23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/12
Kad įveistas miškas augtų ir vešėtų
  • A. Malinauskas, G. Urbaitis
  • Mano ūkis

Norint džiaugtis naujai įveistu mišku, būtina tinkamai pasirūpinti jo apsauga ne tik nuo želdinius ar žėlinius galinčių suniokoti žvėrių, bet ir šalnų. Tad ką turėtų žinoti kiekvienas naujai įveisto miško savininkas?

Želdiniams ar žėliniams stipriai pakenkti arba juos sunaikinti gali peliniai graužikai, kiškiai, stirnos, elniai, briedžiai, prie griovių ar kitų vandens telkinių - bebrai, retais atvejais šernai ar naminiai gyvuliai, taip pat šalnos. Miško savininkas ar valdytojas gali priimti tik du sprendimus: apsaugoti želdinius nuo žvėrių ir imtis priemonių šalnų daromai žalai sumažinti arba naujo miško iš viso neveisti. Šiame straipsnyje neaptariama apsauga nuo ligų, grybų ar vabzdžių.

Naujai įveistas miškas nuo žvėrių ir pelinių graužikų daromos žalos gali būti apsaugomas keliais būdais. Yra išskiriamos biologinės, cheminės ir mechaninės apsaugos priemonės.

Biologiniai ir cheminiai medynų apsaugos būdai

Svarbiausia medynų apsaugos nuo kanopinių žvėrių biologinė priemonė yra ekologinės pusiausvyros išlaikymas tarp žiemos ganyklų miškuose pašarinio talpumo ir kanopinių žvėrių gausumo. Labiausiai pažeidžiami sklypai, esantys žvėrių žiemos koncentracijos ir nuolatinių perėjimų (takų) vietose. Žala gali būti sumažinama želdiniuose ir žėliniuose pašalinus žvėrių labai mėgstamų medžių ir krūmų (drebulių, karklų, šermukšnių ir kt.) priemaišą arba jų sąžalynų kaimynystę. Danijoje gerų rezultatų pasiekta greta ąžuolų pasodinus sitkines egles, kurių žvėrys nemėgsta. Jos buvo iškirstos po 10 metų.

Pelinių graužikų tankumas tiesiogiai koreliuoja su žolinių augalų mase. Konkuruojančių žolinių augalų naikinimas apie kultivuojamus medelius gerokai sumažina pelinių graužikų pažeidimus. Be to, želdinių priežiūra spartina ir pačių medelių augimą. Kai jų žievė tampa storesnė ir šiurkštesnė, jie yra nepatrauklūs graužikams. Žolinių augalų gausą sodinimo vietose galima sumažinti taikant atitinkamus dirvos paruošimo būdus. Taip pat individualiai medelių apsaugai nuo žolių kai kada naudojamos plastikinės plokštės, dedamos ant žemės aplink medelį.

Želdiniuose ir žėliniuose kaip profilaktinė priemonė gali būti pastatomi kuolai peliniais graužikais mintantiems paukščiams atsitūpti. Ant jų tupėdami paukščiai greičiau pastebi graužikus ir juos pagauna. 1 ha jaunuolyne reikėtų pastatyti kelis tokius kuolus. Kaip stebyklas plėšrieji paukščiai panaudoja ir biologinei įvairovei išlaikyti paliktus medžius. Kadangi žemės ūkiui naudotose žemėse žolinių augalų masė dažniausiai yra gerokai didesnė negu miško žemėse, todėl pelinių graužikų pažeidimai ne miško žemėse įveistuose želdiniuose gali būti kelis kartus didesni.

Medžiai nuo žvėrių pakenkimų individualiai gali būti saugomi naudojant repelentus. Yra kvapo ir skonio repelentai. Kaip kvapo repelentai, siekiant apsaugoti medelius nuo elninių žvėrių pažeidimų, naudojamos skerdyklų atliekos, žalių kiaušinių ir vandens mišinys, kaulų riebalai, kanifolija, skystas muilas, dezodorantai ir kt., tačiau jų efektyvumas gana įvairus. Skonio repelentai yra efektyvesni negu kvapo ir naudojami medeliams tiek nuo smulkiųjų žinduolių, tiek nuo elninių žvėrių apsaugoti. Repelentais paprastai nutepami tik medelių viršūniniai ūgliai, nes juos pažeidus medelis šakojasi, dažniausiai išaugina dvi ar net kelias viršūnes, todėl suprastėja medienos kokybė. Šoninių šakų apskabymas didesnės žalos medeliui nepadaro.

