Mano Ūkis 2012/05
Vandens augalai sodyboje
  • A. Poškus
  • Mano ūkis

Vingiorykštės ir vilkdalgiai, ajerai ir purienos, duoniai ir monažolės, neužmirštuolės ir lelijos - sunku įsivaizduoti dekoratyvinį vandens telkinį be augalų. Apie vietą augalams reikėtų pagalvoti dar prieš kasant tvenkinį. Skirtingoms augalų grupėms reikia skirtingų augimo sąlygų.

Vandens telkinys atrodys puikiai, jei jame augs tinkamai tarpusavyje suderinti bent 3-4 kategorijų vandens augalai. Tad kasant tvenkinį, reikia sukurti tinkamų vietų jiems augti. Didžiąją dalį vandens dekoratyvinių augalų galima rasti natūraliai augančius gamtoje.

Vandens augalus pagal augimo sąlygas galima būtų suskirstyti į keturias kategorijas:

  • pakrančių, kurie auga ant kranto šalia vandens. Sodinimo vieta nuo 0 iki +20 cm.
  • pelkių ir priekrančių, kurie auga nuo 0 iki -50 cm gylyje;
  • giliavandenius, kurie įsišakniję -50-150 cm gylyje, o lapai ir žiedai yra virš vandens;
  • povandeninius ir plaukiojančius.

Pakrančių augalai

Šie augalai „suminkština" vandens telkinio kranto linijas. Jais užmaskuojami nepageidaujami statūs telkinio šlaitai bei paįvairinamos monotoniškos ilgos kranto linijos. Be to, jie tarsi jungiančioji grandis tarp medžių ir krūmų, reikalinga įdomioms pakrančių kompozicijoms sukurti. Tarp jų yra daug siauralapių ir plačialapių puošnių augalų rūšių ir jų veislių.

Vingiorykštė (Filipendula) Geriausiai auga vietinė rūšis - pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Šis vaistinis augalas užauga iki 100 cm aukščio, žydi liepos mėnesį dramblio kaulo spalvos žiedais. Taip pat galima sodinti ir kitas jų rūšis bei veisles: pievinę vingiorykštę Filipendula vulgaris 'Plena', Filipendula rubra 'Venusta'.

Vilkdalgis (Iris) Ši gentis pasižymi labai didele gražiai žydinčių rūšių įvairove. Gerai žiemoja ir auga sibiriniai vilkdalgiai ir jų veislės (Iris sibirica, Iris sibirica 'Snow Queen'). Prie mažesnių tvenkinukų galima sodinti ir kitus ypač dekoratyvius, bet lepesnius vilkdalgius: kempferio (Iris kaempferi), glotnųjį (Iris laevigata), blyškųjį (Iris pallida), įvairiaspalvį (Iris versicolor).

Gaisrena (Lychnis) Labai gražus lietuviškas drėgnų pievų augalas - šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi). Žydi rožiniais žiedeliais birželio-liepos mėnesiais. Yra ir baltažiedė veislė Lychnis flos-cuculi 'Alba'. Šiuos augalus reikėtų sodinti didesnėmis grupėmis. Gražiai atrodo rožinių ir baltai žydinčių augalų grupės.

Raudoklė (Lythrum) Natūraliai gamtoje auganti rūšis - paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria). Užauga iki 100 cm, žydi ryškiais raudonais žiedais liepą ir rugpjūtį. Gali būti sodinama nuo -10 cm (po vandeniu) iki +10 cm ant kranto.

Rūgtis (Polygonum) Rūgtis gyvatžolė (Polygonum bistorta) - gražus vietinis drėgnų pievų augalas. Užauga iki 40 cm ir žydi kreminiais žiedeliais birželio-liepos mėnesiais. Reikėtų sodinti didesniais ploteliais, panašiai kaip šilkažiedes gaisrenas.

Valerijonas (Valeriana) Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) - lietuviškas, drėgnų pievų augalas. Ne tik dekoratyvus, bet taip pat ir naudingas. Grakštus 100-120 cm augalas, baltais arba šviesiai rožiniais skėtiškais žiedynais. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Sodinamas ant kranto, 10-20 cm virš vandens. Mėgsta minkštą, humusingą, drėgną dirvą.

Darmera peltata Puošnus, plačiais lapais augalas, kilęs iš Indijos. Lietuvoje gerai žiemoja. Lapo skermuo 30-40 cm. Žydi anksti pavasarį rožiniais žiedais prieš sulapojant. Mėgsta pavėsingas vietas. Sodinamas į drėgną, minkštą, humusingą dirvą. Rudenį lapai labai gražiai nurausta. Įspūdingai atrodo deriniuose su kitais plačialapiais arba siauralapiais augalais.

Skydinė rodžersija (Rodgersia tabularis) Egzotiškas augalas įspūdingais plačiais lapais, kilęs iš Šiaurės Kinijos. Lapo plotis 60-70 cm. Mėgsta panašią vietą kaip ir Darmera peltata. Tinkamiausia vieta - drėgna paunksmė. Saulėkaitoje lapai būna nelabai gražūs. Tinka derinti su kitais plačialapiais (Darmera peltata) arba siauralapiais (Iris pseudocorus) augalais. Tvenkiniui suteikia egzotišką vaizdą.

Pelkių ir priekrančių augalai

Šie augalai yra labai svarbi tvenkinio ekosistemos dalis: valo vandenį, teikia prieglobstį bestuburiams, varliagyviams, žuvims ir kitiems gyvūnams. Augalų šaknys sustiprina šlaitą, tad vanduo mažiau ardo krantą. Šiais augalais iškreivinama kranto linija ir tvenkinys įgauna natūralaus vandens telkinio bruožų.

Ajeras (Acorus) Balinis ajeras (Acorus calamus) - dekoratyvus, vaistinis, naudingas tvenkinio augalas. Sodinimas nuo 0 iki -30 cm gylyje. Neagresyvus, plečiasi palyginti lėtai. Ilgainiui suformuoja didelius sąžalynus. Taip pat yra ajerų baltai ir geltonai dryžuotais lapais: Acorus calamus 'Variegatus', Acorus gramineus.

Dumblialaiškis (Alisma) Lietuvoje auga trys dumblialaiškių rūšys: gyslotinis (A. plantago-aquatica), lancetinis (A. lanceolatum) ir siauralapis (A. gramineum). Visos tinka tvenkiniams želdyti. Dekoratyvūs žali blizgantys lapai, gražūs žiedai. Žydi nuo birželio iki rugsėjo baltais stačiuose aukštuose žiedynuose sukrautais žiedais. Nužydėję žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs. Sodinami nuo -10 iki -30 cm gylyje.

Bėžis (Butomus) Mūsų krašto gamtoje auga viena rūšis - skėtinis bėžis (Butomus umbelatus). Sunku įsivaizduoti tvenkinį be šio puikaus dekoratyvinio augalo rožiniais žiedais. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas būna 80-100 cm dydžio. Sodinamas nuo 0 iki -30 cm gylyje.

Žinginys (Calla) Lietuvoje aptinkama viena rūšis - pelkinis žinginys (Calla palustris). Žiedai ir lapai panašūs į kalijos. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas yra apie 20 cm aukščio. Sodinamas nuo 0 iki -20 cm gylyje. Mėgsta minkštą, dumblingą dugną. Neagresyvus, plinta lėtai, vandens paviršiuje suformuoja gražius sąžalynus.

Puriena (Caltha) Pelkinė puriena (Caltha palustris) - Lietuvoje paplitęs augalas. Balandį žydi geltonai. Užauga iki 40 cm. Augalas sodinamas nuo 0 iki -15 cm gylyje. Graži pilnavidurė veislė C. palustris 'Multiplex' bei šviesiais beveik baltais žiedais C. palustris 'Alba'.

Duonis (Eleocharis) Lietuvoje auga bent keturios duonių rūšys. Labiausiai vertos dėmesio dvi: pelkinis duonis (E. palustris) ir adatinis duonis (E. acicularis). Tai žemi (iki 30 cm) kiliminiai augalai, suformuojantys gražius patalus. Adatinis duonis sodinamas nuo 0 iki -30 cm gylyje, o pelkinis auga nuo 0 iki +10 cm virš vandens.

Asiūklis (Equisetum) Balinis asiūklis (E. fluviatile) - mūsų krašte paplitęs augalas. Išsiskiria įdomios formos lapais. Gali augti nuo -30 cm po vandeniu iki +10 cm ant kranto. Suformuoja tankius sąžalynus. Kad smarkiai neplistų, patartina sodinti į vazoną.

Monažolė (Glyceria) Vandeninė monažolė 'Variegata' (G. maxima 'Variagata') išsiskiria gražiai gelsvai dryžuota lapija. Sodinama nuo -10 po vandeniu iki +10 cm virš vandens. Užauga iki 50 cm.

Uodeguonė (Hippuris) Paprastoji uodeguonė (H. vulgaris) sodinama -20-50 cm gylyje. Virš vandens suformuoja labai gražius sąžalynus. Neagresyvi, plinta lėtai.

Vilkdalgis (Iris) Geltonžiedis vilkdalgis (I. pseudocorus) - mūsų krašte išplitęs augalas. Žydi gegužės mėnesį dideliais geltonais žiedais. Užauga iki 100 cm. Sodinamas nuo 0 iki -50 gylyje. Suformuoja stambius kupstus.

Mėta (Mentha) Vandeninė mėta (M. aquatica) - tradicinis lietuviškas, dažnai aptinkamas augalas. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio rožiniais žiedeliais. Sodinamas nuo 0 iki -10 cm gylyje. Skleidžia malonų aromatą.

Pupalaiškis (Menyanthes) Trilapis pupalaiškis (M. trifoliata) - mūsų krašto augalas. Pasižymi įdomios formos sodriai žalia lapija. Sodinamas nuo 0 iki -15 cm gylyje. Lapai virš vandens suformuoja dailius iki 10-20 cm aukščio sąžalynus.

Neužmirštuolė (Myosotis) Pelkinė neužmirštuolė (M. palustris) - Lietuvoje dažnas augalas. Nuo gegužės iki liepos žydi smulkiais mėlynais žiedeliais. Užauga iki 30 cm. Sodinama nuo -5 cm po vandeniu iki +10 cm virš vandens.

Pontederia cordata Svetimšalis augalas, labai gražiais lapais ir mėlynais žiedais. Lietuvoje gerai žiemoja. Augalas užauga iki 60 cm. Sodinamas -20-50 cm gylyje. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Yra sukurta veislė baltais žiedais - Pontaderia cordata 'Alba'.

Rūgštynė (Rumex) Rūgštynė gudažolė (R. hydrolapathum) - mūsų krašte paplitęs augalas. Užauga iki 80 cm. Labai puošnūs dideli lapai. Sodinama nuo 0 iki -10 cm gylyje. Tvenkiniui suteikia egzotišką vaizdą.

Papliauška (Sagittaria) Strėlialapė papliauška (S. sagittifolia) - lietuviškas, labai gražus augalas. Ypač dekoratyvūs išskirtinės formos lapai. Užauga iki 60 cm. Žiedai balti, nelabai išvaizdūs. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Sodinama nuo -10 iki -50 cm gylyje. Neagresyvi, plinta lėtai.

Meldas (Scirpus) Ežerinis meldas (S. lacustris) - įprastas mūsų krašto vandens augalas. Antžeminė dalis užauga iki 150 cm. Sodinamas nuo 0 iki -50 cm gylyje. Nepatartina sodinti mažuose telkiniuose, nes smarkiai plinta. Yra sukurta veislių dryžuotais lapais - S. lacustris 'Albescens' ir S. tabernaemontanii 'Zebrinus'. Ypač dekoratyvus ir tinkamas tvenkiniams papuošti - pajūrinis liūnmeldis (Scirpus maritimus). Jis užauga iki 60 cm. Pasižymi labai gražia šviesiai žalia, liauna lapija. Sodinamas -20-40 cm gylyje.

Švendras (Typha) Lietuvoje plačiai išplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapis (T. latifolia) ir siauralapis (T. angustifolia). Tačiau jos abi smarkiai plinta, todėl nepatartina šių augalų auginti tvenkinyje. Geriau sodinti mažiau plintančią, mažesnių švendrų rūšį - Typha minima.

Nendrė (Phragmites) Paprastoji nendrė (P. australis) - plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Šis augalas labai smarkiai plečiasi ir išstumia kitus. Jo nepatartina auginti nedideliame vandens telkinyje.

Giliavandeniai augalai

Giliavandeniai augalai - taip pat labai svarbi vandens ekosistemos dalis. Šių augalų lapai uždengia vandens paviršių ir sudaro šešėlį. Taip vasarą jie palaiko žemesnę vandens temperatūrą ir didesnį ištirpusio deguonies kiekį vandenyje. Kai deguonies vandenyje yra pakankamai, vanduo nesidrumsčia ir būna skaidrus. Dauguma šių augalų gražiai žydi ir papuošia vandens telkinį.

Vandens lelija (Nyphae) Paprastoji vandens lelija (N. alba) - vienintelė rūšis, auganti mūsų krašte. Labai dekoratyvus augalas, tinkamas kiekvienam vandens telkiniui. Žydi baltai nuo birželio iki spalio. Sodinama nuo -50 iki -150 cm gylyje. Mėgsta sunkią molingą dirvą. Yra sukurta labai daug veislių su įvairių spalvų ir atspalvių žiedais. Sunku įsivaizduoti tvenkinį be šio augalo.

Lūgnė (Nuphar) Dėmesio verta mažažiedė lūgnė N. pumila 'Variegata' - geltonais žiedais ir geltonai margais lapais. Sodinama -30-80 cm gylyje. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Plaumuonė (Nyphoides) Vandeninė plaumuonė (N. peltata) - retas ir saugomas mūsų krašto augalas. Žydi nedideliais geltonais žiedais nuo birželio iki rugpjūčio. Lapai apvalūs, nedideli. Labai smarkiai plintantis augalas, ypač molingoje dirvoje! Nereikėtų įveisti natūraliame tvenkinyje, patartina auginti tik vazone.

Povandeniniai ir plaukiojantys augalai

Valo vandenį, gamina deguonį ir yra maistas žolėdėms žuvims,  vandens paukščiams ir kitiems vandens gyvūnams.

Agaras (Trapa) Plūduriuojantysis agaras (T. natans) - svetimšalis augalas. Gražus ir naudingas, bet ne visur auga.

Aštrys (Stratiotes) Alavijinis aštrys (S. aloides) - Lietuvoje plačiai paplitęs. Įdomus plaukiojantis augalas, kurio lapai panašūs į alijošiaus. Gamtoje aptinkamas sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose. Šiltuoju metų laiku plūduriuoja vandens paviršiuje. Atšalus orams, augalas nugrimzta į dugną ir ten žiemoja.

Plunksnalapė (Myriophyllium) Lietuvoje aptinkamos trys šio povandeninio augalo rūšys: pražangiažiedė (M. alterniflorum), varpotoji (M.spicatum) ir menturinė (M.verticillatum). Auga -20-50 cm gylyje.

Elodėja (Elodea) Kanadinė elodėja (E. canadensis) - Lietuvoje paplitęs povandeninis augalas. Auga -10-80 cm gylyje.

Nertis (Ceratophyllum) Lietuvoje aptinkamos dvi rūšys: paprastoji (C. demersum) ir gležnalapė (C. submersum). Povandeninis augalas, auga -50 cm gylyje.

A. Poškus

Mano ūkis, 2012/05

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai