai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute vykdomi plačiausiai ūkiuose auginamų kviečių ir rapsų veislių jautrumo ligoms bei vertingumo tyrimai skirtinguose ligų kontrolės fonuose sulaukė didelio žemdirbių susidomėjimo: visi nori išsiaiškinti, kurios veislės geriausiai dera mūsų sąlygomis ir kurios reikalauja intensyvesnės apsaugos.

Pastaraisiais metais akcentuojama integruota augalų apsauga, kurios pagrindiniai principai gali būti apibūdinami taip: kuo mažiau pesticidų ir kuo daugiau natūralių priemonių. Veislės - vienas iš integruotos apsaugos įrankių. Kuo augalai atsparesni kenksmingiems mikroorganizmams, tuo mažiau cheminės apsaugos produktų prireikia juos auginant. Tinkamai pasirinkta veislė nemaža dalimi lemia žemdirbio sėkmę, todėl veislių palyginimo tyrimai visuomet sulaukia didelio dėmesio. Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkai, vadovaujami skyriaus vedėjos, direktoriaus pavaduotojos eksperimentinei plėtrai Romos Semaškienės, kas vasarą žemdirbiams organizuoja seminarus, kurių metu išsamiai apibūdina situaciją veislių bandymų laukuose.

Žieminiai ir vasariniai kviečiai

Šiemet tiriami žieminiai kviečiai Ada, Arktis, Aron, Artist, Creator, Dagmar, Etana, Famulus, Gaja DS, Janne, Julius, Kena DS, Kovas DS, Linus, Magnifik, Olivin, Sedula DS, Skagen, Toras, Vikaras DS, Zeppelin. Kviečiuose plinta kviečių dryžligė ir lapų septoriozė (lapų dėmėtligės). Mokslininkė Jūratė Ramanauskienė atkreipė dėmesį, kad šiais metais mažiau ligų pažeistos yra lietuviškos selekcijos Kena DS ir Gaja DS, taip pat Creator, Skagen, Toras. O štai Arktis, Artist, Kovas DS, Etana, Sedula, Zeppelin lapų dėmėtligės pažeidžia palyginti smarkiai, šiems kviečiams reikia intensyvios apsaugos.

„Klaidinga galvoti, kad nuo septoriozės nupurškus kviečius BBCH 31-32 augimo tarpsniu, daugiau fungicidų naudoti nereikia. Tas pirmasis purškimas, tiesa, prilaiko ankstyvąjį ligos plitimą, apsaugo trečiąjį lapą, bet didžiausią žalą septoriozė padaro, kai plinta grūdui pildantis. Siekiant išsaugoti kuo sveikesnius augalus iki brandos pabaigos, nuo lapų dėmėtligių fungicidus tikslinga panaudoti nuo paskutinio lapo tarpsnio iki žydėjimo pabaigos. Ypač svarbu nedelsti, kai ant apatinių lapų matyti šviežios dėmės ir laikosi lietingi orai," - paaiškino R. Semaškienė. Būtina įvertinti veislės jautrumą ligoms: yra veislių, kurioms net trijų purškimų fungicidais maža, o yra tokių, kurioms ir vieno pakanka

Šiaurės Lietuvoje jau pasirodė geltonosios rūdys, kurios plačiai išplitusios Danijoje, Airijoje, Anglijoje, jų yra ir Lenkijoje bei Latvijoje. Šių rūdžių populiacijos labai agresyvios, ir nereikia net abejoti - jos ateis ir į mūsų laukus.

Seminaro dalyviai pasidomėjo kviečių varpoje aptinkamomis kirmėlaitėmis. Mokslininkų manymu, tikėtina, kad tai oranžinio uodelio lervos. Šio kenkėjo kontrolė komplikuota, nes uodeliai skraido trumpai, vos 3-4 dienas. Jei tuo metu nenupurškiama, patelės į varpas padeda kiaušinėlius, išsirita lervos, kurios minta grūdų užuomazgomis. Kviečiuose pastaraisiais metais vis labiau plinta ir balninis gumbauodis - dažniausiai tai atsėliavimo problema. Pasitaiko laukų, kur galima suskaičiuoti net iki 3 000 lervučių 1 m2, o jų žalingumo riba - iki 500.