Mechaninės apsaugos priemonės

Šiai medynų apsaugos nuo žvėrių grupei priklauso tvoros ir individualios medelių apsaugos. Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose šalyse plačiausiai naudojamos vielos tinklo tvoros. Anksčiau kelis dešimtmečius miško želdiniai Lietuvoje buvo apsaugomi karčių-vielos tvoromis. Kitose šalyse bandyta želdinius aptverti elektrinėmis tvoromis. Elektrinės tvoros yra pigesnės, bet nėra labai patikimos. Siūloma penkių vielų elektrinė tvora: pirmoji viela - 25 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus, kitos - kas 30 cm. Alternatyva yra „A" formos tvora su dviem vielomis išorėje. 1 viela juosiama 40 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus, kita 70 cm virš pirmos, trečia - 75 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus ir 100 cm aukštyje išorėje nuo kitų dviejų. Nepriklausomai nuo tvoros konfigūracijos, atrodo, kad elniniai žvėrys mokosi ir išmoksta, kaip prasiskverbti pro elektrines tvoras.

Plastikinės individualios medelių apsaugos sulaiko nuo smulkios faunos pažeidimų, o labiausiai nuo elninių žvėrių ar kiškių, tačiau jos yra brangios ir trumpalaikės, todėl gali būti naudojamos mažo ploto ąžuolų ar kitų medžių rūšių ar jų grupių želdinių ir žėlinių apsaugai. Kai kuriose šalyse specialios plastikinės apsaugos naudojamos medelių viršūniniams ūgliams apsaugoti. Jos geros tuo, kad apsaugo medelius nuo žvėrių pažeidimų ir žiemą, ir vasarą, be to, yra ilgalaikės, nes ir augant medeliui išlieka ant viršūninio ūglio.

Pušų želdinius gali pažeisti elniniai žvėrys ir peliniai graužikai. Nors peliniai graužikai labai mėgsta pušis, bet jų želdiniai dažniausiai veisiami nederlinguose dirvožemiuose, kur žolinių augalų, taip pat ir pelinių graužikų, yra mažai, todėl pažeidimų pavojus atsiranda tik pušis pasodinus derlingesnėse dirvose. Pats didžiausias pažeidimų pavojus yra pirmaisiais metais po pasodinimo.

Jau pirmais augimo metais pušų želdiniai gali būti pažeisti elninių žvėrių. Geriausia želdinius apsaugoti repelentais arba aptverti. Kadangi želdinių apsauga aptveriant yra kur kas brangesnė negu aptepant repelentais, aptverti želdinius būtų tikslinga tik tuomet, jeigu yra reali grėsmė, kad jiems paaugus pušų kamienus žvėrys nulaupys. Tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Mokslininkas V. Padaiga rekomendavo želdinius apsaugoti 2,3 m aukščio karčių ir vielos tvora. Pasitaikydavo, kad net per tokio aukščio tvorą briedžiai peršokdavo.

Jeigu sodinami dvimečiai ar trimečiai pušų sodmenys, želdinius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmais metais po pasodinimo. Tepama pagrindinio ūglio viršūnė. Užtenka nutepti 3-5 cm. Rudenį nutepti želdinius repelentais svarbu nepavėluoti, nes jau spalio pabaigoje juos gali pažeisti žvėrys. Nuo stirnų pažeidimų medeliai tepami repelentais kol pasiekia 1,5 m, o nuo elnių - 1,8 m aukštį. Briedžiai, siekdami viršūninių ūglių, gali išlaužyti ir 3-4 m arba netgi aukštesnius pušų želdinius. Apsaugoti pušų kamienus, kad žievės nenulaupytų žvėrys, galima ne tik aptveriant želdinius, bet ir kamienus nutepant repelentais arba uždedant plastikines ar kitokio tipo kamienų apsaugas. Pušų želdiniams apsauga nuo žvėrių pažeidimų tampa nebereikalinga, kai jie pasiekia 5 m aukštį.

Eglių želdinius peliniai graužikai pažeidžia retai, nes, ko gero, eglių žievė jiems nėra skani. Viršūninius ūglius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmais želdinių augimo metais, nes per žiemą juos gali nukramtyti stirnos. Egles, kaip ir pušis, repelentais reikia tepti tol, kol jos pasiekia 1,8 m aukštį. Jeigu stirnų labai gausu, jos gali nukramtyti dar nesumedėjusius eglių ūglius ir vasarą. Kamienams pasiekus apie 10 cm skersmenį, jų žievę gali pradėti laupyti elniai ir briedžiai. Kamienų nulaupymo pavojus išlieka, kol eglių žievė tampa šiurkšti, tai yra maždaug iki 50 m. amžiaus. Žievė dažniausiai nulaupoma ne visu perimetru, todėl eglės nenudžiūsta, bet per padarytas žaizdas užsikrečia puviniu ir praėjus kuriam laikui išlūžta. Eglių kamienus nuo nulaupymo galima apsaugoti nutepant repelentais ar uždedant individualias plastikines apsaugas.

