23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/11
Poilsio aikštelių apželdinimas
  • Prof. Darius DANUSEVIČIUS, ASU
  • Mano ūkis

Medžiais ir krūmais apželdintos poilsio aikštelės pakelėse, miškuose, prie vandens telkinių ar lankytinų objektų reikalingos, nes jos pabrėžia vietovės ir krašto grožį, atskleidžia šalies kultūrą, o žmogui suteikia patogumą. Daug jų yra įrengę miškininkai, gamtos parkų darbuotojai ir kelininkai. Kaip tinkamai aikšteles įrengti, kad jos būtų patogios, jaukios ir išsiskiriančios?

Aikštelės įrengiamos atsižvelgiant į jų paskirtį ir planuojamo poilsio trukmę. Pavyzdžiui, vienokia aikštelė bus skirta sustoti atokvėpiui, laukti atvykstant autobuso, kitokia - poilsiauti joje ilgiau. Svarbiausia aikštelės turi sudaryti jaukią aplinką, užuovėją ir apsaugą nuo kritulių, o kartais ir saulės uždangą. Vienu atveju jos turi būti uždaros, kitu - ažūrinės. Visais atvejais pageidautina, kad jas gaubtų atitinkami medžiai ir krūmai. Mažose aikštelėse pakanka iki 5 medžių, vidutinėse - iki 20, o didelėse aikštelėse medžių ir krūmų kiekis priklauso nuo tam skirto ploto.

Svarbiausi aikštelių parinkimo veiksniai yra vieta ir tikslas. Pavyzdžiui: pakelės aikštelėje turėtų būti malonu laukti transporto; miške, pamiškėje ar prie vandens telkinių - pailsėti keliaujantiems ar atostogaujantiems; prie gyvenviečių ir sodybų - sustoti trumpesniam ar ilgesniam poilsiui. Aikštelės reikalingos norint pasigėrėti panorama, rengti iškylas ar pasimelsti prie kryžių, koplytėlių ar kaimo kapinaičių.

Poilsio aikštelių įrengimas ir apželdinimas negali būti standartinis ir vienodas. Jos gali būti šalia kitokio pobūdžio želdynų ar miško, atskirtos kitų objektų ar su jais sujungtos, sudarydamos vientisumą. Pakelės ir apžiūros aikštelės turi būti permatomos, kad matytųsi kelio trasa ar gražus kraštovaizdis, kultūros, istorijos ir kitokio pobūdžio paminklai ar kiti statiniai. Aikštelėse būtini suoliukai ir šiukšliadėžės, tad reikia pasirūpinti jų nuolatine švara.

Prieš įrengiant poilsio aikštelę, būtina su architektu ir želdymo specialistu aptarti jos paskirtį, parametrus ir struktūrą. Pačiam rengėjui verta susipažinti su rekomendacijomis.

Tad kokius augalus geriausia rinktis ir kaip juos komponuoti? Tinka įvairių formų medžiai ir krūmai, o pasirinkimas gana platus. Pavyzdžiui, paprastieji ąžuolai yra plačialajai ir glaustalajai, yra net svyruoklinių, pagal lapus - karpytais ir purpurinės spalvos lapais. Net aštuonių formų gali būti paprastasis bukas, ypač išsiskiria bukai su rusvai violetinės spalvos lapais. Ąžuolų, bukų, taip pat klevų, liepų ir uosių lajos užima didelius plotus, tad šiuos medžius reikėtų sodinti didesnėse aikštelėse. Mažesnėms aikštelėms siūloma parinkti jų siauralajes ar rutulines formas. Ypač gražūs yra rutulinės formos klevai. Turint omenyje, kad paminėtų medžių lajos yra plačios, dekoratyvinius krūmus patartina sodinti ne arčiau kaip 3-5 m nuo jų. Didesnėse aikštelėse sodinama daugiau rūšių medžių. Gražiai atrodo vienos rūšies medžių grupės, kuriose auga ir vienas ar keli labai skirtingi tos pačios genties medžiai. Pavyzdžiui, tarp paprastųjų klevų galima pasodinti vieną ar du sidabrinius klevus.

Grupėse sodinama nelyginis skaičius medžių, jie išdėstomi lanku, pusapskritimiu, trikampiu ar penkiakampiu, atsižvelgiant į reljefo ypatumus. Gerai atrodo beržų grupė su pavienėmis eglėmis. Visuomet reikia numatyti, kaip atrodys suaugę medžiai, pavyzdžiui, po 30-40 metų. Rekomenduotina tarp medžių grupių pasodinti gražiai žydinčių krūmų ar medžių: magnolijų, kaštonų, miškinių kriaušių ar obelų, didžialapių liepų, baltažiedžių robinijų; iš krūmų - alyvų, jazminų, gudobelių ir kt. Prie vandens telkinių tinka svyruoklinės formos. Tiesa, svyruoklinės formos tinka ir prie kapinių.

Gražius derinius sudaro lapuočių grupės su spygliuočių medžiais. Spygliuočiai turi augti atokiau, kad nestelbtų jų greičiau augantys lapuočiai. Ypač puošnūs medžiai ir krūmai sodinami pavieniai, kad būtų geriau matomi. Stambesniais užaugantys medžiai sodinami šiaurinėje aikštelės dalyje, kad apsaugotų nuo vėjo, tačiau neužstotų saulės.

Dažnai klausiama, kur gauti medelių ir krūmų sodinukų. Patartina kreiptis į miškų urėdijas, nes daugelis jų turi turtingus medelynus. Ten galima gauti ir naudingų patarimų. Daug dekoratyvių medelių ir krūmų auginama privačiuose medelynuose. Nepatartina sodmenų atsivežti iš užsienio, nes nežinia, kaip jie augs mūsų sąlygomis, be to, dažnai iš kitos šalies parsivežamos ir ligos. Labai svarbu, kad medelių ir krūmų sodinukų šaknų sistema būtų gerai išsivysčiusi, šaknys būtų gana drėgnos, neišdžiūvusios. Induose išauginti medeliai sodinami su žemės gumulu, todėl jie gerai prigyja.

Pasodintus medelius ir krūmus patartina apsaugoti, t. y. apkalti kuolais, o prie jų pritvirtinti plastikinį tinklą.