Šiemet bandymuose tiriami vasariniai kviečiai Berlock, Chamsin, Hamlet, Jetstream, kWS Akvilon, KWS Collada, IS Jarisa, Licamero, Nawra, Ouintus, Triso ir Wicky. Vasarinių kviečių grūdai šiemet, ko gero, bus smarkiai pažeisti fuzariozės, nes žydėjimo metu ištisai lijo. Neginčijama taisyklė: jei žydėjimo metu lyja, pasėlius būtinai reikia purkšti nuo varpų fuzariozės. Jei priešsėlis buvo kukurūzai ar atsėliuojami javai, tai fuzariozės pažeidimų būna dar daugiau.

Vasariniai kviečiai šiemet iki išplaukėjimo buvo išskirtinai žemi. Tai lėmė stiprus augimo reguliatorių veikimas, mat juos teko panaudoti vyraujant labai šiltiems orams.

Miežiai - komplikuotas augalas

Miežiai (veislės Alisa DS, Avalon, Azit, Edvin, Grace, Irina, Iron, Kangoo, Luokė, Melford, Melius, Noja DS, Propino, Quench, Rusnė, Tipple, Waldemar) bandymuose dėl užsitęsusio pavasarinio lietaus ir per didelio dirvos drėgnumo pasėti vėlokai, tik gegužės 4 d. Dažnai miežius pakanka fungicidais nupurkšti vieną kartą, tačiau ligoms palankiais metais tenka juos purkšti ir du kartus. Pagrindinė ir labai agresyvi miežių liga yra tinkliškoji dryžligė. Pirmas žingsnis, saugantis nuo jos, yra sėklos beicavimas. „Džiugu, kad pastaraisiais metais sėklas parduodančios kompanijos pasirenka nuo tinkliškosios dryžligės efektyvius beicus. Gal čia ir mūsų, mokslininkų, šioks toks indėlis, nes seminaruose beicų svarbą nuolat akcentuojame", - pastebėjo R. Semaškienė.

Šiemet miežiuose matyti šiek tiek miltligės požymių, ryškėja pirmieji tinkliškosios dryžligės pažeidimai. „Vokietijoje, Anglijoje strobilurinai dėl atsiradusio patogeno atsparumo jau nebeveikia tinkliškosios dryžligės, tačiau Lietuvoje kol kas tos problemos dar nėra", - pasidžiaugė R. Semaškienė.

Miežiuose šiemet labai daug neinfekcinių dėmių - jų atsiradimą galėjo lemti sausra, temperatūrų dideli svyravimai ir kitos aplinkos sąlygos sezono metu. Ūkininkai dažnai skundžiasi, kad fungicidas nesuveikė. Taip būna tais atvejais, kai neinfekcinės dėmės sumaišomos su ligos požymiais. Tiksliai identifikuoti ligą nėra lengva. Ypač miltligė gali pasireikšti labai netipiškomis dėmėmis.

Miežių veislės, kurios žydi atvirai, yra jautrios dulkančiosioms kūlėms. „Bet dėl kūlių nepanikuokite, jei javus auginate ne sėklai. Vienas procentas kūlių nuneša vieną procentą derliaus. Susiskaičiuokite, kiek 1 m2 turite kūlių ir pamatysite, kad nereikia baimintis", - ramino žemdirbius mokslininkės. Apsaugai nuo per sėklą plintančių ligų labai svarbi yra beicavimo kokybė: būtina naudoti visą beico normą, o grūdai būtinai turi būti gerai išvalyti, be jokių priemaišų. Varpų fuzariozės išplitimą šiemet lėmė miežiams išplaukėjus prasidėję lietūs. Šios ligos ypač turėtų vengti salyklinių miežių augintojai.