Maumedžių žievę nugraužti mėgsta peliniai graužikai, bet dažniausiai didelės žalos nepadaro. Jų ūglių žvėrys neėda, bet į maumedukų kamienus ragus valyti labai mėgsta stirninai. Stirninai ragus valo pavasarį, kai medelių žievė atšokusi, todėl ji visiškai nulupama. Želdinius įveisus stambesniais sodmenimis, jie gali būti pažeisti tuoj po pasodinimo. Jeigu želdinių sklypas mažas, o stirnų gausu, želdiniai gali būti visiškai sunaikinti. Stirninai valo ragus ir į kitų medžių rūšių kamienus, bet dažniausiai pažeistų medžių skaičius sąlyginai būna nedidelis. Anksčiau maumedukams apsaugoti prie kiekvieno medelio būdavo įkalami trys kuolai. Tokia apsauga reikalauja labai daug darbo, todėl mažiems sklypeliams geriau panaudoti individualias apsaugas, o didesnius sklypus aptverti. Kamienų apsauga nuo žvėrių reikalinga apie 5 metus.

Ąžuolų želdinių apsauga turi būti ilgalaikė, todėl yra labai brangi. Neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų ąžuolų želdiniai dažniausiai žūsta. Labiausiai ąžuoliukai pažeidžiami spygliuočių miškuose. Juos pažeidžia peliniai graužikai, kiškiai ir elniniai žvėrys. Tad įveistus želdinius reikia aptverti, pastatyti stebyklas peliniais graužikais mintantiems paukščiams. Geriausia ąžuolų želdinių ar žėlinių apsauga nuo elninių žvėrių yra tvoros. Pavienius ąžuoliukus, jų grupes ar mažus plotelius pradžioje reikėtų apsaugoti individualiomis apsaugomis, o vėliau - repelentais. Ąžuolų želdinius ir žėlinius nuo kamienų nulaupymo reikia saugoti tol, kol žievė taps šiurkšti, tai yra iki 30-35 m. amžiaus.

Panašiai kaip ąžuolų, žvėrių yra pažeidžiami drebulių ir tuopų hibridų želdiniai. Jie taip pat turi būti aptverti. Laukinių gyvūnų mėgstami klevai, vinkšnos, uosiai, todėl jų želdiniai ar savaiminukai taip pat turėtų būti apsaugomi. Beržiukus gali nugraužti pelės, vasarą ūglius nukramtyti stirnos. Juodalksnių laukiniai gyvūnai beveik nepažeidžia, išskyrus pavienius medelius, kuriuos valydami ragus nutrina stirninai, išimtiniais atvejais, esant badui, kamienus gali nulaupyti elniai.

Nuo bebrų efektyviausiai medžiai apsaugomi individualiai vielos tinklu, tačiau yra duomenų, kad sėkmingai veikia ir kvapo repelentai. Nuo šių žvėrelių želdinius ar žėlinius tenka saugoti beveik visą jų auginimo laiką. Be to, pažeisti gali būti beveik visų rūšių medžiai, o labiausiai jų mėgstami yra lapuočiai (išskyrus juodalksnius). 

Kaip išvengti šalnų daromos žalos

Didesnę žalą želdiniams ir žėliniams daro vėlyvosios pavasario, negu ankstyvosios rudens (rugpjūčio mėnesį pasitaikančios) šalnos. Baltarusijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad nusausintuose durpynuose šalnos būna ir liepos mėnesį. Neatmestina galimybė, kad tokios šalnos pasitaiko ir Lietuvoje. Labai stiprios vėlyvosios pavasario šalnos pažeidžia arba netgi sunaikina beveik visų medžių rūšių želdinius ir žėlinius, išskyrus beržų ir maumedžių. Norint apsaugoti ąžuoliukus nuo šalnų, veisiant reikėtų juos mišrinti su kur kas greičiau už juos augančiais beržais ar juodalksniais.

Šalnoms jautrių medžių rūšių želdiniuose ir žėliniuose reikėtų toliau nuo tikslinių medžių laikinai palikti sparčiai augančius baltalksnius, drebules, įvairius krūmus, kol tikslinėms medžių rūšims sumažės šalnų daromas pavojus, tai yra kol jos pasieks 2 m ar didesnį aukštį. Dar geresnė miško želdinių ir žėlinių apsauga - kirtavietėse palikti priedangos medžiai. Švedijoje atliktų tyrimų duomenimis, priedangos medžiai pažemio oro temperatūrą gali padidinti iki 4-6 ºC.

Antanas MALINAUSKAS, Gintautas URBAITIS

Mano ūkis, 2014/12