Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė per beveik 20 veiklos metų išaugo iki modernios įmonės. Joje dirba 68 darbuotojai, yra visa reikalinga technika, visiškai sutvarkytas augalininkystės ūkis. Tik gamtos palankumo šiame Žemaitijos kampelyje pasigendama.

Kretingalės KŽŪB buvo įkurta 1992 m. gegužę. 1998 m. paskelbus kooperacinį judėjimą, kuriam numatyta skirti paramos lėšų, bendrovė tapo kooperatine: priėmė į savo gretas dar kelis ūkininkus, kurie atėjo su savo turtu. Gavusi kooperaciniam judėjimui skirtos paramos pinigų, Kretingalės bendrovė įsigijo pirmąjį John Deere kombainą, traktorių, sėjamąją. KŽŪB pirmininkas Gerardas Liorenšaitis prisimena, kad tai buvo pirmasis projektas, kai jam įgyvendinti valstybė padengė 50 proc. lėšų.

Dabar Kretingalės KŽŪB dirba  2 580 ha žemės, augina 800 galvijų.

Šalčiai sunaikino žieminius pasėlius

Bendrovės augalininkystės ūkis baigtas modernizuoti, kai 2010 m. su ES parama buvo pastatytas grūdų sandėlis. Tačiau, pasak G. Liorenšaičio, augalininkystė pajūryje - labai rizikingas užsiėmimas.

„Kai viską susitvarkėme, dirbti tapo vienas malonumas. Pasistatę grūdų sandėlį galėjome gerai išdžiovinti grūdus, juos išvalyti, didesnių kainų laukti. Geros kokybės grūdus ir parduoti maloniau. Tik gamta mūsų nemyli - antrus metus iš eilės iššalo žieminiai pasėliai", - apie didžiausius šio sezono vargus pasakoja bendrovės vadovas.

Kretingalėje ir aplinkiniuose kaimuose, kur driekiasi dirbami laukai, sniego beveik nebuvo, o šaltis paspaudė iki 28 °C. Snigti pradėjo, kai jau viskas buvo nušalę. O ir rudenį  itin sudėtingomis sąlygomis vyko žieminių kultūrų ir rapsų sėja - nuolat lijo, į laukus technikai buvo sunku įvažiuoti. Buvo pasėta 680 ha žieminių pasėlių, iš jų 285 ha - rapsų. Javai - tik lietuviškų veislių, kad būtų atsparesni šalčiui, rapsai, atsižvelgiant į klimato panašumus, - švediški. Vis tiek iššalo. „Važiuodamas per Lietuvą matau, kad kitur nėra taip blogai, kaip pas mus, - kraipo galvą G. Liorenšaitis. - Matyt, mūsų krašte tik karves auginti reikia. Juk ir žemės pas mus nederlingos, našumas - tik 30-33 balai, kai kur siekia 43."

Panaši padėtis buvo ir prieš metus. 2010 m. rudenį jie buvo pasėję 770 ha žieminių pasėlių, iš kurių 400 ha - rapsų. Irgi viskas iššalo, bet rapsai drausti buvo, tai draudimo išmoka sėjos nuostolius padengė. Tačiau negauto pelno niekas nekompensavo. G. Liorenšaitis skaičiuoja, kad dėl iššalusių rapsų negavo maždaug pusantro milijono litų pajamų. Žieminių Ada veislės kviečių dar kūlė po toną iš hektaro - kad bent sėklai turėtų. Tad pernai bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, šiemet vėl juos skaičiuoti reikės, ir jau aišku, kad negalės skirti pakankamai lėšų investicijoms.

Po šios žiemos KŽŪB vadovas ketina labai rimtai  apsvarstyti, ar verta dar rizikuoti ir sėti žieminius rapsus. Gal būtų geriau plėsti  kukurūzų plotus, juk turi grūdų džiovyklą, kur galėtų juos džiovinti. „Galvosime, ką daryti. Visai atsisakyti augalininkystės negalime, juk nepaliksi nedirbtos žemės. Ir taip daug dirvonuojančios Lietuvoje.  Kartais net gėda žiūrėti", - kalba G. Liorenšaitis.