„Girdėjau repliką, kad taikyta labai brangi apsauga nuo ligų. Mūsų tikslas - parodyti veislės potencialą, o tam reikia kuo ilgiau išsaugoti sveikus žalius lapus. Kviečių derliaus priedas dėl fungicidų naudojimo gali siekti iki 3 t/ha, miežių - 1-2 t/ha, o jautriose ligoms miežių veislėse ir daugiau", - sakė R. Semaškienė. Purškimo strategijos, įvertinat jų atsiperkamumą, jau yra kitų tyrimų tikslas.

Žieminiai rapsai

Šis auginimo sezonas žieminiams rapsams išskirtinis - dėl 2015 m. rugpjūčio mėnesį vyravusių sausų orų augalai dygo netolygiai, herbicidų naudojimas nuo piktžolių buvo komplikuotas. Rapsai tyrimams (veislės Marcopolos, DK Explicit, Gordon, Petrol, Brentano, Marathon, Amstrong, Belana, Hyrirock, Rohan, DK Exception, DK Sequaia, Abakus, Minerva, Quartz, Anderson, Alvaro, Sherpa, Garou, Artoga, Visby, SY Marten, Cult ir Mercedes) pasėti rugpjūčio 23 d., po pūdymo.

„Ketvirti metai žieminius rapsus sėjame rugpjūčio 22-23 dienomis. Kadangi rudenys pastaruoju metu yra ilgi ir šilti, per anksti pasėti rapsai perauga, ir paskui augalų augimą net kelis kartus tenka reguliuoti augalų apsaugos produktais. Be to, pūdyme pasėti augalai labai gerai dygsta ir sparčiai auga, todėl rudenį tręšimas turi būti minimalus, ypač azoto trąšomis", - priminė mokslininkė Eglė Petraitienė.

Visos rapsų veislės peržiemojo gerai. Kol laikėsi vėsus oras, kenkėjų nesimatė, tačiau vėliau prieš pat rapsų žydėjimą įsismarkavusi kaitra sukėlė tikrą kenkėjų antplūdį: vienu metu ant rapsų augalų buvo galima matyti ir žiedinukų, ir ankštarinių bei stiebinių paslėptastraublių.

„Žiedinukai nuo žieminių rapsų perskrenda ant vasarinių. Šiais metais vasariniuose rapsuose žiedinukų antplūdis kartojosi kone kiekvieną dieną, todėl ir atrodė, kad insekticidai neveikia. Nupurškus lauką, po trijų dienų kenkėjų gausa jau vėl būdavo peržengusi žalingumo slenkstį ir vėl tekdavo purškimą kartoti", - apie apsaugos nuo rapsų kenkėjų problemas vasariniuose rapsuose prisiminė E. Petraitienė.

Negana, kad rapsus be atvangos atakavo kenkėjai, buvo labai palankios sąlygos ir ligoms plisti. „Atkreipkite dėmesį į kai kurias veisles, pavyzdžiui, Amstrong, DK Exception, DK Sequaia, Abakus, SY Marten, kur jau aiškiai matyti fomozės ir sklerotinio puvinio pažeidimų", - sakė E. Petraitienė.

Mokslininkai teigia, kad didelę įtaką kenkėjų ir ligų išplitimui dažname ūkyje turėjo iki dviejų komponentų - kviečių ir rapsų - susiaurėjusi sėjomaina. Žieminiuose rapsuose šiemet labai anksti atsirado sklerotinis puvinys - ankštarų formavimosi pradžioje. Fomozė plito jau iš rudens, o kai atsinaujino vegetacija, iš karto pasimatė šios ligos dėmių.

Trejus metus trunkantis projektas šį rudenį bus baigtas. Įvertinus skirtingų veislių ligotumą, derlių, kokybinius rodiklius, galutiniai duomenys bus paskelbti lapkričio mėnesį. „Šiuos tyrimus remia Žemės ūkio ministerija. Jei neatsiras rėmėjų, tyrimai nebus tęsiami. Dėl to būtų labai gaila, nes kitose Europos šalyse tokio pobūdžio tyrimai labai populiarūs, didelį susidomėjimą pajutome ir iš mūsų ūkininkų", - patikino Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkės.