Krakių žemės ūkio bendrovėje per rekordiškai trumpą laiką – tris mėnesius – rekonstruotos dvi karvidės ir pastatyti du mėšlo šalinimo rezervuarai. Užpraeitą lapkritį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateiktas projektas buvo pradėtas įgyvendinti praėjusių metų liepą.

Kėdainių bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenka neslepia, kad, patvirtinus projektą, džiaugsmo būta mažiau negu užgriuvusių rūpesčių. Praėjęs ruduo visiems ūkio darbuotojams ir projekto vykdytojams buvo labai įtemptas. „Panosėje tvartinis periodas, o tvartas rekonstrukcijos pusiaukelėje. Negailėjome jėgų, stengėsi visi. Gerai, kad ruduo buvo šiltas, kitaip galvijai būtų sušalę“, – teigė N. Danilčenka. Jo nuomone, pastatų statybos ar tvartų rekonstrukcijų projektai turėtų būti tikrinami, atsižvelgiant į metų laiką, kad darbus būtų galima pradėti pavasarį. „Juk žiemą niekas nestato. Tai ne traktorių, sėjamąją ar kokį plūgą nusipirkti ir žiemai į garažą pastatyti. Projektų tvirtinimo tvarka turėtų būti pakoreguota“, – mano bendrovės vadovas.

Investicinio projekto vertė siekė 3 mln. litų. Už ES fondų, ūkio lėšas ir banko paskolą rekonstruotos dvi (iš viso 550 vietų) karvidės, kuriose gyvuliai buvo laikomi ant gilaus kraiko. „Tvartuose įdiegta boksinio laikymo sistema. Kiekvienai karvei skirta atskira guminiu kilimėliu išklota guoliavietė. Beje, gyvuliai kaskart gulasi į tą pačią vietą. Per savaitę visos karvės pasirinko guoliavietes ir priprato jose ilsėtis. Iš pradžių gulė kur papuola, todėl prižiūrėtojui tekdavo nuolat paraginti jas keltis. Guoliaviečių visiškai nekreikiame“, – apie permainas pasakojo N. Danilčenka.

Karvidėse pakeistos girdyklos, įrengti mėšlo šalinimo skreperiai, kurie automatiškai įsijungia 6–8 kartus per dieną. Kad mėšlo tvarkymo sistema atitiktų Nitratų direktyvos reikalavimus, pastatyti du po 4 tūkst. m3 talpos skystojo mėšlo rezervuarai. Ūkio vadovo teigimu, pažangi mėšlo tvarkymo technologija įdiegta taip, kad ateityje būtų galima prie jos prijungti dar kelių tvartų, kuriuose galvijai kol kas laikomi ant gilaus kraiko, sistemas. „Su kraikiniu mėšlu ištisus metus daug vargo. Dabar darbų trečdaliu sumažės“, – neabejojo N. Danilčenka.

Mėšlo tvarkymo ir karvidžių įrangą tiekė UAB „Vyrybalt“. Pasak šios įmonės generalinio direktoriaus Gyčio Vyšniausko, pernai įgyvendinti 28 projektai. „Šiemet mūsų ir čekų gamybos įrengimų tikimės parduoti dar daugiau, nes pereinamasis laikotarpis ES direktyvų reikalavimams įgyvendinti netrukus baigsis. Kas jų neatitiks, negalės verstis prekine pieno gamyba“, – investuoti į pažangią mėšlo tvarkymo įrangą ragino G. Vyšniauskas.

Pagal investicinį projektą Krakių bendrovė taip pat įsigijo 300 AG traktorių, sėjamąją, skutiklį, plūgą ir du skystojo mėšlo išlaistymo srutovežius po 18,5 m3 talpos. Ūkyje dirbama 2,5 tūkst. hektarų, laikoma 550 melžiamų karvių (iš viso 1,5 tūkst. galvijų), apie 100 mėsinių galvijų, 2–3 tūkst. kiaulių, veikia mėsos perdirbimo cechas. Pasak N. Danilčenkos, bendrovė pradėta atnaujinti prieš devynerius metus, kuomet buvo įrengta 24 vietų melžimo aikštelė. „Tada iš karvės melžėme šiek tiek daugiau kaip 3 tūkst. kg, pernai primilžiai jau pasiekė 6 tūkst. kg ribą, – apie naujovių įtaką gamybos rodikliams kalbėjo ūkio vadovas. – Produktyvumas dar didės, tad galime pritrūkti kvotos. Bendrovei skirta 3 tūkst. t pieno kvota“. N. Danilčenka svarstė, kad ne visi pieno ūkiai bus atnaujinti ir atitiks europinius reikalavimus, todėl turės atsisakyti pienininkystės. Taigi gauti trūkstamų pieno kvotų nebus sudėtinga. Vadovas įsitikinęs, kad bendrovės dar laukia permainos, nes gyvenimas nestovi vietoje, keistis reikia ir dėl griežtėjančių ES reikalavimų.