Nori modernizuoti pieno ūkį

Ūkio galvijų pašarams sunaudojama 600-700 t grūdų. Likusią dalį derliaus bendrovė parduoda. Kai grūdai gerai užderi, jų prikulia maždaug 4,5 tūkst. t. Tačiau tokį derlių paskutinį kartą turėjo 2010-aisiais.

Kretingalės KŽŪB pieno ūkis dvejus metus dirba pelningai, nors ir nėra pajėgus kompensuoti visų augalininkystės patirtų nuostolių. Ūkyje yra 800 galvijų, iš jų 330 - melžiamos karvės, dominuoja Holšteinų veislė. Kiti ūkio galvijai - telyčios, veršiukai ir buliai. Pastarieji - iš pieninių karvių, mėsiniai ūkyje neauginami.

Pasak G. Liorenšaičio, dabar atėjo laikas modernizuoti gyvulininkystės ūkį. Bendrovė turi dvi fermas: viena - Kopūstų kaime, kita - Pipirų. Karvės vasarą ganosi lauke, o žiemą laikomos senuose tvartuose pririštos. Dėl to kenčia pieno kokybė, sunkesnis ir melžėjų darbas. Melžimas ūkyje mechanizuotas, pienas teka į pieno linijas. Bet investicijas į gyvulininkystę gali riboti sustabdyta ES parama, o savų lėšų, skaičiuojant žiemos nuostolius, tam neužteks. „Bet rengiamės dalyvauti ES paramos projektuose nuo 2014 metų", - žada pirmininkas.

Bendrovės pieno kvota - 1 700 t, panašiai tiek ir pagamina. Kretingalės KŽŪB yra kooperatyvo „Pienas LT" narė. Nuo kiekvieno pieno litro dabar po keletą centų yra nuskaičiuojama būsimai didelei investicijai - „Pienas LT" rengiasi statyti pieninę, kurioje gamins maisto pramonėje naudojamą kazeiną. Šis produktas bus skirtas tik eksportui, visoje Europoje jį gamina vos keli gamintojai. G. Liorenšaitis tiki šio projekto ateitimi ir mano, kad Kretingalės KŽŪB pajus jo dividendus. Kertinis pieninės akmuo Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje turėtų būti padėtas dar šiemet, o po pusantrų metų turėtų pradėti veikti.

Pasitiki jaunais specialistais

Anksčiau Kretingalės KŽŪB turėjo 400 pajininkų, dabar jų liko 71. Dalis pajininkų - bendrovės darbuotojai. Joje daugiausia dirba vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai, keli į darbą atvažiuoja iš Kretingos. Visi 68 darbuotojai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Kartu su vadovais čia dirba 11 specialistų - vyriausiasis inžinierius, veterinarijos gydytojas, fermos vedėjas, agronomas, zootechnikai, buhalterė.

Gerardas Liorenšaitis visada dega žalią šviesą jaunimui - jis pasitiki darbo nebijančiais jaunais žmonėmis. Savo sūnų Valdemarą rengia perimti bendrovės vairą. ASU baigęs vyras šiuo metu užima pirmininko pavaduotojo pareigas. Neseniai fermos vedėju pradėjo dirbti ką tik LSMU Veterinarijos akademiją baigęs veterinaras Mindaugas Tamoševičius. Jis kaupia patirtį ir praktinio darbo subtilybių mokosi stebėdamas šalia dirbantį patyrusį veterinarijos gydytoją Rimantą Žilinską. Vietos jaunimą bendrovės vadovas siunčia į ūkininkų kursus mokytis mechanizatoriaus amato.

Sandėlio vedėja Aldona Slivskienė, Kretingalės bendrovėje dirbanti jau daugiau kaip du dešimtmečius, džiaugiasi ir geru, nenuobodžiu darbu, ir nuolat gerėjančiomis darbo sąlygomis - netrukus grūdų sandėlio apskaita bus kompiuterizuota. „Darbo grūdų sandėlyje visada daug, tik žiemą turime normalias darbo valandas, - pasakoja moteris. - Nuėmę derlių vis pasidžiaugiame, kad dabar jau atsipūsime, bet gi sėja tuomet jau laukia, reikia skubėti sėklą paruošti, kitus būtinus darbus atlikti. Todėl ir įdomu dirbti. Atrodytų, gal jau reikia eit į užtarnautą poilsį, bet viską žinau, suprantu, pirmininkas su manim tariasi, tad vis atidedu tą laiką."

Taigi darbo dideliame ūkyje netrūksta nei žiemą, nei vasarą. Bendrovė parduoda grūdus ir nedideliais kiekiais, avižomis aprūpina netoliese esantį žirgyną. Į grūdų sandėlį priimami saugoti gyventojų grūdai, paruošiama sėkla. Teikiamos ir agroserviso paslaugos ūkininkams - jos yra gana populiarios ir per metus leidžia uždirbti apie 300-400 tūkst. litų. „Turime suktis įvairiais būdais, kad uždirbtume pinigų. Ypač kai gamta mūsų taip nemyli", - sako G. Liorenšaitis.

Bendrovė turi pakelių pjovimo mašiną ir kitokios technikos,  padedančios tvarkyti, prižiūrėti  aplinką. „Norime, kad mūsų kraštas kultūringai atrodytų. Kad melioracija veiktų, patys keliukus greideriuojame, pakeles, kanalus tvarkome, kertame krūmus, valome griovius ", - vardija gerus darbus G. Liorenšaitis.

Naujosios BŽŪP nuostatoms nepritaria

Kretingalės KŽŪB 2010 m. turėjo tik 33 tūkst. pelno, nes labai daug (apie 3,5 mln. litų ) investavo. Tačiau bendrovės reikmėms galėjo naudoti tiesiogines išmokas, kurių gauna beveik milijoną. „Tokioje situacijoje tiesioginės išmokos labai gelbsti, nors iki 2005 metų, kol jų nebuvo, išgyvendavome ir be jų", - prisimena pirmininkas.

Praėjusių metų balansas dar nesuvestas, tad kol kas neaišku, ar pieno ūkiui pavyko išlyginti augalininkystės patirtus nuostolius. Manoma, kad nuostolius gali tekti dengti iš tiesioginių išmokų. G. Liorenšaičio teigimu, metai buvo labai sunkūs ne tik dėl prasto derliaus - juk brango trąšos, kuras. Dyzelinas bendrovei pernai kainavo 300 tūkst. daugiau nei ankstesniais metais.

ES paramai gauti Kretingalės KŽŪB išnaudojo visas galimybes. Tačiau ar galės ja naudotis  po 2013 m., kol kas neaišku. G. Liorenšaičiui nepatiko žemės ūkio ministro žodžiai, kad dėl paramos stambiems ūkininkams reikės peržiūrėti įstatymų bazę, nors, kita vertus, gerai, kad kviečia platesnei diskusijai. „Reikėtų paskaičiuoti, kiek pas mus žmonių dirba ir kiek kiekvienam jų hektarų tenka, kiek produkcijos pagaminame, kiek mokesčių sumokame valstybei. Pernai vien Sodrai mūsų bendrovė pervedė 495 tūkst. litų. Naujosios BŽŪP projekte irgi yra nuostatų stambiesiems ūkininkams mažinti tiesiogines išmokas už pasėlius, tad gali būti, kad ateityje padidinsime bedarbių gretas", - piktinosi naujomis tendencijomis bendrovės vadovas.

G. Liorenšaitis daug metų yra LŽŪBA prezidiumo narys. Šioje organizacijoje, pasak jo, bendrovių vadovai pirmiausia išsako savo problemas, rūpesčius, o LŽŪBA administracija vienaip ar kitaip ieško sprendimų. Visi svarbūs klausimai keliami ir žemdirbių savivaldos organizacijose - Žemės ūkio rūmuose, Lietuvos ūkininkų sąjungoje. Dabar vyksta didžiulė kova dėl aplinkosaugos reikalavimų, nes pieno ūkius prilygino kiaulių ūkiams, tad bandoma ieškoti kompromisų su Aplinkos ministerija.

„LŽŪBA šiuo atveju mums yra tarsi užnugaris. Tai yra tam tikra jėga ir, manau, LŽŪBA dirba tikrai neblogai", - džiaugėsi asociacijos parama G. Liorenšaitis.

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2012/03